Bibliotekų fondus sovietmečiu sudarė dvi dalys – viešoji ir slaptoji. Viešoji dalis buvo vadinama tiesiog bibliotekos fondu, pateikiama statistikoje bei palyginimuose su praeities bei kitų šalių bibliotekų fondais. Apie slaptąją dalį – specialiuosius fondus, buvo tiesiog nutylima. Čia saugoti drausti viešai naudoti, totalitarinei sistemai „kenksmingi“ spaudiniai. Teisė nustatyti, kuris spaudinys kenksmingas, o kuris ne, oficialiai buvo suteikta sovietinei cenzūros sistemai. 

Pasakoja Aida Grybienė, LMA Vrublevskių bibliotekos periodikos skyriaus vadovė.

Leidiniai buvo cenzūruojami tiesiog bibliotekose arba knygų prekybos tinkle ir, aptikus juose „nepriimtinos“ medžiagos, neleidžiama viešai jais naudotis. Bibliotekų fondų „valymui“ stokojant išmanymo, įtartini leidiniai, laukiant galutinio cenzūros įgaliotinių tikrinimo ir sprendimo, būdavo tuoj pat išimami iš bibliotekų fondų ir saugomi vadinamuosiuose „draudžiamų knygų skyriuose“. 

Apie tai pasakoja Aida Grybienė, LMA Vrublevskių bibliotekos Periodikos sektoriaus vadovė.

Pradedame transliuoti penkių pasakojimų ciklą  „Paslapties kultūra: sovietinė cenzūra Lietuvoje“. Pirmasis pasakojimas – apie tai, kaip veikė pagrindinė sovietinės cenzūros institucija  „Glavlitas“, įkurta Lietuvoje iš karto po krašto okupacijos 1940 metais, kokias valstybines ir karines paslaptis ir kokiais būdais jis saugojo, kaip ilgalaikės sovietų pastangos slėpti nuo žmonių tikrovę sukūrė savotišką paslapties kultūrą. 

Įrašą parengė Aida Grybienė, LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus Periodikos sektoriaus vadovė.

2015 m. LMA Vrublevskių bibliotekoje  vyko konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“. Konkurso metu buvo atrinkti šeši laureatai: du iš Žemaitijos, po vieną iš Mažosios Lietuvos , Aukštaitijos , Dzūkijos ir Suvalkijos.

Pasakojimą  „Pievų smilga, jei užeitum...“ skaito Veiverių Žilinsko gimnazijos moksleivė Agnė Žalaitė (mokytoja Nijolė Mieliauskienė).

Konkurso rėmėjai: Kultūros taryba, LRT radijas, Lietuvių kalbos institutas.

2015 m. LMA Vrublevskių bibliotekoje  vyko konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“. Konkurso metu buvo atrinkti šeši laureatai: du iš Žemaitijos, po vieną iš Mažosios Lietuvos , Aukštaitijos , Dzūkijos ir Suvalkijos.

Skaito Živilė Malaškevičiūtė, Liškiavos mokyklos-daugiafunkcinio centro moksleivė (mokytoja Marijona Gervelienė).

Konkurso rėmėjai: Kultūros taryba, LRT radijas, Lietuvių kalbos institutas.

2015 m. LMA Vrublevskių bibliotekoje  vyko konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“. Konkurso metu buvo atrinkti šeši laureatai: du iš Žemaitijos, po vieną iš Mažosios Lietuvos , Aukštaitijos , Dzūkijos ir Suvalkijos.

Panevėžio „Vilties“ pagrindinės mokyklos moksleivis Benas Dijokas skaito savo kūrinį „Pirmosios olimpinės žaidynės“ (mokytoja Audronė Tichanavičienė).

Konkurso rėmėjai: Kultūros taryba, LRT radijas, Lietuvių kalbos institutas.

2015 m. LMA Vrublevskių bibliotekoje  vyko konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“. Konkurso metu buvo atrinkti šeši laureatai: du iš Žemaitijos, po vieną iš Mažosios Lietuvos , Aukštaitijos , Dzūkijos ir Suvalkijos.

Pasakojimą  „Apie vaistus ir savigydą“ skaito Šilutės 1-osios gimnazijos moksleivė Greta Gudaitytė (mokytoja Vaida Galinskienė).

Konkurso rėmėjai: Kultūros taryba, LRT radijas, Lietuvių kalbos institutas.

2015 m. LMA Vrublevskių bibliotekoje  vyko konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“. Konkurso metu buvo atrinkti šeši laureatai: du iš Žemaitijos, po vieną iš Mažosios Lietuvos , Aukštaitijos , Dzūkijos ir Suvalkijos. 

Pasakojimą  „Apie Marikę ir Onikę“ skaito Kaltinėnų Stulginskio gimnazijos moksleivė Gintautė Jegorovaitė (mokytojas Petras Gedvilas).

Konkurso rėmėjai: Kultūros taryba, LRT radijas, Lietuvių kalbos institutas.

2015 m. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“. Konkurso metu buvo atrinkti šeši laureatai: du iš Žemaitijos, po vieną iš Mažosios Lietuvos, Aukštaitijos, Dzūkijos ir Suvalkijos. 

Pasakojimą  „Apie vagį iš Sedos“ skaito Sedos Mačernio gimnazijos moksleivė Aistė Balsytė (mokytoja Rasa Čičirkaitė).

Konkurso rėmėjai: Kultūros taryba, LRT radijas, Lietuvių kalbos institutas.

Šį kartą pateiksime naujausias įžvalgas apie Nikolajaus Rericho transhimalajų ekspedicijos, vykusios 1927-1928 m., istorinį, politinį ir kultūrinį kontekstą. Profesorius Audrius Beinorius, remdamasis istoriniais šaltiniais kelia klausimą, kokie buvo šios ekspedicijos tikslai, reikšmė ir rezultatai? Iki šiol ši ekspedicija ir Nikolajaus Rericho tikslai pateikiami itin nevienareikšmiškai. Ir įdomiausia tai, kad šiuose globaliuose bandymuose perskirstyti valstybių įtakas Tolimųjų Rytų teritorijose dalyvavo ir Lietuvos dvarininkas, carinės Rusijos armijos atsargo pulkininkas Nikolajus Kordaševskis. 

Intriguojančio filmo siužeto vertas mokslininko naujausių įžvalgų pristatymas vyko Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Paskaitos pagrindu parengta laida transliuota 2019 m. kovo 3 d. per LRT programą.