Pasaulyje infrastruktūros fondų rinkos apimtys pasiekė rekordines aukštumas, ir tai, kaip pastebi finansų ekspertai, nėra atsitiktinumas. Valstybės vienos nebepajėgia finansuoti augančių infrastruktūros poreikių, todėl privatus kapitalas tampa ne papildomu, o struktūriniu sprendimu.

Kodėl investuotojai šiandien renkasi investicijas ne tik į akcijas ar nekilnojamąjį turtą, bet ir į švietimo, sveikatos priežiūros, energetikos ar gynybos infrastruktūrą? Kaip Lietuvoje veikia PPP, arba viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės, modelis? Ir kodėl tokie projektai tampa patrauklūs tiek valstybei, tiek investuotojams?

Laidoje dalyvauja „Nter Asset Management“ partneris, valdybos narys ir investicijų skyriaus vadovas Benas Poderis bei investicinių projektų vadovas Tomas Trumpa.

Turinio integracija. Laidą „Verslo pulsas“ pristato „Nter Asset Management“ – daugiau nei 20 metų veikianti Lietuvos banko prižiūrima turto valdymo bendrovė, kuri specializuojasi privačios skolos, nekilnojamojo turto, infrastruktūros ir privataus kapitalo srityse. Licencijos Nr. VĮK-011

Net 73 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad būsto kainos šiuo metu yra per aukštos, o jaunimui pirmasis būstas, ypač didmiesčiuose, tapo beveik nepasiekiama svajone, rodo naujausia apklausa. Per artimiausius trejus metus beveik pusė – 47 proc. – 18–29 metų žmonių planuoja įsigyti nekilnojamojo turto, tačiau daugelis iki 30 metų nesugebėtų sukaupti pradinio įnašo ir pirmojo būsto dabartinėmis kainomis neįpirktų, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta bendrovės „Norstat“ apklausa.

„Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė pastebi, kad jaunimui didžiausiu iššūkiu tampa būsto įperkamumas ir pradinis įnašas. Pasak jos, šiandien kelias iki savo namų yra ilgesnis – jam įveikti reikia daugiau planavimo, lankstumo ir finansinio sąmoningumo.

Sukaupti pradinį įnašą iš vidutinio darbo užmokesčio kai kuriose Lietuvos vietovėse yra itin sudėtinga. Pavyzdžiui, norint sukaupti 15 proc. pradinį įnašą 60 kv. m butui Vilniuje, vidutines pajamas gaunančiam žmogui gali prireikti maždaug devynerių metų, o didesniam būstui – daugiau nei dešimtmečio. Pradinį įnašą sumažinus iki 10 proc., sostinėje tai vis tiek lieka dideliu iššūkiu – sutaupyti 60 kv. m butui vidutines pajamas gaunančiam žmogui prireiktų daugiau nei penkerių metų.

Laidoje dalyvauja Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius ir „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas siunčia aiškų signalą: susiskaldžiusi Europa naudinga ne tik Rusijai ar Kinijai, bet ir JAV. Pasak jos, visos didžiosios pasaulio galios mieliau derėtųsi su silpnesne, tarpusavyje nesutariančia Europa, todėl Bendrijos vienybė tampa strateginiu ginklu. Jos žinutė paprasta – jei Europa nori išlikti svarbi pasaulio žaidėja, ji turi veikti kaip vieningas blokas, o ne kaip 27 atskiros valstybės. Tačiau ar tai įmanoma? Kodėl ne tik Rusijai ir Kinijai, bet ir JAV būtų parankiau matyti silpnesnę strateginę partnerę Europą? Ar visa Europa tai supranta?

Pokalbis su buvusiu užsienio reikalų ministru Antanu Valioniu.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Pokalbis su literatūrologe, rašytoja, Vilniaus universiteto profesore emerite Viktorija Daujotyte.

Sergėjus Maslobojevas Tailande ne tik atostogavo ir treniravosi, bet ir skynė pergales. Jis pastebi, kad neretai būtent nepriteklius sporte tampa žmonių varomąja jėga. Tai sportininkas galėjo matyti ir Tailande, kuris anaiptol nėra viena turtingiausių pasaulio šalių.

Laidoje Sergėjus Maslobojevas dalijasi savo pasaulėžiūra – sumažinti lūkesčius kitiems jam atrodo svarbu tam, kad vėliau netektų nusivilti. Kita vertus, pokalbyje paliečiama ir nedėkingumo bei grįžtamojo ryšio nebuvimo tema. Sergėjus organizavo ir organizuoja ne vieną labdaringą akciją. Nors tai jo nesustabdo veikti, patirčių, kai grįžtamąjį ryšį tenka tiesiogine prasme išsireikalauti, jis yra turėjęs.

Pokalbyje aptariama ir skandalingai besielgiančių boksininkų tema. Sergėjus Maslobojevas sako, kad jei nebūtų skandalų, nebūtų ir dėmesio. Tačiau jis pats, priešingai, yra labai santūrus žmogus. Sportininko teigimu, publika mėgsta matyti, kai išsišokėliai pastatomi į vietą. To rugsėjį laukia visa Lietuva.

Laidą „Lekiam į...“ pristato „Venipak“ – patikimas partneris skubantiems ir vertinantiems patogų siuntų pristatymą. Su „Venipak“ net 98% siuntų gavėjus pasiekia vos per vieną dieną! Nes kai esi kelyje, svarbu turėti partnerį, kuris spėja kartu.

David Attenborough – vienas žymiausių pasaulio gamtininkų, dokumentinių filmų kūrėjų ir gamtosaugos balsų, daugiau nei septynis dešimtmečius supažindinantis žmones su laukinės gamtos pasauliu.

Laidoje dalyvauja ornitologas Marius Karlonas. Kalbėsimės apie David Attenborough fenomeną, jo įtaką gamtosaugai bei tai, kodėl jo siunčiamos žinutės šiandien yra svarbesnės nei bet kada anksčiau.

Laidą „Kas po mūsų?“ remia Medijų rėmimo fondas.

Laidoje dalyvauja profesorė Danutė Gailienė, su kuria aptarsime lietuviško charakterio ir būdo ypatumus, sovietmečio nulemtas traumas ir tai, ar kada nors mūsų tautai pavyks iš jų išsivaduoti.

Apie neįprastas personalo motyvavimo priemones pasakoja įmonės „Oixio“ atstovės.

Projekto „Sėkmės receptai“ rėmėjai:

MELP – darbuotojų įsitraukimo platforma organizacijoms, kurios investuoja į motyvaciją.

Headex Group. Padedame įmonėms rasti darbuotojus logistikos, gamybos ir klientų aptarnavimo srityse.

Kodėl tikras šampanas gali būti tik iš Šampanės, o kai kurie produktai Europoje saugomi tarsi išskirtiniai vardai? Kalbame apie maisto gaminius, kurių skonis neatsiejamas nuo vietos, tradicijų ir istorijos. Lietuva tokių produktų taip pat turi – nuo varškės sūrio ir kastinio iki Seinų ir Lazdijų krašto medaus.

Ką reiškia saugomos geografinės nuorodos, kuo jos naudingos vartotojams ir gamintojams bei kodėl galima sakyti, kad kai kurių produktų skonis iš tiesų turi namus?

Laidoje dalyvauja Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės ir kokybės skyriaus patarėjas Rolandas Valatkevičius.

Kas nutinka, kai staigus tinimas tampa ne tik nemaloniu simptomu, bet ir grėsme gyvybei? Kalbame apie retą, tačiau pavojingą ligą – paveldimą angioedemą, kuria Lietuvoje serga vos kelios dešimtys žmonių. Kodėl ši liga dažnai painiojama su kitais negalavimais, o stiprūs pilvo skausmai kartais net klaidingai nukreipia įtariant apendicitą? Kaip atpažinti pirmuosius požymius, kuo pavojingas gerklų tinimas ir kaip per pastaruosius metus pasikeitė gydymo galimybės?

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytoja alergologė-klinikinė imunologė Laura Malinauskienė ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja alergologė-klinikinė imunologė Ingrida Vaitkevičė.

Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato Medicininės informacijos centras.