Žinių radijas

Menas gali tapti ne tik namų puošmena, bet ir investicija. Kodėl verta rinktis meno kūrinį vietoje naujos rankinės? Nuo ko pradėti norint įsigyti pirmąjį kūrinį savo kolekcijai? Kas lemia kūrinio vertę ir kaip atpažinti perspektyvų menininką?

Kalbamės ir apie kitą meno rinkos pusę – kaip kūrėjui parduoti savo darbus? Kiek menininko sėkmę lemia talentas, o kiek gebėjimas save pristatyti ir būti matomam socialiniuose tinkluose?

Laidoje dalyvauja meno rinkos konsultantė, vadybininkė ir turinio kūrėja Emilija Šneiderytė.

Užupio katino istoriją pristato menininkas Jonas Gelčys.

Laidą „Pažink miestą“ remia Medijų rėmimo fondas.

Savaitgalį minėsime Baltijos kelio metines – įvykio, tapusio vienu ryškiausių Lietuvos išsivadavimo simbolių. Dainos lietuvius lydėjo ir gerokai anksčiau: dainavo partizanai, dainomis žmonės telkėsi Sąjūdžio metais, prie televizijos bokšto ir Parlamento per Sausio 13-osios įvykius. Jos pačios priešo nesustabdė, tačiau stiprino pasipriešinimo dvasią ir vienybės jausmą.

Ypatingą vietą užima „Tautiška giesmė“. Kaip ji buvo sukurta ir kodėl būtent Vinco Kudirkos kūrinys tapo Lietuvos himnu? Kaip atsirado tradicija liepos 6-ąją lietuviams visame pasaulyje vienu metu giedoti himną? Ir ar ateities kartoms daina išliks tokia pat svarbi vienybės bei pasipriešinimo forma?

Laidoje dalyvauja istorikas, rašytojas Gediminas Kulikauskas ir Kauno miesto muziejaus istorikas, knygų autorius Simonas Jazavita.

Laidą „Istorinės paralelės“ iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.

Priklausomybė įtraukta į tarptautinę ligų klasifikaciją, tačiau visuomenėje iki šiol dažnai vertinama kaip valios trūkumas ar netinkamų pasirinkimų pasekmė. Tad kur baigiasi įprotis, pomėgis ar stiprus susidomėjimas ir prasideda liga?

Kodėl žmonės kartais juokaudami teigia esantys priklausomi nuo darbo, sporto ar apsipirkinėjimo, nors tikroji priklausomybė turi aiškius medicininius kriterijus? Kaip vystosi priklausomybė ir kokie ženklai rodo, kad žmogaus elgesys jau tampa pavojingas jam pačiam? Ar įmanoma ligą atpažinti ankstyvoje stadijoje ir sustabdyti jos progresavimą?

Laidoje dalyvauja Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorė dr. Aušra Širvinskienė.

Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato Respublikinis priklausomybės ligų centras.

Laidos pašnekovas – „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Laidoje dalyvauja kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius.

Laidą „Pergudrauti sukčių“ remia Medijų rėmimo fondas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Ukraina kartu su partneriais siekia didinti spaudimą Rusijai ir priversti Vladimirą Putiną baigti karą. Kyjivas ragina sąjungininkus stiprinti paramą, ypač oro gynybą, o kartu vis daugiau dėmesio skiria smūgiams Rusijos teritorijoje.

Pastaruoju metu Ukraina intensyvina atakas prieš Rusijos karinę, pramonės ir energetikos infrastruktūrą, o Rusija toliau rengia raketų ir dronų smūgius Ukrainos miestams bei energetikos objektams.

Ar smūgiai Rusijos gilumoje gali pakeisti pačios Rusijos visuomenės požiūrį į karą? Kada jo ekonomines ir kasdienes pasekmes pradės labiau jausti eiliniai rusai? Ir ar visuomenės nepasitenkinimas apskritai gali tapti veiksniu, priversiančiu Kremlių keisti savo planus?

Laidoje dalyvauja karybos ir ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.

Lietuva nori būti konkurencinga, pritraukti investicijų ir auginti ekonomiką. Tačiau darbo užmokestis kyla greičiau nei našumas, o prie darbo vietos kainos prisideda vis daugiau papildomų įsipareigojimų.

„Jeigu įmonė nesugeba padidinti našumo ar sukuriamos vertės tiek, kiek auga darbo užmokesčio sąnaudos, jai lieka kelti kainas", – sako Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė. Vidaus rinkoje kainas dar galima padidinti, tačiau eksporte tenka konkuruoti su Lenkija, Latvija ir visu pasauliu: „Kodėl pirkėjas už mūsų prekę turėtų mokėti daugiau negu už pagamintą Lenkijoje?"

Vaikus auginantys tėvai Lietuvoje gali gauti iki 24 papildomų apmokamų dienų per metus. Latvijoje tokių dienų gerokai mažiau, Lenkijoje šeimai skiriamos dvi dienos, o Estijoje jų kainą prisiima valstybė. „Jeigu matytume bent penkiais procentais didesnį gimstamumą, turbūt nekeltume klausimų ir sakytume – dar padidinkime tas dienas", – sako A. Maldutytė.

Dar viena tema – nedarbingumo pažymėjimai. „Sodros" duomenimis, vienam apdraustajam per metus tenka daugiau kaip septynios jos apmokamos ligos dienos, neskaičiuojant pirmųjų dviejų, kurias apmoka darbdavys. Tačiau Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos apžvalgoje minimas kitas skaičius – apie 26 nedarbo dienas vienam darbuotojui.

„Tai yra rimtas signalas, kurį institucijos turėtų išsamiai išanalizuoti", – sako A. Maldutytė. Ar pirmosios ligos dienos be gydytojo pažymėjimo sumažintų medikų apkrovą, ar darbdavį paverstų gydytoju ir papildomu „Sodros" administratoriumi?

Apie tai, kaip suderinti darbuotojų gerovę, augantį darbo užmokestį ir įmonių galimybes išlikti konkurencingoms – pokalbis su Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidente Aurelija Maldutyte.

Laidą rengia Lietuvos laisvosios rinkos institutas.

Apie muziką, roko legendas, miuziklus, gyvenimą scenoje ir už jos ribų bei aistrą motociklams – atviras pokalbis su dainininku Jeronimu Miliumi.

Laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto Komunikacijos instituto vadovas prof. Marius Kalinauskas ir Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė Auksė Balčytienė.

Laidą „Informacijos anatomija“ remia Medijų rėmimo fondas.