Rusija pradėjo naudoti „Shahed“ dronus ne tik naktį, bet ir dieną, paversdama atakas valandų trukmės nepertraukiamu teroru Ukrainos miestuose. Kremlius pereina prie naujo išsekimo karo modelio, rašo „Business Insider“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per dvi dienas Rusija paleido 1 567 dronus ir 56 raketas į Ukrainą. Valstybės vadovas pabrėžė, kad šis „masinis ir praktiškai nepertraukiamas“ puolimas buvo vienas galingiausių per visą karo laikotarpį.

Pasak Ukrainos analitiko Igorio Anochino iš Mokslo ir tarptautinio saugumo instituto, naujausi puolimai rodo naujos Rusijos taktikos atsiradimą. „Nenorėčiau to vadinti visiškai nusistovėjusia sistema, bet tai aiškiai tampa nauju operaciniu modeliu“, – sakė ekspertas.

Laidoje dalyvauja karybos ir ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.

Apie neįprastas motyvacijos priemones pasakoja VMG grupės personalo vadovė Raimonda Mačiulskienė.

Projekto „Sėkmės receptai“ rėmėjai:

MELP – darbuotojų įsitraukimo platforma organizacijoms, kurios investuoja į motyvaciją.

Headex Group. Padedame įmonėms rasti darbuotojus logistikos, gamybos ir klientų aptarnavimo srityse.

Priklausomybė dažnai įsivaizduojama kaip silpnos valios problema, tačiau specialistai ją vadina lėtine liga, kuriai reikia nuoseklaus ir ilgalaikio gydymo. Kodėl čia neveikia „greiti sprendimai“ ar „stebuklingos piliulės“ ir kokį vaidmenį iš tiesų atlieka pats žmogus? Ar priklausomybę apskritai galima „išgydyti“, ar tai viso gyvenimo procesas?

Apie gydymo etapus, atkryčių realybę ir tai, kas iš tiesų lemia sėkmę gydant priklausomybę, kalbamės su Respublikinio priklausomybės ligų centro patarėju, gydytoju psichiatru Emiliu Subata.

Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato Respublikinis priklausomybės ligų centras.

Kodėl vienose miesto gatvėse norisi pasilikti, o kitomis tik kuo greičiau praeiti? Kas lemia, ar miestas tampa patogus žmogui – ne tik vairuoti, bet ir gyventi, judėti, būti?

Vaikštumo politika – miesto planavimo kryptis, siekianti, kad kasdienės vietos būtų lengvai pasiekiamos pėsčiomis, gatvės būtų saugios, o viešosios erdvės kurtų gyvesnes bendruomenes. Kaip vaikštumas susijęs su sveikata, klimato kaita, miesto ekonomika ir „15 minučių miesto“ vizija? Kokius pokyčius jau matome Vilniuje ir kur link judame ateityje?

Laidoje dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patarėja Solveiga Stankevičienė ir JUDU judumo ekspertė Indrė Ivanauskaitė.

Turinio integracija. Laida rengiama bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe.

45 proc. Lietuvos gyventojų norėtų pradėti verslą, tačiau realių veiksmų imasi tik dalis. Kas juos sustabdo – pinigų ir laiko trūkumas, neaiškus planas, baimė suklysti, o gal per mažai pasitikėjimo savo idėja?

Pasak „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir pardavimų skyriaus vadovės Rasos Verkauskaitės-Kazanskienės, pagrindinė motyvacija pradėti verslą yra noras dirbti sau. Tačiau verslumas nėra tik jauno startuolio istorija. Verslą vis dažniau steigia brandesnio amžiaus žmonės – 41–50 metų grupės dalis tarp naujų verslininkų per kelerius metus išaugo nuo 22 iki 26 proc.

9 iš 10 pradėjusiųjų verslą savo sprendimo nesigaili. Net jei nepasiseka, pats sprendimas pabandyti dažnai vertinamas kaip teisingas. Čia, pasak R. Verkauskaitės-Kazanskienės, ir atsiskleidžia tikrasis verslumas – ne tik gebėjimas sugalvoti idėją, bet ir drąsa ją išbandyti, suklysti, pasimokyti ir pradėti iš naujo.

Laidoje – ir apie verslininką kaip kūrėją. Verslininkas pastebi problemą, kurios kiti galbūt dar nemato, ieško sprendimo, kuria paslaugą, produktą, darbo vietą ar net naują rinką. Tyrime 9 proc. respondentų teigia norintys kurti produktus, paslaugas ar inovacijas, kurių rinkoje dar nėra. Kaip pastebi R. Verkauskaitė-Kazanskienė, tai yra tie „perliukai“, iš kurių vėliau gali gimti startuoliai, o sėkmės atveju – ir vienaragiai.

Apie tai, kas lietuvius skatina imtis verslo, kas juos stabdo ir kodėl tikroji verslo patirtis dažnai būna vertingesnė nei išankstinės baimės, Rasą Verkauskaitę-Kazanskienę kalbina Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadovė Kotryna Tamkutė.

Tęsiame pokalbius apie vaiko teises. Dažnai deklaruojame, kad vaiko interesai yra svarbiausi, tačiau realybėje šis principas neretai tampa formalus. Prioritetas suteikiamas procedūroms ir instituciniams algoritmams, kuriuose vaiko interesas tarsi ištirpsta. Kodėl visuomenėje kyla toks jausmas?

Kas yra geriausi vaiko interesai? Aiškinsimės, kaip juos nustato Vaiko teisių apsaugos tarnybos, kokie objektyvūs kriterijai naudojami vertinant vaiko interesus ir kaip vertinami emociniai vaiko poreikiai.

Taip pat kalbėsime apie situacijas, kai vienas iš tėvų nuolat teikia skundus kito tėvo atžvilgiu ir trikdo tiek vaiko, tiek šeimos gyvenimą. Neretai tokie skundai virsta kaltinimais ir savotišku persekiojimu, siekiant sutrikdyti ramų gyvenimą. Kiek laiko toks elgesys gali tęstis ir kaip institucijos gali užkirsti tam kelią?

Pokalbyje aptarsime ir teismo psichiatrines ekspertizes skyrybų metu. Teoriškai jos turėtų padėti įvertinti vaiko būseną ir priimti geriausius sprendimus, tačiau kai kurios šeimos teigia, kad ekspertizės atliekamos pernelyg dažnai ir trikdo vaiko gyvenimą.

Skyrybų metu šeimos konfliktas yra natūralus reiškinys, tačiau kaip nutinka, kad institucijos leidžia konfliktams tęstis kelerius metus? Ko trūksta vaiko teisių institucijoms, kad būtų galima veiksmingiau užkirsti kelią tokioms situacijoms?

Taip pat aptarsime tėvų ir vaikų keliamą klausimą dėl tarnybų lankstumo stokos. Teismų nustatyta bendravimo tvarka dažnai turi keistis vaikui augant ir keičiantis jo poreikiams, tačiau praktikoje tai neretai tampa nuolatinių konfliktų ir kaltinimų priežastimi.

Laidoje dalyvauja gydytojas psichiatras Linas Slušnys, viešosios įstaigos Institucinio smurto prevencijos ir indikavimo centro įkūrėja, teisininkė Agnė Gredeckaitė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Metodinės pagalbos, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Evelina Firaitė-Ryliškienė.

Dirbtinis intelektas per pastaruosius metus tapo neatsiejama mokymosi proceso dalimi – šiandien juo naudojasi ir mokiniai, ir mokytojai. Neseniai filantropinio fondo „Devbridge Foundation“ inicijuoto tyrimo duomenys atskleidė, kad dirbtinis intelektas pamažu transformuoja tradicinį mokytojo vaidmenį: perimdamas dalį rutininių užduočių, jis leidžia pedagogams daugiau dėmesio skirti tam, ko technologijos pakeisti negali – gyvam ryšiui su mokiniais, emocinei atmosferai klasėje ir mokinių įsitraukimui didinti.

Švari ekonomika apima visos ekonomikos transformaciją, kuri suderina augimą su klimato neutralumu ir išteklių tausojimu. Šiandien ji jau keičia pramonę, transportą ir kasdienius vartojimo įpročius, kurdama naujas darbo vietas ir verslo galimybes. Be to, pasak laidos pašnekovės, pastarųjų metų geopolitiniai įvykiai šią transformaciją tik paskatino.

Laidoje dalyvauja Žaliųjų finansų instituto žaliųjų finansų ekspertė, finansų mokslų daktarė ir Europos Sąjungos Klimato pakto ambasadorė Nora Marija Laurinaitytė.

Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.

Ši Seimo kadencija jau dabar vadinama viena išskirtiniausių per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją – pirmą kartą teisėsaugos dėmesys taip plačiai apėmė kone visą politinį lauką. Kratos Seime, tyrimai prieš skirtingų partijų politikus, vienas po kito pasirodantys pranešimai apie įtarimus ar pradėtus tyrimus tapo beveik kasdienybe. Politikai jau juokauja, kad diena nuobodi, jei nėra naujų žinių iš teisėsaugos apie kolegas.

Vieniems tai – ilgai lauktas politinės sistemos apsivalymas. Jie teigia, kad pagaliau nyksta neliečiamųjų kultūra, o teisėsauga rodo principingumą nepriklausomai nuo partinių spalvų. Pasak jų, tokie procesai stiprina demokratiją, didina pasitikėjimą valstybe ir siunčia signalą, kad politinė atsakomybė Lietuvoje tampa neišvengiama.

Kita visuomenės dalis į situaciją žvelgia kur kas skeptiškiau. Keliami klausimai, ar teisėsauga neperžengia ribos tarp teisingumo vykdymo ir aktyvaus dalyvavimo politiniame procese. Ar rezonansiniai tyrimai nevirsta politinės kovos instrumentu? Kodėl vieni tyrimai sulaukia milžiniško viešumo, o kiti – nugrimzta tyloje? 

Ši kadencija neabejotinai įeis į Lietuvos politikos istoriją. Tačiau kokias ilgalaikes pasekmes toks precedento neturintis teisėsaugos aktyvumas turės valstybei? Ar Lietuva po šių procesų taps skaidresnė ir brandesnė demokratija? O gal priešingai – visuomenės nusivylimas tradicine politika atvers kelią dar vienai naujai „gelbėtojų“ bangai ir dar didesniam nepasitikėjimui institucijomis?

Laidoje dalyvauja advokatas, mokesčių ekspertas Mindaugas Palijanskas, Vytauto Didžiojo universiteto politologas Ignas Kalpokas ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politinės komunikacijos centro direktorius Linas Kontrimas.

Laidą „Girdžiu tavo nuomonę“ remia Medijų rėmimo fondas.

Laidoje dalyvauja stipriausia metų Lietuvos marketingo vadove išrinkta Ada Mockutė-Jaimė.