Verslo tribūna

Dirbtinis intelektas radikaliai keičia programinės įrangos kūrimo greitį, struktūrą ir neišvengiamai pakeis IT paslaugų verslo modelį. Nemaža dalis IT projektų žlugdavo dėl kainos, įgyvendinimo laiko ir su tuo ateinančios didelės rizikos. „iToDEV“ vadovas Justinas Lunskis „Verslo tribūnos“ pokalbyje pasakoja, kaip DI pagalba, jie jau dabar keičia žaidimo taisykles - IT sistemų diegimo tempas didėja, o kaina mažėja.

Lietuvos finansinis sektorius, pasak „Noviti Finance“ vadovo Lino Armalio, yra vienas stipriausių regione – ženkliai pranašesnis už kaimyninių šalių rinkas ir siūlantis žemesnes paskolų kainas. Tačiau net ir tokioje pažengusioje rinkoje išlieka sisteminių barjerų, kurie stabdo smulkųjį verslą ir neleidžia efektyviai panaudoti milijardų eurų, gulinčių indėliuose.

Nuotekų valymo sprendimai leidžia gyventi patogiai ir švariai ne tik mieste, bet ir toli nuo miesto infrastruktūros. Tačiau, neefektyvus nuotekų tvarkymas ne tik gadina gyvenimo kokybę skleisdamas blogus kvapus, bet ir kelia rimtą pavojų aplinkai ir jūsų piniginei, sako „BioTornado“ kūrėjai,  UAB „Biotechnologijos grupė“ vadovas Julius Mažeika ir projektų vadovas Kęstutis Dakinevičius.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka pastaruoju metu fiksavo įspūdingus skaičius. Vien spalio mėnesį buvo sudaryta rekordinis skaičius –  5 tūkst. – butų ir gyvenamųjų namų sandorių, o per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje sudaryta 31 tūkst. NT sandorių. Dalį jų sudarė investicinis būstas. Ar investicija į NT vis dar atneša didžiausią grąžą, kokios yra alternatyvos ir nuo ko pradėti, „Verslo tribūna“ kalbina „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovą Darių Burdaitį.

Nors neretai Lietuvoje manoma, kad nekilnojamasis turtas Vilniuje yra brangiausias Baltijos šalyse, visgi Talinas išlaiko lyderio poziciją, vidutinė kvadratinio metro kaina su pilna apdaila Estijos sostinėje siekia beveik 5000 eurų. Tačiau pastarųjų metų dinamika rodo, kad investuotojų dėmesys sparčiai krypsta į kaimynines rinkas. 
„Verslo tribūnoje“ įžvalgomis dalijasi sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ santykių su investuotojais vadovas Aurimas Satkūnas ir  Verslo plėtros vadovas Arnoldas Antanavičius – apie kaimynines rinkas ir kryptis, kuriomis šiandien verta diversifikuoti portfelį.

Norint sutalpinti vien tik Lietuvoje „Storent“ turimą ir statybų sektoriui nuomojamą įrangą, prireiktų daugiau nei dešimties futbolo stadionų. Šis milžiniškas parkas, kurį sudaro daugiau nei 100 000 įrangos vienetų nuo ekskavatorių iki mažiausių elektros instrumentų, padeda bendrovei pasiekti rekordinių rezultatų. „Storent“ auga ne tik Baltijos ir Šiaurės šalyse, bet įžengė ir į didžiausią pasaulio rinką – Jungtines Amerikos Valstijas. Apie tai, kaip įmonė plečiasi už Atlanto, kodėl sėkmės receptas slypi inovacijose ir apie platinamą obligacijų emisiją „Verslo tribūnai“ pasakoja bendrovės „Storent“ Lietuvos padalinio vadovas Simas Kazlauskas.

Kai kalbama apie mokesčius, retas tai sieja su technologijomis ar sistemų modernizavimu. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad Lietuva jau dabar yra viena iš Europos Sąjungos (ES) lyderių skaitmenizuojant mokesčių administravimą. Tokie sėkmės pavyzdžiai, kaip gyventojų pajamų deklaravimo „vedlys“, įkvepia Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) žengti toliau.

„Įsivaizduokite: ateinate į darbą ir niekas neveikia. Arba duomenų nebėra. Ir tai gali reikšti ne tik nuostolius ar reputacinę žalą, bet ir jūsų įmonės bankrotą“, - teigia advokatų kontoros WIDEN partnerė, advokatė, duomenų apsaugos, intelektinės nuosavybės ir IT teisės praktikos vadovė Asta Macijauskienė, kuri „Verslo žinių“ podcaste dalijosi konkrečiais pavyzdžiais, kai kibernetinio saugumo nebuvimas įmonėms kainuoja ne tik duomenų praradimus, reputaciją, didžiulius finansinius nuostolius, bet ir gali nuvesti iki bankroto.

Apie besikeičiančias rinkos tendencijas, būsto kainų prognozes 2026 metams ir naują plėtros finansavimo modelį per obligacijas „Verslo tribūnos“ pokalbis su „BeMyBond“ platformos vadove Indre Dargyte ir „EIKA Development“ plėtros departamento direktoriumi Tomu Žiaugra.

Kaip užtikrinti energetinį teisingumą ir rasti balansą tarp vartotojų, gamintojų ir vietos bendruomenių interesų? Energetinis teisingumas Lietuvoje patiria didelių iššūkių, dažnai virstančių socialiniais ir politiniais konfliktais ir sužlugdytais dideliais projektais, sako advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, Vilniaus universiteto Europos Sąjungos energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.