Žinių radijas

Puikūs pažymiai ir olimpiadų laimėjimai dar nėra viskas, ko šiandien ieško stipriausi pasaulio universitetai. „Svarbu suprasti, ką nori veikti, tai pagrįsti ir parodyti, kaip supranti pasaulį, į kurį žengi“, – sako „Wonder Education“ įkūrėja ir vadovė, švietimo ekspertė Emilė Paskočimaitė.

JAV universitetai, pasak jos, ypač daug dėmesio skiria pačiai asmenybei, brandai ir gebėjimui papasakoti savo istoriją. O gabiems Lietuvos moksleiviams kartais labiau nei papildomų pasiekimų pritrūksta pasitikėjimo savimi: „Pas mus ateina moksleiviai su dešimtukais, olimpiadų laimėjimais, savanorystėmis ir sako: apie geriausius universitetus turbūt neverta kalbėti, ten įstoti neįmanoma.“ E. Paskočimaitė pabrėžia – Lietuvos moksleiviai turi realių galimybių konkuruoti dėl vietų geriausiuose pasaulio universitetuose.

Dirbtinio intelekto amžiuje dar svarbesnis tampa gebėjimas kritiškai vertinti informaciją, klausti ir prieštarauti. Čia, jos teigimu, daug gali duoti debatai. „Pirmas atsakas į savo priešininką yra parodyti, kad tu jį supratai“, – pasakoja E. Paskočimaitė. Debatuose tenka ruoštis ginti abi pozicijas, todėl išmokstama ne tik argumentuoti, bet ir iš tiesų suprasti kitą perspektyvą.

Apie tai, ko stipriausi pasaulio universitetai Europoje, JAV ir Azijoje ieško jauname žmoguje, kodėl debatų gebėjimai tampa vis svarbesni dirbtinio intelekto laikais ir kodėl talentų išvykimą verta matyti ne kaip „protų nutekėjimą“, o kaip jų cirkuliaciją – pokalbis su „Wonder Education“ įkūrėja ir vadove, švietimo eksperte Emile Paskočimaite laidoje „Ekonomika šiandien“.

Po 50-ties žmogaus kūnas keičiasi, tačiau tai nereiškia, kad sulaukę tokio amžiaus turime susitaikyti su mažėjančia jėga, sustingusiais sąnariais ar vis trumpesniu nueinamu atstumu. Tikriausiai dauguma mūsų suprantame, kad judėjimas yra viena svarbiausių sąlygų, padedančių kuo ilgiau išlikti savarankiškiems ir išsaugoti gyvenimo kokybę.

Tačiau kaip pradėti, jei sportuoti niekada nemėgote arba paskutinį kartą rimčiau judėjote prieš daugelį metų? Kaip nepersistengti ir neperlenkti lazdos puolant atsigriebti už prarastą nesportuotą laiką? Kada tas noras „atsigriebti“ gali pridaryti daugiau žalos nei naudos? Ir kokių paprastų judėjimo įpročių šiandien gali imtis kiekvienas, kad po dešimties ar dvidešimties metų kūnas vis dar leistų gyventi taip, kaip norime?

Laidoje dalyvauja Lietuvos sporto universiteto Sveikatinimo ir reabilitacijos katedros profesorė, kineziterapeutė Vilma Dudonienė.

Turinio integracija. Laida „Rinkis gyvenimą“ finansuojama iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (valstybės biudžeto) lėšų.

Prieš keletą dienų prezidentas savo dekretu į LRT tarybą paskyrė advokatę, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytoją prof. Liudviką Meškauskaitę. Šis sprendimas sulaukė Žurnalistų profesionalų asociacijos ir kitų žiniasklaidos bendruomenės narių kritikos – tiek dėl kandidatės pasirinkimo, tiek dėl jos profesinės veiklos, ginant verslininkus bylose prieš žurnalistus.

Liudvika Meškauskaitė teigia matanti problemų dėl visuomeninio transliuotojo nuomonių pliuralizmo ir finansinių procesų, todėl, anot jos, LRT taryboje reikalinga stipresnė teisinė kompetencija. Anksčiau ji taip pat yra viešai kritikavusi kai kuriuos LRT veiklos ir valdymo aspektus.

Laidoje dalyvauja portalo „Kas vyksta Kaune“ redaktorius Vaidas Pilkauskas ir LRT tarybos narė Liudvika Meškauskaitė.

Laidą „Informacijos anatomija“ remia Medijų rėmimo fondas.

Rusijos parlamentas – Valstybės Dūma – pritarė priemonėms, kuriomis užsienyje gyvenantiems rusams, vengiantiems teisinio persekiojimo savo šalyje, gali būti įšaldomos sąskaitos, konfiskuojamas turtas ir ribojamos konsulinės paslaugos, įskaitant pasų atnaujinimą užsienyje.

Teisininkai vadinamąjį „išdavikų įstatymą“ vertina kaip dar vieną žingsnį stiprinant spaudimą režimo kritikams, ypač politiniams aktyvistams ir žurnalistams. Tuo metu Rusijos teismas opozicijos politikui Levui Šlosbergui skyrė daugiau nei 11 metų laisvės atėmimo bausmę už Maskvos karinės agresijos Ukrainoje kritiką.

Ar Rusija vis labiau užsidaro nuo pasaulio? Kiek dar gali stiprėti represijos prieš režimo kritikus ir kokią įtaką tai daro Rusijos visuomenei bei ekonomikai?

Laidoje dalyvauja ambasadorius, buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

Vaiko sveikatą lemia ne vien tai, kiek jis serga ar neserga, bet ir kasdieniai įpročiai, kurie susiformuoja dar vaikystėje. Sveikatos specialistai akcentuoja, kad miegas, judėjimas, maistas, buvimas lauke, poilsis ir gebėjimas tinkamai naudotis technologijomis – visa tai tampa sveikatos pagrindu ateityje.

Tad kaip sėkmingai sukurti sveiką kasdienybę savo mažiesiems? Kaip atpažinti, kad vaikui trūksta miego, judėjimo ar poilsio, ir kokių signalų tėvai neturėtų ignoruoti? Koks turėtų būti balansas tarp draudimų ir tinkamų įpročių ugdymo?

Apie tai kalbamės su klinikos „Pagalba mažyliui“ vaikų gydytoja, mitybos ir sveikos gyvensenos specialiste Egle Lanzbergaite-Manuilova.

Turinio integracija. Laida „Rinkis gyvenimą“ finansuojama iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo valstybės biudžeto lėšų.

Laidoje dalyvauja žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius.

Žaliasis vandenilis, gaminamas naudojant atsinaujinančią energiją, laikomas viena perspektyviausių priemonių stiprinti energetinę nepriklausomybę, kaupti energijos perteklių ir kurti naujas verslo galimybes. Pasak ekspertų, šis energijos šaltinis ateityje gali tapti svarbiu Lietuvos energetinės nepriklausomybės garantu bei prisidėti prie lankstesnės ir atsparesnės energetikos sistemos kūrimo.

Apie Lietuvos planus dalyvauti tiesiant tarptautinį Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridorių kalbamės su „Amber Grid“ vadovu Nemunu Bikniumi.

Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.

Rugsėjis vaikams atneša ne tik naują kuprinę ar sąsiuvinius, bet ir naujų iššūkių, jaudulio bei nerimo. Kaip atskirti natūralų jaudulį nuo signalų, kad vaikui iš tiesų sunku? Ką tėvai gali padaryti jau dabar, kad rugsėjo 1-oji būtų sklandesnė ir saugesnė?

Apie vaikų emocinę sveikatą, kasdienę rutiną, savalaikius pokalbius su atžalomis ir tėvų vaidmenį kalbamės su „Vilnius sveikiau“ visuomenės sveikatos specialiste, dirbančia psichikos sveikatos stiprinimo srityje, Anastasija Kaminskiene ir Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Psichikos sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausiąja specialiste Lina Adomavičiūte.

Turinio integracija. Laida rengiama Higienos instituto iniciatyva, bendradarbiaujant su visoje Lietuvoje veikiančiais visuomenės sveikatos biurais.

Marius Pareščius Tenerifę atrado gerokai anksčiau, nei ten pradėjo plūsti turistai. Ir vis dar į ją grįžta – tik jau gerokai pasikeitusią.

Laidoje jis pasakoja apie įspūdingiausias žvejybos patirtis Tenerifėje, milžiniškų tunų gaudymą ir vietinių gyvenimą. Taip pat atskleidžia, kodėl Lietuvoje pasipiktinimo sulaukė jo vaikų įpročiai žiemą.

Marius sako miegantis vos apie penkias valandas per parą – visą kitą laiką skiria darbui. Ar jis galėtų atleisti vadeles ir pasiduoti lėtam, daug nereikalaujančiam salos gyvenimui?

Laidoje dalyvauja Marius Pareščius.

Laidoje dalyvauja poetas, vertėjas Vladas Braziūnas.