Verslo tribūna

Lietuvos grūdų derlius šiais metais arti rekordinio – nuimta per 8 milijonų tonų, daugiausia dėl padidėjusių pasėlių plotų. Tačiau lietinga vasara kėlė ir iššūkių – didelė dalis derliaus labiau tinkama pašarui, o tai keitė prekybininkų išankstinius pardavimų planus ir privertė peržiūrėti kainas bei laviruoti tarptautinėse rinkose.

„Profitus“ ką tik pasiekė 300 milijonų eurų sumą – tai sudaro trečdalį visos Lietuvos sutelktinio finansavimo rinkos.

Lietuvos pirkėjų įpročiai unikalūs – beveik 70 procentų apsiperka kasdien, o ne kas savaitę, kaip įprasta Vakarų šalyse, rodo „StroingPoint“ užsakymu atliktas pirkėjų įpročių tyrimas. Tokia kasdienė apsipirkimo rutina reikalauja greičio ir patogumo bei skatina technologijų diegimą, „Verslo tribūnai“ sako „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims Rimantas Mažulis.

Anglies kreditai (angl. – carbon credits) – finansiniai vienetai, kuriuos įmonės gali sukurti pašalindamos iš aplinkos arba sumažindamos CO₂ emisijas. Šis finansinis instrumentas  atveria naujas verslo galimybes ir siūlo sprendimus, kaip uždirbti mažinant poveikį klimatui. Kas yra anglies kreditų rinka, kuo tai skiriasi nuo apyvartinių taršos leidimų (ATL), kokias naujas galimybes reiškia verslui ir kaip sujungti statybas ir klimatui neutralias iniciatyvas, „Verslo tribūnos“ diskusija su bendrovės „Nordic Carbon Solutions“ vadovu Pauliumi Kunčinu, advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneriu Mariumi Čepuliu ir  bendrovės „Jūrės medis“ valdybos nariu Audriumi Zablotka.

Rengiant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondo investicijų programą, atlikta konkurencingumo analizė atskleidė neraminančias tendencijas. Lietuvos įmonės vis dar per mažai investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), įmonių produktyvumas gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio ir šie veiksniai lemia, kad Lietuva vis dar pasižymi žema pridėtine verte, o tai kelia grėsmę ilgalaikiam augimui ir konkurencingumui tarptautinėse rinkose, aiškina laikinai Inovacijų agentūros direktorės pareigas einanti Patricija Reut.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos atsigavimas jaučiamas visose Baltijos šalyse, Lietuvoje aktyvumas kaip 2021-aisiais,  o nuotaikos pozityvios, sako sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ Verslo vystymo Latvijoje ir Estijoje vadovas Arnoldas Antanavičius: „Lietuva nubėgo į priekį ir Lietuva dabar yra lyderė“.

„Verslo tribūnos“ kalbina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotąjį partnerį, energetikos teisės ekspertą Mindaugą Jablonskį, apie laukiančius pokyčius energetikoje, šio sektoriaus reguliavimą ir teisinius iššūkius, kylančius bandant reguliavimą keisti. Lietuvoje diskusijos apie perėjimą prie vadinamosios „net billing“ sistemos gaminantiems vartotojams tęsiasi, tačiau, anot M.Jablonskio, pats pavadinimas jau susikompromitavęs.

Didžiausia šilumos tiekimo ir gamybos bendrovė Lietuvoje pakeitė pavadinimą – AB Vilniaus šilumos tinklai tapo AB „Miesto gijos“, veikianti kaip miesto energetikos ekosistema. Kartu pristatytas ir naujas prekių ženklas „Gijos“. Pasak energetikos įmonės vadovo Gerimanto Bakano, sprendimą lėmė sparčiai įgyvendinami strategijos veiksmai, išaugęs teikiamų paslaugų spektras ir siekis atspindėti šiuolaikišką požiūrį į švarią, efektyvią miesto energetiką.

IT pasaulyje vyksta įdomus lūžis – etapą, kai verslas masiškai „kraustėsi“ į debesiją, keičia hibridinis modelis, kuomet debesų (cloud) sprendimai apjungiami su vietinių (on-premise) serverių paslaugomis. Valdomų debesijos ir IT paslaugų tiekėja „Skaylink“ – viena pirmųjų Lietuvos rinkoje, sugebėjusi atliepti verslo lūkesčius ir pasiūliusi įmonėms diegti serverius šalia IT priežiūros bei „cloud“ paslaugų.

Ervin Rizgelis, „Skaylink“ pardavimų projektų vadovas, atkreipia dėmesį į „Barclay’s“ atliktą įmonių IT vadovų tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad net 83 proc. respondentų svarsto iškelti dalį IT išteklių į vietinius serverius, išdalijant išteklius tiek serveriuose, tiek debesyse. 2020 m. analogiškoje apklausoje tokių planų turėjo tik 43 proc. vadovų.

„Verslo tribūnoje“ – pokalbis apie biologinę įvairovę miškuose ir iššūkius, su kuriais susiduria miškininkai, nuo didelio atgarsio visuomenėje sulaukiančių plynųjų kirtimų iki Lietuvoje pasirodžiusių meškų ir kovos su invazinėmis rūšimis, tarp kurių ir neseniai Lietuvoje pasirodę meškėnai. Klimato kaita taip pat kelia iššūkius miškininkams, sako Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Gamtos apsaugos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus projektų koordinatorė Ugnė Užtupienė.