Prisiminimais dalinasi ekspedicijos vadovas Rimantas Plėštys.

Ši paskaita skirta archeologės Rimutės Rimantienės 100- mečiui. Kaip R. Rimantienė, tyrinėdama kadaise senojoje Nidoje gyvenusių puodžių pagamintų indų šukes su itin retais mūsų kraštuose žmonių atvaizdais juos interpretavo? 

Lektorė Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, archeologė Agnė Čivilytė.

Istorinė asmenybė , kuri sustiprino ir išgarsino Jogailaičių dinastiją, skleisdama Lietuvoje Renesanso kultūrą, meną, mokslą ,deja, nebuvo sulaukusi atskiros mokslinės studijos ar monografijos lietuviškai. Bet tenka pripažinti, kad ledai pralaužti ir  vis labiau karalienė Bona Sforca domina tyrėjus ir istorijos populiarintojus. Italė, Milano ir Bario kunigaikštytė, ištekėjusi už Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo, iš tiesų daug nusipelnė Lietuvai. Bona Sforca, Žygimanto Augusto motina, žinoma ir kaip sumani, ryžtinga politikė, daug dėmesio skyrusi ūkio klestėjimui. Galima sakyti, kad ji paveikė Lietuvos ekonomiką, ūkį, teisinę sistemą ir kultūrines tendencijas. Šį kart laidoje kalbame su knygos „Karalienės Bonos virtuvė“ autorėmis, istorike tyrėja ir gide, kurios skirtingais aspektais žvilgtelėjo į šios istorinės asmenybės biografijos ir veiklos momentus.

Tarpukario Lietuvoje buvo populiarios viešos diskusijos visuomenei aktualiais klausimais – „teismai“, kuriuos rengdavo ir kuriuose noriai dalyvaudavo to meto akademinė bendruomenė, visuomeninių organizacijų nariai, menininkai, literatai. Buvo „teisiama“ kooperacija, mados, literatūros kryptys, o prieš 90 metų – 1929 m. gruodžio 15 d., į teisiamųjų suolą buvo pasodinta XX amžiaus lietuvių inteligentų šeima. „Teismas sudomino plačią Kauno visuomenę. Jo eigos pasiklausyti prisirinko pilnutėlė universiteto didžioji salė įvairių profesijų ir amžiaus moterų ir vyrų“, rašė žurnalas „Moteris“ 1930 m. sausio numeryje. Daugiau apie XX amžiaus lietuvių inteligentų šeimai iškeltus kaltinimus ir teismo sprendimą, aktualius ir XXI amžiuje, skaitome žurnalo „Moteris“ 1930 m. sausio mėn. straipsnyje „Šeimos teismas“. 

Įrašą parengė Aida Grybienė.

Alfredas Römeris (1832–1897) – vienas iškiliausių XIX a. antrosios pusės Lietuvos dailininkų, talentingas portretistas, skulptorius, kultūros paveldo tyrėjas ir puoselėtojas, senos, šaliai daug nusipelniusios bajorų giminės atstovas.

Menininkas gyveno ir kūrė sudėtingu Lietuvai laikotarpiu. Tai carinės Rusijos viešpatavimo, krašto rusifikacijos, Katalikų bažnyčios persekiojimo, pralaimėtos kovos dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo ir unijos su Lenkija atgaivinimo, žiaurių represijų, o kartu ir reikšmingų socialinių, ekonominių permainų, tautų atgimimo epocha.

Kviečiame susipažinti su mūsų bibliotekoje saugomais Alfredo Riomerio piešiniais, kuriuose akį traukia žmonių portretai ir karikatūros, A. Römerio gimtojo miesto – Vilniaus – vaizdai: iškilūs bažnyčių bokštai ir fasadai, gyvenamieji namai, jaukūs kiemeliai, gatvių perspektyvos, XIX a. Lietuvos kaimų ir miestelių kraštovaizdžiais, įvairių stilių ir laikotarpių sakraliniais pastatais, senosiomis pilimis, dvarais. Svarbu pastebėti, kad dažno dailininko pavaizduoto objekto šiandien, deja, jau nebėra arba jis neatpažįstamai pasikeitęs. XIX a. Lietuvos kaimų ir miestelių kraštovaizdžiais, įvairių stilių ir laikotarpių sakraliniais pastatais, senosiomis pilimis, dvarais. Pažymėtina, kad A. Römeris taip pat buvo vienas pirmųjų Lietuvos dailininkų, atsigręžusių į liaudies meną ir ėmusių jį tyrinėti, tad išlikę tokio pobūdžio jo darbai turi neįkainojamą vertę.

Dar daugiau apie šio dailininko darbus galite sužinoti virtualioje parodoje čia:

Europinio lygio poetas ir karaliaus nuodėmklausys prieš keturis šimtus metų parašė kūrinį, kuris opus ir šiandien. Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus pamokslą „Maršalo lazda, parodyta laidojant LDK maršalą Joną Stanislovą Sapiegą“ Lenkijos ir Lietuvos tyrėjai vertina kaip puikų baroko retorikos ir pamokslo žanro pavyzdį. Laidotuvių pamokslai senojoje kultūroje buvo svarbus šaltinis, padedantis nagrinėti to meto istorines, politines ir religines aplinkybes, siekiant pažinti visuomenės galvoseną, mąstymo formas.

M. K. Sarbievijaus pamokslą „Maršalo lazda, parodyta laidojant LDK maršalą Joną Stanislovą Sapiegą“, išleistą 1635 m. Vilniaus akademijos spaustuvėje, iš senosios lenkų kalbos vertė dvi retorikos istorijos tyrėjos: prof. Eugenija Ulčinaitė ir dr. Viktorija Vaitkevičiūtė. LMA Vrublevskių bibliotekoje Retų spaudinių fonde saugomi du šios knygos leidimai: 1635 m. lenkiškas ir 1645 m. lotyniškas.

Šįkart siūlome paklausyti vertimo ištraukų iš 1635 m. pamokslo. Garso įrašą parengė Inga Berulienė. 

VU Istorijos fakulteto Senosios ir vidurinių amžių istorijos katedros doktorantės Vitos Diemantaitės paskaita „LDK žvalgybos istorijos apžvalga nuo XIII a. iki XVII a. vidurio“.

Ar žvalgyba buvo tapatinama su šnipinėjimu, ar ji buvo siejama su nusikaltimo samprata – į šiuos ir kitus klausimus atsakymus sužinosite pažiūrėję vaizdo įrašą „YouTube“ kanalu arba išklausę garso įrašo „Spotify“ programėle arba interneto puslapyje https://anchor.fm/lmavb.

Artimiausiu metu šį eksponatą galėsite pamatyti LMA Vrublevskių bibliotekos YouToube kanale

Apie knygą pasakoja gidas Dovilas Petkus.

1900 m. vasarį, lietuvių spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo metu, Peterburge,  išspausdintas Antano Macijausko parengtas „Žemlapis lietuviškai latviško krašto“, pasak Vaclovo Biržiškos, pramušęs „juridinę sieną, kuria buvo aptverta lietuvių spauda“, ir paruošęs „dirvą spaudai grąžinti“. Unikalus šio litografinio žemėlapio, kurio vietovardžiai ir legenda išspausdinti lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis, egzempliorius su leidėjo dedikaciniu įrašu Jonui Basanavičiui saugomas LMA Vrublevskių bibliotekoje.

Dr. Daivos Narbutienės parengtos paskaitos  „Pro cenzūros kilpas praslydęs leidinys“ II dalis (iš ciklo  „Bibliopolio žvaigždynas“, kuriame pristatomi  įdomiausi būsimo Knygų muziejaus eksponatai). Kaip amžininkai įvertino XX a. pradžioje pasirodžiusį žemėlapį ir kuo įdomus šis raštijos paminklas šiandien?

Ko gali tikėtis klausytojai, įsijungę Vrublevskių bibliotekos programą Spotify platformoje.