Kokios Europos Sąjungos pagalbos reikia su „Hamas“ teroristais susigrūmusiam Izraeliui? Kiek ES pajėgi finansiškai tuo pačiu remti ir Ukrainą? Ką daryti su iki šiol teikta pagalba palestiniečiams? Apie tai Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, europarlamentaras Juozas Olekas ir Seimo Europos reikalų komiteto narys Giedrius Surplys.
Ką daryti su ES pagalba palestiniečiams?
„Kai žudomi tavo tautiečiai, pykčio ir keršto jausmai yra visiškai natūralūs. Bet šiuo metu svarbus dalykas – nesukelti humanitarinės krizės Gazos Ruožo gyventojams. Visi smerkiame „Hamas“ kaip teroristinę organizaciją, tačiau didžioji dalis palestiniečių norėtų taikiai sugyventi su Izraelio valstybe, deja, ekstremistai to neleidžia padaryti, – kalbėjo europarlamentaras J. Olekas. – Reikia matyti, kad pietinėje Gazoje, prie sienos su Egiptu, kur susikaupę daugybė pabėgėlių, situacija yra katastrofiška. Ir jiems būtinai reikia pagalbos, tad šiuos žmones turėtų pasiekti ir Europos pagalba. Taip pat reikia tarptautinio spaudimo toms valstybėms, kurios remia „Hamas“ – Iranui, Sirijai.“
ES ir Jungtinės Tautos palestiniečiams teikė daug paramos, taip pat – ir Gazos Ruožui. Ką dabar su šia parama daryti, kaip užtikrinti, kad ji pasiektų tik taikius gyventojus?
Anot Seimo Europos reikalų komiteto nario Giedriaus Surplio, situacija regione niekada nebuvo lengva, ypač dėl to, kad „Hamas“ yra labai tampriai įaugęs į palestiniečių visuomenę ir bendruomenes: „dėl to atskirti taikius, civilius gyventojus nuo teroristų nėra lengva. Padėjo dienos metu automatą – ir jau civilis, o naktį eina pjauti galvų žydų kūdikiams.“
Vis dėlto G. Surplys teigia, kad su humanitarinėmis pasekmėmis kovoti būtina. Čia pasigirdo ir ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio priminimas, kad nepaisant to, jog Izraelis turi teisę gintis, humanitarinė teisė turi galioti net ir karo metu.
„Man atrodo, kad Izraelis girdi šiuos signalus. Teroristų išpuoliai buvo netikėti, tuo tarpu Izraelis iš anksto įspėja Gazos gyventojus apie būsimas atakas ir ragina pasitraukti, nes teritoriją norima išvalyti nuo teroristų. Tuo metu Europos ir JAV lyderiai važiuoja per aplinkines arabiškas šalis ir kalbasi dėl dviejų dalykų: kad nereikia remti teroristų, ir kad reikia padaryti viską, jog nekiltų humanitarinės krizės. Tad mano akimis, šis didžiuliu šoku prasidėjęs konfliktas yra valdomas civilizuotai ir remiantis tarptautinės teisės normomis.
O ir pasaulinis Izraelio palaikymas yra stiprus. Net prieštaringai vertinamo Vengrijos premjero Viktoro Orbano reakcija buvo labai proizraelietiška. Čia įžvelgiu skirtumą tarp to, kokio palaikymo sulaukė Izraelis, ir kokio – Rusijos užpulta Ukraina. Turiu pripažinti, kad Vakarų civilizacijos reakcija Izraelio atveju buvo daug vieningesnė,“ – pastebėjo Seimo Europos reikalų komiteto narys.
Kodėl Izraelis nepriėmė Ukrainos prezidento?
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis norėjo atvykti solidarumo vizito į „Hamas“ užpultą Izraelį, bet jam buvo pasakyta, kad „dabar netinkamas metas“. Tai remdamasis Izraelio žiniasklaida pranešė portalas „The Times of Israel“.
Europarlamentaras J. Olekas svarsto – galbūt V. Zelenskis nepriimtas dėl dabartinės Izraelio valdžios tam tikro flirto su Rusija: „matau tą Izraelio žaidimą jo ryšiuose su Rusija. Izraelio vadovybė iki šiol nėra pasmerkusi Rusijos agresijos Ukrainoje. Galbūt čia bandoma žaisti dvigubą žaidimą, iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikintis, kad jis padarys tam tikros įtakos savo sąjungininkams – Iranui arba Sirijai.“
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
