Kaip Europos Sąjungos investicijos buvo panaudotos tam, kad Alytus taptų gražesniu ir patogesniu alytiškiams ir miesto svečiams? Kaip projektus sekėsi vystyti savivaldybei? Kaip integrali pagalba į namus gelbėja slaugos ligonius? Kokiu būdu Europos Sąjungos lėšos panaudotos plėsti miesto kultūrą?
Savivaldybė, naudodamasi lėšomis, vykdo Darnaus judumo projektą, perka elektrinius autobusus ir atnaujino ligoninę
Meras Nerijus Cesiulis neslepia, kad nėra lengva nusistatyti prioritetus, kam pirmiausiai skirti Bendrijos investicijas. Jau dabar skirtas dėmesys keliams, mokymams, švietimo įstaigoms, dabar stebime naują etapą – siekiama miestui kurti pridėtinę vertę. Norima statyti naujas gamyklas, įrengti pramonės parkus, pritraukti specialistų ir juos tinkamai parengti. Randasi ir miesto apšvietimo konceptai, tobulinamas viešasis transportas, investuojama į energetiką, kreipiamas dėmesys į tvarumą, miesto žalumą.
Europos Sąjungos investicijos, mero manymu, pakeitė miestus, rajonus ir pačią Lietuvą. Alytuje šiuo metu vykdomas Darnaus judumo projektas. Žiedinei savivaldybei yra svarbu turėti jungtis, kad žmogus iš rajono galėtų atvažiuoti į miestą, vaikas į mokyklą. „Stipriai tariames su rajono savivaldybe, kad viešasis transportas turėtų būti sujungtas. Matėme, kad šalia miestų esantys sodai tapo gyvenamaisiais rajonais. Čia atsirado didelės darnumo ir judumo problema: kaip atvažiuoti į darbą, kaip atvažiuoti į ligoninę į mokyklą, kaip vaikui grįžti namo? Kol kas visi dalykai nėra išspręsti, bet jie sprendžiami ir tas darnus judumas mums yra labai svarbus. Stengiamės, kad kuo daugiau žmogus galėtų judėti, bet jei nesudaromos sąlygos, jeigu nėra gerų dviračių takų, pėsčiųjų takų, jeigu nėra kur nuomotis kažkurios įmonės paspirtukų, jeigu nėra gerai išvystyto, ekologiško, žaliojo viešojo transporto, jeigu žmogus dar su negalia... Tai buvo labai svarbūs sprendimai, ne vienerių metų ir manau, kad tas judumas jau atsiranda. Visgi, Europoje žmonės kur kas daugiau naudojasi viešuoju transportu, važiuoja dviračiais ir paspirtukais, o lietuvius kol kas sudėtinga išsodinti iš automobilių“, – pasakojo N. Cesiulis.
Europos Sąjungos lėšos panaudotos ir plečiant ekologiško transporto idėją, jau lapkričio mėnesį Alytaus autobusų parkas turės daugiau nei 30 proc. elektrinių autobusų. Meras tikina, kad šiuo metu dirbama ir ties elektrinių stotelių klausimu, jau reikia kalbėti apie 250 kW stoteles, poreikiai didėja. Tų stotelių reikia ir namų kiemuose, nes ateitis priklauso elektromobiliams. N. Cesiulis pastebi, kad gyventojai jau dabar labiau renkasi elektrinius autobusus, sąmoningumo daugėja.
Miesto vadovybė siekia stiprinti ir sveikatos apsaugos sistemą. Europos Sąjungos investicijos pasitelktos atnaujinti apskrities ligoninę. „Turime investuoti į sveikatos apsaugą, jeigu mes neinvestuosime į ligoninę dabar ir į naujausią įrangą, naujus skyrius, tai žmonėms bus nepatraukli medicinos paslauga. Žmonės paslaugą bandys gauti arba privačiai, arba kažkur kituose miestuose, o mums išlaikyti ligoninę su aukšta kokybe yra labai svarbu. Todėl pastaruoju metu investavome milijonus ir į geriatrijos, pediatrijos, chirurgijos skyrius, į naujausią laboratorinę įrangą, į skubios medicinos pagalbos priėmimo skyrius, kad žmogus gautų europietišką paslaugą, kad gautų europietišką greitį, tyrimus ir kokybę“, – nurodė Alytaus meras.
Radijo laida finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.
