Europos Komisija rekomenduoja pradėti Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą derybas, nepaisant jos kovos su korupcija trūkumų ir būtinybės toliau riboti oligarchų įtaką. Briuselis taip pat rekomenduoja pradėti narystės derybas su Moldova, o Sakartvelui suteikti kandidatės statusą. Šį EK sprendimą dar turės patvirtinti Europos Taryba, kurios derybos vyks gruodžio mėnesį.
Apie EK sprendimą Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ pasikalbėjome su europarlamentare Rasa Juknevičiene. Jos teigimu, šis sprendimas rodo milžinišką ES geopolitinį lūžį, kurio nebuvo įmanoma tikėtis prieš kelerius metus. „Žinant, koks kompleksinis tai yra klausimas ir koks lūžis įvyko apskritai ES šalių narių, įskaitant ir senąsias valstybes, mąstyme, tai čia yra geopolitiškai ir apskritai istorinė diena Bendrijoje. Nepaisant to, kad galutinis sprendimas dar dėl to bus priimtas Taryboje gruodžio mėnesį, tai labai svarbus žingsnis į priekį. Kodėl aš taip sakau? Todėl, kad dar prieš pusantrų metų, prieš prasidedant tam baisiam karo etapui prieš Ukrainą, niekas nekalbėjo apie Rytų partnerystės šalis kaip apie galimas kandidates. Procesas Vakarų Balkanuose buvo įstrigęs, stagnuojantis. Žmonės nebetikėjo, kad kada nors ES ryšis pakviesti juos rimtom derybom ar rimtai pradės galvot apie jų narystę. Ir dabar V. Putinas pradėjo šitą karą ir pralaužė ledus dėl Ukrainos“, – sprendimo reikšmę pabrėžė europarlamentarė.
Nepaisant pozityvių žinių iš EK, R. Juknevičienė akcentuoja, jog ES laukia dideli iššūkiai, norint prijungti Ukraina prie Bendrijos.
„Yra ir kiti klausimai, susiję ir su tomis valstybėmis, kurios nėra labai laimingos. Tiksliau, visuomenės nėra dar labai pasiruošusios, priešingai nei Lietuvos visuomenė, tokiam sprendimui dėl plėtros, ypač – dėl Ukrainos priėmimo, kadangi tai didelė valstybė su didžiule rinka ir su didžiuliu, nereformuotu žemės ūkiu. Čia atsiranda ūkininkų baimės dėl to, kad ES yra labai didelės dotacijos. Kitas niuansas – sprendimų priėmimas Bendrijoje, t. y. vienbalsiškumas, dėl kurio viena valstybė stabdo sprendimus dėl sankcijų. Gruodžio mėnesį, aišku, Vengrija vėl galės šantažuoti kitas šalis. Daug kas supranta, kad be pačios reformos ES viduje, ypač – sprendimų priėmimo srityje, sunku įsivaizduoju taip išsiplėtusią Bendriją veikiant efektyviai. Čia laukia labai sudėtingas procesas, kuris reikalaus daug intelektualinių pastangų. Pagrindiniai darbai, aišku, bus jau po Europos Parlamento rinkimų kitais metais – birželio mėnesį susiformuos nauja EK ir ten, aišku, būtų gerai, kad jau plėtros komisaras būtų nebe tas, kuris yra šiuo metu“, – laukiančius iššūkius, ES ruošiantis plėtrai, išskyrė R. Juknevičienė.
Sakartvelas anksčiau buvo viena iš lyderiaujančių valstybių, siekiant narystės ES, tačiau dabar ši šalis atsidūrė sąrašo gale. Tokią situaciją, pasak europarlamentarės, nulėmė dabartinė prorusiška Sakartvelo valdžia.
„Truputį keistoka situacija. Sakartvelo žmonės yra už ES, bet kartu nesuvokia, kad šita valdžia yra kaip tik pagrindinis kliuvinys jiems sparčiau integruotis į Bendriją ir balsuoja už juos. Tai čia iš dalies yra opozicijos problema, kadangi ji nesugeba susivienyti ir pateikti aiškios alternatyvos kartvelams per rinkimus. Neužmirškime, kad rinkimai bus kitais metais ir aišku, kad oligarchas Bidzina Ivanishvili, kuris vairuoja savo partiją „Gruzijos svajonė“ nuo galinės sėdynės, bandys dabartinį EK sprendimą išnaudoti rinkimuose. Taigi, blogas variantas būtų buvęs atsisakymas šaliai suteikti kandidatės statusą, tačiau ir tokio statuso suteikimas turi labai didelių pavojų, kadangi aš netikiu, jog šita valdžia darys reformas“, – apie niūrias Sakartvelo perspektyvas kalbėjo europarlamentarė.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
