Žinių radijas

Paradoksalu, bet tikras pasitikėjimas savimi profesiniame kelyje gimsta ne iš visko žinojimo.

Jis gimsta iš drąsos pripažinti, kad kažko nežinai, klysti ir iš to mokytis. Nes tas, kuris nebijo nežinoti, nuolat auga. O tas, kuris bijo – lieka ten, kur yra.

Laidoje dalyvauja psichologė Silvija Petkevičiūtė.

Žmogus teršia ne tik Žemę, bet ir kosmosą. Tiesa, pastarosios šiukšlės kitokios – tai seni, nebenaudojami palydovai ir raketų liekanos. Kai nevaldomos šiukšlės skrieja dideliu greičiu, gali būti rimtų pasekmių. Kokių, pasakoja astrofizikas dr. Vidas Dobrovolskas.

Laidą „Kas po mūsų?“ remia Medijų rėmimo fondas.

Savaitgalį minėsime Molotovo–Ribentropo pakto metines. Tą pačią dieną prisiminsime ir Baltijos kelią. Du istoriniai įvykiai žymi skirtingus mūsų tautos laikotarpius – padalytą Europą, Lietuvos okupaciją ir sovietmetį, o vėliau – vienybės ir atgimimo pradžią. Tačiau ir šiame XX amžiaus laikotarpyje būta visko – partizaninio judėjimo, tylios tautos rezistencijos, kolaboravimo, prisitaikėliškumo ir maišto.

Baltijos kelias tarsi sakė: norime būti vieninga, ateitį kurianti tauta. Nors ir Baltijos kelyje buvome ne visi. Po nepriklausomybės atkūrimo poliarizacijos daugėjo – tauta skirtingai reagavo į daugelį klausimų: požiūrį į Rusiją, ES, NATO, energetinę nepriklausomybę, politines partijas, šalies valdymo modelį, šeimą ir Konstituciją.

Tačiau ir nuo viduramžių Lietuva nebuvo vieninga. Luomai gyveno savo gyvenimus, skurdžiai skurdo, turčiai turtėjo.

Kas pasikeitė per amžius? Ar galima sakyti, kad poliarizacija yra natūralus, o gal net teigiamas reiškinys? Gal gerai, kad yra dvi ar trys Lietuvos, penkios ar dešimt partijų, šimtai ar tūkstančiai skirtingų interesų?

Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto mokslininkas Algimantas Kasparavičius ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis.

Laidą „Istorinės paralelės“ iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.

Laidos „Verslumo dvasia“ pašnekovas – Sąmoningumo mokyklos „Gyvenimo rytas“ įkūrėjas, konsultantas, lektorius, knygos „Laimingo gyvenimo raktas“ autorius Robertas Karvauskas.

Daugiau medžiagos pamąstymui rasite Augustino Rakausko knygose „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ (2023), „Globali jausmo proto dvasia“ (2014) ir „Verslumo dvasia“ (2003). Šias knygas galite nemokamai skaityti tinklalapyje www.jausmoprotas.lt, o knygą „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ galite klausyti ir audioformatu, taip pat skaityti jau ir anglų kalba. Knygynuose jau pasirodė ir ketvirtoji Augustino Rakausko knyga „Gyvybės kalba“.

Laida „Verslumo dvasia“ transliuojama per „Žinių radiją“ penktadieniais 10:10 val., kartojama šeštadienį 17 val.

Rugpjūtį įsibėgėja konservavimo sezonas – uogos, vaisiai ir daržovės keliauja į stiklainius, virtuvėse verdamos uogienės, džemai, kompotai ir marinatai. Tačiau ar visada žinome, kaip konservuoti taip, kad po kelių mėnesių atidarytas stiklainis būtų ne tik skanus, bet ir saugus?

Kokias klaidas darome dažniausiai? Kaip tinkamai paruošti stiklainius ir dangtelius? Ar išsipūtęs dangtelis ar atsiradęs pelėsis visada reiškia, kad produktą reikia išmesti? Ir ar vertinant konservų saugumą galima pasikliauti vien jų išvaizda, kvapu ir skoniu?

Apie saugų konservavimą, dažniausias klaidas ir tai, kaip išsaugoti vasaros derlių be rizikos, kalbamės su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiąja specialiste Eimante Černiauskiene.

Laidoje „Tylus nuovargis“ Aleksejus Žaltkovskis su komunikacijos konsultantu Ryčiu Juozapavičiumi kalbasi apie tai, kiek kainuoja nutylėti.

Nutylime, nes pokalbis atrodo nemalonus. Tačiau įtampa niekur nedingsta – įsitempia žandikaulis, pečiai, ir su ja pravaikštome visą dieną. Dažnai vakare kliūva ne tam, kuris ją sukėlė, o namiškiams. Paskui pratrūkstame dėl smulkmenos ir patys sau patvirtiname, kad sakyti tikrai nereikėjo.

Rytis sako, kad šio elgesio rato mus išmokė. Jis prisimena darželį Lazdynuose, kur auklėtoja sustatydavo vaikus ratu aplink tą, kuris nebaigė sriubos, ir jį gėdindavo.

Laidoje – apie tai, kaip pasakyti, kas nepatinka, nepaverčiant kito žmogaus priešu, ir kodėl beveik visi ginčai vyksta ne dėl to, ko žmonėms iš tikrųjų reikia, o dėl to, kaip tai gauti. Aleksejus dalijasi trimis sakiniais, kuriuos naudoja pats, ir prisipažįsta, kuris iš jų jam vis dar sunkiausias. O Rytis – kad didžiąją gyvenimo dalį bendravo kurdamas priešus.

Biologinė įvairovė nyksta greičiau nei bet kada žmonijos istorijoje. Biologinės įvairovės profesorė Virginija Podėnienė sako, kad mažiausiai 30 proc. miškų turėtų būti griežtai saugomi. Kodėl tai svarbu?

Kaip nyksta biologinė įvairovė? Kodėl gamtai reikalingi negyvi ir pūvantys medžiai? Kas yra vadinamosios „žaliosios dykumos“ ir kodėl nereikėtų skubėti šienauti pakelių?

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Virginija Podėnienė.

Pokalbis apie amerikietiškus automobilius su jų žinovu, renginio „American Spirit“ organizatoriumi Donatu Žukausku.

Klaipėdos jūrų muziejaus statinį apžvelgia Klaipėdos valstybinės kolegijos lektorė Laurencija Budrytė-Ausiejienė.

Laidą „Pažink miestą“ remia Medijų rėmimo fondas.

Šią savaitę apžvelgiamos šios knygos:

S. Pálsdóttir „Siuvinėtoja“: įtraukianti istorija, atskleidžianti islandų kultūrą;

T. Venclova „Abėcėlė“: trumpos istorijos apie žmones, vietas ir sąvokas;

G. Chapman „Penkios meilės kalbos vienišiams“: kaip sustiprinti santykius;

B. Kennedy „Vidinis gerumas“: kaip sukurti ryšį su vaiku;

„Dėmesio valdymas“: kaip susikaupti mus blaškančiame pasaulyje.