Šengeno zona ir su ja susijęs laisvas asmenų judėjimas Europos Sąjungoje, išskyrus kelias šalis, yra vienas didžiausių bloko pasiekimų. Vis dėlto pastarųjų metų krizės, anot europarlamentaro Juozo Oleko, privertė Bendriją peržiūrėti Šengeno kodeksą.

„Mes turim keletą tokių krizių, kurios gena žmones iš savo kraštų. Tai yra karai, sveikatos apsaugos krizės ir klimato kaita, kuri taip pat išvaro žmones iš savo gyvenamųjų vietų, nes ten nebeįmanoma gyventi dėl vandens ir maisto trūkumo. Todėl ES institucijos nusprendė, kad reikia peržiūrėti šį teisės aktą, jog galėtume prisitaikyti dabartinių sąlygų ir, apsaugant savo sienas, sudaryti sąlygas migrantams gauti žmoniškas įsikūrimo sąlygas Bendrijos teritorijoje“, – kalbėjo J. Olekas.

Todėl 370 parlamentarų balsavus už, 163 – prieš ir 31 susilaikius, Europos Parlamentas nusprendė pradėti derybas su ES Taryba dėl Šengeno kodekso reformos. Didžioji dalis Lietuvos europarlamentarų vis dėlto balsavo prieš. Kaip aiškina J. Olekas, to priežastis yra instrumentalizuotos migracijos apibrėžimo neįtraukimas. „Lietuva turėjo prašymą, kad šiame dokumente išliktų ir instrumentalizuotos migracijos apibrėžimas, t. y. kad migrantais bandoma pasinaudoti kaip ginklu. Šio dalyko dokumente nebeliko ir dėl to balsuodami prieš, išreiškėme savo poziciją, kad instrumentalizuotos migracijos apibrėžimas vis dėlto turėtų būtų įtrauktas. Migracijos instrumentalizavimas yra Europos Komisijos ir ES Tarybos pasiūlymuose, todėl dar bus toliau aptariamas“, – aiškino europarlamentaras.

Tiesa, instrumentalizuota migracija įtraukta į migracijos reformą, dėl kurios galutinio priėmimo dar turės balsuoti EP. Visgi J. Olekas teigia, jog garantijų, kad migracijos reformoje Lietuvai reikalingi aspektai išliks, nėra, todėl ir siekta juos įtraukti ir į Šengeno kodeksą.

Be instrumentalizuotos migracijos, Šengeno kodekso reforma sprendžia ir kitus svarbius klausimus. Tyrimai atskleidė, jog dalis šalių narių ne visada suteikė pakankamai įrodymų, kad vidinių sienų kontrolė buvo proporcinga ir būtina priemonė, todėl siekiama aiškiau apibrėžti taisykles, kada ir kaip ES šalys gali grąžinti vidinę sienų kontrolę. COVID-19 pandemija parodė, jog ES neturėjo iš anksto sutarto ir oficialaus institucinio atsako į sveikatos krizę, todėl Šengeno kodekso reformoje numatoma galimybė įvesti vidaus sienų kontrolę šalyse esant didelei sveikatos krizei, tačiau laikina kontrolė neturėtų galioti ES piliečiams, ilgalaikius leidimus gyventi ES turintiems gyventojams bei prieglobsčio prašytojams. Sienų kontrolę taip pat bus galima įvesti nustačius tiesioginę terorizmo grėsmę. Be to, pasiūlymuose numatyta galimybė net iki dvejų metų atnaujinti sienų kontrolę keliose šalyse, kai Komisija gauna pranešimų apie ypač didelę grėsmę, kuri vienu metu daro poveikį daugumai šalių.

Be to, siūloma, jog vidinę sienų kontrolę turėtų pakeisti tampresnis policijos bendradarbiavimas. Dar iki pateiktos Šengeno kodekso reformos EK ne kartą rekomendavo valstybėms narėms kuo geriau panaudoti policijos bendradarbiavimo priemones, skirtas kovoti su Šengeno erdvei kylančiomis grėsmėmis. Tačiau šios rekomendacijos neišvirto teisėkūros pokyčiais.

Tiesa, nuogąstaujama, jog išplėtus galimybes daryti patikrinimus prie vidaus sienų, bus suvaržyta judėjimo laisvė. Dažnesni policijos patikrinimai galimai padidins diskriminacijos riziką. 2020 m. pandemijos metu atliktas tyrimas parodė, jog policijos patikrinimai neproporcingai paveikia tam tikrų grupių asmenis.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

Nuotrauka: Sauliaus Peleckio/BNS

Krūties vėžys yra pagrindinė moterų nuo onkologinės ligos mirties priežastis. 2017 m. nuo šios ligos mūsų šalyje mirė 488 moterys. Lietuvoje kasmet krūties vėžio diagnozę išgirsta daugiau nei 1600 moterų, kas dieną-4-5 ir nors pastaraisiais metais šiuolaikinės gydymo technologijos padeda daugeliui pacienčių pasveikti, liga yra iššūkis ir ligonei, ir sergančiosios artimiesiems – neretai slauga, visuomenės požiūris, galimybių stoka – tampa didesne problema nei gydymas. Deja, tik pusė moterų, turinčių galimybę nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio, šia galimybe pasinaudoja. O skaičiavimai rodo, kad jeigu pasitikrintų visos moterys, kurios turi pasitikrinti, kasmet pavyktų papildomai išgelbėti daugiau kaip 100 moterų gyvybių! Svarbu paminėti, kad krūties vėžiu susirgti gali ir vyrai. Šis onkologinis susirgimas nustatomas apie 1 proc. vyrų.

Laidoje dalyvauja Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santarų klinikos gydytojas, onkologas, chemoterapeutas Aleksandras Petrauskas.

Laida „Ekspertai pataria" parengta bendradarbiaujant su Medicininės informacijos centru

Dažnai kalbame apie etiketo taisykles, mėgstame ir patys kartais pamokyti kitus, tačiau ar iš tikrųjų jas suprantame? Kiek šiuolaikiniame pasaulyje vis dar aktualios tradicinės vyrų ir moterų elgesio taisyklės? Koks yra šiuolaikinio žmogaus etiketas? Atsakymus į visus šiuos klausimus padės rasti etiketo ekspertas Giedrius Drukteinis.

Laidą pristato floristės Inesos Borkovskos gėlių salonai ir internetinė gėlių parduotuvė  flowershop.lt
Laidą pristato Inesos Borkovskos floristikos meno ir verslo mokymai. Daugiau floristikoskursai.lt

Dar net nežinodama, kad bus pasaulinė pandemija, Inga verslo strategiją ir įgyvendinimą paruošė taip, kad kilus suirutei, jos verslas buvo pasiruošęs važiuoti būtent tada, kai kiti verslai jungė stabdžius. Visgi, iššūkiai pasitiko ne eiliniai. Pokalbyje Inga Jablonskė papasakos savo patirtis, kuriant socialinį verslą Lietuvoje – „WoW University“.

Kartu su tėvystės koučere Dovile Šafranauske aptarsime tris dažniausiai visose šeimose ištinkančias situacijas. Dovilė padės situacijas įsivertinti iš šono ir pasitikrinti, ar jūsų šeimoje jos taip pat aktualios.

Ir, be abejo, išgirsite, kaip su tomis situacijomis tvarkytis namuose.

Apie tai kalbėsime su radiologijos technologu Juozu Lencevičiumi.

Pastaruoju metu daug kalbame apie elektromobilumą. Tačiau jo vystymasis vis dar nėra toks kokio norėtų jo iniciatoriai. Kas bus, jeigu progresas pakryps kita, nei numatyta kryptimi? Kokias turime alternatyvas? Kas mūsų laukia, jeigu nesiimsime kardinalių pokyčių? Apie tai kalbėsimės su Žaliosios politikos instituto steigėju ir vadovu Remigijumi Lapinsku.

Kokios dažniausiai sutinkamos narcisistų antrosios pusės? Ką labiau linkę rinktis narcisistai – silpnesnį už save ar stipresnį? Ar su narcisistais susidedantys visada turėjo narcistiškus tėvus? Kaip ištrūkti skirtingiems tipažams, pakliuvusiems į narcisisto pinkles?

Jau visai netrukus Lietuvos kino teatrų ekranus pasieks žymiojo Martino Skorsezės kriminalinė saga „Gėlių mėnulio žudikai" ( ang. „Killers of the Flower Moon"). Dar ne visai atsigauname po susižavėjimo, kurį sukėlė „Openheimeris", o užkietėjusiems kinogrumanams į nugarą alsuoja kitas, taip pat virš trijų valandų truksiantis kino meistrų kūrinys. Kino žinovai jau dabar prognozuoja itin aštrią kovą dėl Oskarų tarp šių dviejų kino šedevrų.

Laidos pašnekovas – „Apollo Kinas" turinio ir programos vadovas Vainius Eiva.

Laidą „Ekspertai pataria" pristato filmų platintojas Du Kine Film Distribution

Laidos „Verslumo dvasia" pašnekovas – „Žinių radijo" savininkas, verslininkas, laidos autorius Augustinas Rakauskas.

Daugiau informacijos laidos temomis rasite naujojoje Augustino Rakausko knygoje „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo" ir ankstesnėse knygose „Verslumo dvasia" bei „Globali jausmo proto dvasia" (pastarąsias dvi galima laisvai skaityti tinklalapyje www.jausmoprotas.lt). 

Laida „Verslumo dvasia" transliuojama penktadieniais 10:10 val., kartojama šeštadienį 17 val.