160 mlrd. eurų – tiek lėšų Europos Sąjungą nori skirti Strateginių technologijų Europai platformai. Apie šį projektą Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ pasikalbėjome su Lietuvos mokslo ir inovacijų ryšių ir kompetencijos biuro Briuselyje vadovu Tadu Tumėnu. Jis papasakojo, kaip atsirado ši iniciatyva ir kokie yra jos tikslai.
„Europos Komisija šių metų birželio mėnesį pristatė 2021-2027 m. ES daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą ir būtent į šią peržiūrą buvo įtrauktas pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo įsteigiama Strateginių technologijų platforma Europoje. Kas tai yra? Iš tikrųjų šia nauja iniciatyva yra siekiama sustiprinti ir panaudoti esamas ES priemones, siekiant išnaudoti investicijas į strategines sritis, ypatingos svarbos bei besiformuojančias technologijas, susijusias su žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Jeigu skaitant detaliai, pasiūlyme galime aiškiai matyti, kad yra išskirtos trys sritys: skaitmenizavimas, biotechnologijos ir švarios technologijos“, – aiškino T. Tumėnas.
Šiuo projektu Europa stengiasi konkuruoti su kitomis valstybėmis ar regionais, nes, pasak T. Tumėno, pastaraisiais metais ES atsilieka mokslo ir technologijų srityje. „Taip, iš dalies sutinku, kad Europa atsilieka, nes tai liudija ir aibė įvairių studijų. Taip pat Europos Komisija identifikavo, prieš įtraukiant šitą pasiūlymą, kad yra didelė rinkos paklausa vėlesnio etapo finansavimui – nuo 15 iki 100 mln. eurų, ir didelės rizikos vadinamųjų giliųjų technologijų srityje. Todėl galvojama, kaip būtų galima labiau išplėsti ir industrializuoti šias technologijas. Europa atsilieka didesnio masto investicijose, kuriuose šiuo metu dominuoja JAV. Apskritai, buvo identifikuota, kad Europa susiduria su didelių rizikos kapitalo fondų trūkumų. Be to, taip pat yra pastebimas ir Europos rizikos kapitalo rinkos susiskaidymas ir, sakykim, tų privačių rizikos kapitalo fondų vengimas investuoti į itin dideles rizikos sritis. Tai būtent neatsitiktinai biotechnologijos, švariosios technologijos ir buvo išskirtos kaip ta tikslinė grupė, į kurią yra orientuota šita nauja iniciatyva“, – teigė T. Tumėnas
Dalies europarlamentarų nuomone, dabartinis projekto modelis nepakankamai ambicingas ir neleis užtikrinti ES autonomijos strateginėse srityse. Pasak T. Tumėno, pirminis iniciatyvos variantas buvo daug ambicingesnis, tačiau pasiektas kompromisas, kuris leistų bent jau padėti pagrindus vadinamajam suverenumo fondui.
Nors 160 mlrd. eurų, atrodo, yra dideli pinigai, T. Tumėno teigimu, ši iniciatyva negali lygintis su JAV priimtu Infliacijos mažinimo aktu. Strateginių technologijų Europai platforma yra tam tikra atsvara teikiamoms subsidijoms Amerikoje ir kitose šalyse, tačiau kol kas pinigų kiekis yra per mažas.
T. Tumėno nuomone, būtent biotechnologijų srityje Lietuva galėtų pasinaudoti šiomis investicijomis iš ES fondų. „Jau ne pirmi metai Lietuvoje prioritetas yra biotechnologijos. Turint omenyje, kad būtent ši iniciatyva taip pat orientuojasi į biotechnologijas, manau, kad Lietuvos verslas tikrai turės galimybę dalyvauti šioje priemonėje. Tiesa, išlieka klausimas, koks bus galutinis pasiūlymas, t. y. kaip galutinai bus ta priemonė paleista ir kaip ji veiks. Kaip žinote, šiai dienai vis dar nėra bendro sutarimo tarp Europos Parlamento ir Europos Tarybos ir diskusijos tarp šių dviejų pagrindinių institucijų net nėra prasidėjusios“, – Lietuvos galimybes įvertino T. Tumėnas.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
