Suomijos vyriausybė pateikė parlamentui įstatymo projektą, kuris padidins karinį rezervą 125 tūkstančiais žmonių. Jei iniciatyva bus priimta, iki 2031 m. Suomijos kariuomenės skaičius karo metu viršys vieną milijoną žmonių, o tai padarys ją didžiausia Europos Sąjungoje ir antra Europoje po Rusijos.

Suomoja visada demonstravo norą ir pasiryžimą kautis su agresoriumi. Tai buvo itin ryšku, kai 1939 m. lapkričio 30 dieną sovietų kariuomenė įsiveržė į Suomiją.

Pretekstu, kaip tada paskelbė Molotovas, tapo „pasibjaurėtina suomių baltagvardiečių provokacija“, neva apšaudžiusių Raudonosios armijos karinę dalį Mainilo kaime Karelijos sąsmaukoje.

Kovos veiksmų pradžioje Raudonosios armijos karių skaičius daugiau nei pusantro karto viršijo suomių pajėgas: 250 tūkst. suomių kareivių ir karininkų prieš maždaug 425 tūkst. įsiveržėlių. Žiemos karas truko ilgiau nei tris mėnesius ir Raudonajai armijai atsiėjo nepigiai, nes savo žemę nuo užpuolikų ginančių suomių kovinė dvasia buvo itin stipri, o kariavimui savo teritorijoje būtini įgūdžiai – daug geresni už priešininko.

Stalinui visišku netikėtumu tapo ir tai, kad savo tėvynę ginti ėmė visa tauta. Suomijoje niekas netikėjo, kad pralaimėjusi šalis galėtų išsaugoti nepriklausomybę.

Laidoje dalyvauja Kauno miesto istorijos muziejaus muziejininkas, istorikas Simonas Jazavita ir VDU profesorius Šarūnas Liekis.

Laidą remia Medijų rėmimo fondas.

Šylant pasaulio klimatui, hidrometeorologai praneša apie vis naujus šilumos rekordus. Vienas pastarųjų Lietuvoje fiksuotas praėjusią savaitę – rugsėjo 6 d. Druskininkuose termometrų stulpeliai siekė 29,9 laipsnių šilumos. 
Rekordai mušami ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Karščio bangos miestuose smarkiai veikia žmonių sveikatą, šilumos smūgiai gali būti ir mirtini. Mokslininkai skaičiuoja, kad šių metų vasaros pradžioje Europą užklupusi karščio banga pražudė apie 2,3 tūkst. gyventojų pagrindiniuose 12 žemyno miestų.
Karščio bangos verčia gyventojus trauktis iš betono džiunglių. Ką daryti, kad šios džiunglės netaptų pragaru žemėje? Pokalbis su miesto antropologe dr. Jekaterina Lavrinec, Vilniaus miesto savivaldybės tvarumo vadovu Anton Nikitin.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

Lietuvis fotografas Laimonas Islandijoje gyvena jau 15 metų. Į šią šalį jis persikėlė dar paauglys – po tėvų skyrybų nusekė paskui mamą. Pradžia buvo sunki: izoliacija, visiškai nepažįstama kultūra ir ilgos, tamsios žiemos. Tačiau nedidelis fotoaparatas, kurį Laimonui padovanojo mama, tapo tikru išsigelbėjimu – jis padėjo susidraugauti su vietiniais ir atrasti kelią į bendruomenę.
Šiandien pas Laimoną vestuvių fotosesijoms atvyksta poros iš JAV, Japonijos, Prancūzijos, Italijos ir kitų šalių. Kaip atrodo gyvenimas saloje, kur turistai plūsta dėl įspūdingos gamtos, bet vietiniai sako – gyventi čia gali ne kiekvienas? Apie tai pokalbis su fotografu Laimonu Baranausku.

Laidą „Lietuva – didelė“ remia Medijų rėmimo fondas.

Laidoje - režisierė, dokumentinio kino kūrėja Giedrė Žickytė.

Laidą remia Medijų rėmimo fondas.

Laidoje – Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis ekonomistas.

Rugsėjo 12–16 d. Baltarusijos teritorijoje vyks „Zapad“ pratybos. Paskutinį kartą jos surengtos 2021 m.

„Zapad“ pratybos rengiamos nuo sovietų laikų. Jų metu Rusijos ir Baltarusijos kariai tikrina planus, kaip kariauti su lygiaverčiu ir stipresniu priešu Vakaruose. Scenarijai gali būti įvairūs, pavyzdžiui, per 2009-ųjų „Zapad“ pratybas buvo imituota branduolinė ataka prieš Lenkijos sostinę Varšuvą. Per paskutines pratybas 2021 m. „Zapad“ apėmė beveik visą Baltarusijos teritoriją. Prieš pratybų oficialią pradžią vyko visa serija parengiamųjų mokymų.

Šįkart pratybose „Zapad 2025“ turėtų dalyvauti ne daugiau kaip 30 tūkst. karių ir savo dydžiu jos bus ženkliai mažesnės, nei vykusios 2021 metais. Tąkart „Zapad“ pratybose, surengtose likus vos keliems mėnesiams iki Maskvos invazijos Ukrainoje pradžios, dalyvavo apie 200 tūkst. karių.

Laidoje dalyvauja buvęs kariuomenės vadas, NSGK narys Arvydas Pocius ir gynybos ir ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis.

Šioje „Talentai po priedanga“ laidoje svečiuojasi Andrius Zinkus – vienas jauniausių senjorų namų vadovų Lietuvoje, tačiau jau sukaupęs įspūdingą, daugiau nei 13-os metų patirtį socialiniame darbe. Šalia to jis yra ir muzikos atlikėjas, todėl apie žmones ir gyvenimą kalba iš skirtingų perspektyvų.

Kartu svarstome, ką iš tiesų reiškia socialinis darbas šiandien, kodėl senjorų namai gali tapti orios senatvės erdve ir kuo šioje erdvėje gali tapti ypatinga savanorystė tiek savanoriams, tiek senjorams.

Tai – atviras pokalbis apie orumą, bendruomenę ir tai, jog mūsų artimiesiems gyventi senjorų namuose gali būti gera, o šis sprendimas tikrai nereiškia, jog jų nemylime!

Naujausi Inovacijų agentūros išanalizuoti duomenys rodo, kad beveik 40 proc. šalies verslų neturi dedikuoto personalo eksportui, o daugiau nei pusė – neturi aiškaus plano ar biudžeto. Ką tai reiškia mūsų šalies konkurencingumui užsienio rinkose? Kaip įmonėms žengti pirmuosius žingsnius ar sustiprinti jau turimas pozicijas?
Apie tai kalbėsime su Inovacijų agentūros Rinkų plėtros skyriaus vadove Simona Buziliauskiene ir „BIOK laboratorijos“ vadove, tarptautinės komunikacijos eksperte Ieva Bieliunaitė-Jankauskiene.

Laidą „Verslo pulsas“ pristato Inovacijų agentūra.

Ar tikrai kiekvienas apsilankęs psichiatro kabinete yra psichikos ligonis? Kaip visuomenėje egzistuojančios psichikos sveikatos stigmos traukiasi? Kada mums tikrai reikalingi vaistai? Ar vaistai psichikai gydyti pakeičia mūsų asmenybę? Kaip fizinio aktyvumo, miego ir valgymo režimo taikymas gali padėti nemigai, nerimui, depresijai? Apie visa tai kalbamės su psichiatru, Amerikos psichiatrų asociacijos nariu Viliumi Ogensku.

Laidą „Gyventi kūne“ remia „Eglės sanatorija“ – jau daugiau nei 50 metų rūpinamės jūsų sveikata!

Apie Lietuvos pankroko istoriją ir šiandienos aktualijas – pokalbis su grupės „Toro Bravo“ vokalistu Čiubu.