Žinių radijas

Šią savaitę Seimas patvirtino Vyriausybės programą. Mindaugo Sinkevičiaus reitingai po paskyrimo išaugo, tačiau jau dabar keliami klausimai, kuo išsiskirs naujoji Vyriausybė. Programoje numatyti įsipareigojimai įvairioms sritims, tarp jų – demografijai, socialinei politikai ir viešosioms investicijoms.

Tuo pat metu socialdemokratai susiduria ir su kitais politiniais iššūkiais. Dėmesio sulaukia Marijampolės mero Povilo Isodos situacija, taip pat toliau aptariamos vadinamosios „čekiukų“ bylos.

Valstybėje tęsiamos diskusijos dėl galimybės keisti Konstituciją, siekiant sudaryti prielaidas branduolinio ginklo dislokavimui Lietuvoje. Pristatydamas Vyriausybės programą Mindaugas Sinkevičius teigė, kad viena didžiausių grėsmių demokratijai yra visuomenės susiskaldymas.

Tuo metu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tęsia pastangas normalizuoti santykius su Kinija, o politinėje darbotvarkėje svarstomas ir klausimas, kas Lietuvai turėtų atstovauti Europos Vadovų Taryboje.

Seimo pavasario sesija artėja prie pabaigos. Kokie buvo svarbiausi jos sprendimai ir ko tikėtis artimiausiais mėnesiais?

Laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas ir BNS vyriausiasis redaktorius Saulius Jakučionis.

Laidoje dalyvauja muzikos kūrėjas ir atlikėjas Aurimas Papečkys.

Perėjimas iš darželio į pirmą klasę daugeliui šeimų tampa vienu svarbiausių vaiko gyvenimo etapų. Kodėl darželyje vaikai skatinami mokytis per žaidimą, o pirmoje klasėje iš jų jau tikimasi greitai prisitaikyti prie akademinio mokymosi? Ar pasirengimą mokyklai labiausiai lemia gebėjimas skaityti ir skaičiuoti, o gal svarbiausi visai kiti veiksniai? Kokią įtaką vaiko sėkmei turi ugdymo filosofijos tęstinumas ir darželio bei mokyklos bendradarbiavimas?

Apie tai kalbėsime su darželio „Klaužada“ vadove Živile Venckiene ir Apvalaus Kvadrato mokyklos direktore Vilija Railaite.

Turinio integracija. Laidą „Ekspertų vasara“ pristato Apvalaus Kvadrato mokykla – mes žinome, kaip susitarti su jūsų vaikais.

Vilniaus universiteto fondo vadovas Justinas Noreika sako, kad mecenatystės kultūra Lietuvoje keičiasi. Pasak jo, auga nevyriausybinių organizacijų brandumas, visuomenės pasitikėjimas ir ekonominis išsivystymas. Vis dėlto, lyginant su Vakarų valstybėmis, Lietuvai dar yra kur augti.

Stipriausiuose pasaulio universitetuose neliečiamojo kapitalo fondai yra ne tik finansinis rezervas, bet ir akademinės laisvės pagrindas. Tokie fondai suteikia universitetams daugiau galimybių pritraukti talentus, finansuoti mokslinius tyrimus, inovacijas ir kitus strateginius projektus.

Kaip veikia Vilniaus universiteto fondas? Kodėl mecenatystei reikia ne tik finansinių paskatų, bet ir pasitikėjimo? Kaip universitetų fondai gali stiprinti akademinę laisvę, inovacijas ir Lietuvos konkurencingumą?

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto fondo vadovas Justinas Noreika.

Prieš metus Vilniaus universitetas pradėjo vykdyti studijų programą „Tvarumas ir ateities visuomenės“. Programa orientuota į socialinius tvarumo aspektus – lygių galimybių užtikrinimą, ekosocialinę politiką, socialinės nelygybės mažinimą, tvarių miestų ir bendruomenių plėtrą bei klimato kaitos poveikį žmonių gerovei.

Kodėl tvarumas šiandien tampa būtinybe verslui ir viešajam sektoriui?

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto tarptautinės studijų programos „Tvarumas ir ateities visuomenės“ vadovė, docentė, daktarė Ieva Adomaitytė-Subačienė.

Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.

Laidoje dalyvauja verslininkas ir dainininkas Tomas Augulis.

Kaip pastebi gydytojai, daugelis rūkančiųjų įsitikinę, kad panorėję galėtų atsisakyti cigarečių bet kuriuo metu, tačiau praktika rodo ką kita – priklausomybė nuo nikotino dažnai tampa rimtu iššūkiu net ir tvirtai motyvuotiems. Tad kodėl mesti rūkyti be profesionalios pagalbos dažnai nepavyksta, kiek bandymų tam gali prireikti ir kokios klaidos dažniausiai trukdo pasiekti norimą rezultatą?

Apie nikotino priklausomybės ypatumus, jos panašumus bei skirtumus nuo kitų priklausomybių, taip pat apie tai, kaip metimo sėkmę lemia rūkymo trukmė ir įpročiai, kalbame su Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Ambulatorinio skyriaus vedėju, klinikinės toksikologijos gydytoju Hariu Jakavičiumi.

Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria" pristato Respublikinis priklausomybės ligų centras.

Vos paskirta naujoji Vyriausybė jau atsidūrė po didinamuoju stiklu. Daugiausia diskusijų kelia ne pirmieji sprendimai, o kai kurių ministrų kompetencija. Ar tikrai žmogus, neturintis ilgametės patirties konkrečioje srityje, gali sėkmingai vadovauti ministerijai? Kritikai įsitikinę – valstybė nėra vieta eksperimentams. Tuo metu kiti primena ne vieną pavyzdį, kai daugiausia abejonių kėlę politikai vėliau tapo vienais geriausiai vertinamų ministrų.

Finansų ministras Taurimas Valys ir vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas – jų kandidatūros abejonių sukėlė ne tik opozicijai, bet ir daliai valdančiosios koalicijos partnerių. Kai kurie jau net skaičiuoja paskirtojo finansų ministro dienas pareigose. Kodėl šie ministrai sulaukia kritikos? Ar kartelę nuleidome per žemai? Gal prasidėjo asmenybių badas? O gal svarbiausia ne sukauptos žinios, o gebėjimas priimti sprendimus, suburti stiprią komandą ir prisiimti politinę atsakomybę? Ar išankstiniai vertinimai dažniausiai būna pagrįsti? O gal tikrieji atsakymai paaiškėja tik pradėjus dirbti?

Diskusijoje dalyvauja Vilniaus universiteto Politinės komunikacijos centro vadovas Linas Kontrimas ir Mykolo Romerio universiteto profesorius Virgis Valentinavičius.

Laidą „Girdžiu tavo nuomonę“ remia Medijų rėmimo fondas.

Italas Alessandro Sposato Lietuvoje gyvena jau 16 metų. Negana to, baigiamąjį universiteto darbą jis skyrė Lietuvai. Pasak jo, darbo vadovas buvo komunistas, todėl ginant savo poziciją teko įdėti nemažai pastangų. Alessandro Sposato juokauja, kad sapnuose jau buvo pradėję rodytis Lietuvos partizanai.

Jis prisimena ir pirmąją kelionę į Lietuvą. Pasak jo, viskas priminė filmą – buvo tamsu, į Kelmę vežęs autobusiukas garsiai burzgė ir atrodė, kad tuoj suges, o jį priėmusi šeima vakarienei pavaišino pomidorais ir dešrelėmis.

Šiandien Alessandro Sposato sako norintis likti Lietuvoje. Jis pasakoja apie šalį, kurią, jo įsitikinimu, verta pažinti ne tik per Vilnių, kuriame dabar gyvena ir dėsto italų kalbą, bet ir per Žemaitiją ar lietuvišką prūdą.

Mes dažnai manome, kad sėkmė – tai gyvenimas be problemų. Bet iššūkiai yra visur: kasdienybėje, smulkmenose, versle, santykiuose. Tie, kurie tai supranta, nustoja jų bijoti ir pradeda ieškoti sprendimų.

Būtent tai skiria tuos, kurie eina nuosekliai, nuo tų, kurie sustoja. Ne aplinkybės, ne talentai, o požiūris, kuris lemia didžiąją dalį sėkmės.

Laidoje dalyvauja verslininkė Agneta Kleizienė.