Žinių radijas

Vis daugiau žmonių įkliūva į investicinių sukčių pinkles. Magistrinį darbą apie investicinį sukčiavimą parašiusi Greta Sakalauskaitė, bendravusi su 11 žmonių, susidūrusių su investiciniu sukčiavimu, pasakoja, kaip žmonės įsitraukia į tokias schemas, kokiais žodžiais sukčiai juos įvilioja ir kodėl net supratę klastą kai kurie vis tiek lipa ant to paties grėblio. Kada žmogus pajunta, kad kažkas ne taip? Kaip atpažinti sukčių dar prieš jam spėjus įsibėgėti?

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto taikomosios ir teorinės kriminologijos magistrantė, investicinį sukčiavimą ir sukčiavimo psichologiją tyrinėjanti Greta Sakalauskaitė.

Laidą „Pergudrauti sukčių“ remia Medijų rėmimo fondas.

Kuo žaliasis vandenilis skiriasi nuo pilkojo? Kokius sprendimus, susijusius su žaliuoju vandeniliu, kuria Lietuvos chemikai ir energetikai? Naujausioje „Mokslo dvikovos“ laidoje – diskusija apie žaliąjį vandenilį.

Laidoje dalyvauja Lietuvos energetikos instituto Vandenilio energetikos technologijų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Marius Urbonavičius ir Fizinių ir technologijos mokslų centro Katalizės skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Raminta Šakickaitė.

Laidą „Mokslo dvikova“ remia Medijų rėmimo fondas.

Laidos pašnekovas – Šarūnas Frolenko, lobistas, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos direktorius. 

Lietuvoje gegužės 14-oji minima kaip Pilietinio pasipriešinimo diena. 1972 metų gegužės 14 dieną Romas Kalanta nusižudė protestuodamas prieš sovietinę socialistinę santvarką. Kauno muzikinio teatro sodelyje apsipylęs benzinu ir sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, jis susidegino. Jau kitą dieną kilo jaunimo neramumai, o R. Kalantos laidotuvių dieną jie peraugo į spontaniškas eitynes Laisvės alėjoje.

Priešintis sovietų valdžiai buvo pareiga. Galiausiai protestuojant, mitinguojant ir buriantis, kaip tuomet vadinta, dainuojančios revoliucijos būdu buvo iškovota nepriklausomybė.

Šiandien protesto akcijos taip pat yra dažnas reiškinys. Žmonės protestuoja prieš valdžios veiksmus, nepriimtinus įstatymus, rasinę nelygybę, imigrantus, mažus atlyginimus, prastas darbo sąlygas ir neįvykdytus pažadus. Vieni protestuoja sąmoningai, kiti – vedami bendrystės jausmo, dar kiti prisijungia atsitiktinai ar siekdami politinių bei kitų tikslų.

Protestuose skamba įvairūs šūkiai – kartais žiaurūs, kartais įžeidžiantys, lydimi gestų ar agresyvių veiksmų. Vis dėlto dažniausiai viskas baigiasi taikiai. Tačiau valdžia protestuotojų ne visada girdi arba nenori girdėti.

Kaip ten bebūtų, apklausos rodo, kad visuomenės pilietinė galia išaugo – daugiau žmonių dalyvauja protestuose ir juos palaiko.

Laidoje dalyvauja protesto akcijų organizatorė, Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė, visuomenininkas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio narys Povilas Urbšys, Seimo nariai: Artūras Zuokas ir Vytautas Sinica.

Karai, energetinis nesaugumas ir ekonominis spaudimas keičia prioritetus. Ar tvarumas vis dar išlieka strateginiu tikslu?

Laidoje dalyvauja „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė.

Apie muzikinės karjeros vingius, darbą statybose ir dalyvavimą kultiniu tapusiame realybės šou pasakoja Algirdas Grudinskis-Grūdas.

Apie tai, kaip Lietuvos nacionalinio muziejaus darbuotojai motyvuojami ne tik pinigais, bet ir prasmingu darbu, galimybe tobulėti bei emocine gerove, „Sėkmės receptuose“ pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė Inga Navickienė.

Projekto „Sėkmės receptai“ rėmėjai:

MELP – darbuotojų įsitraukimo platforma organizacijoms, kurios investuoja į motyvaciją.

Headex Group. Padedame įmonėms rasti darbuotojus logistikos, gamybos ir klientų aptarnavimo srityse.

Statistika rodo, kad savanorių Lietuvoje ne tik nemažėja – vis daugiau žmonių renkasi ilgalaikį ir nuoseklų įsitraukimą. Ar tai ženklas, kad pilietiškumas tampa brandesnis, o trumpalaikes iniciatyvas keičia atsakomybė ir įsipareigojimas? Kodėl savanorystė vis dar dažniau siejama su jaunais, išsilavinusiais didmiesčių gyventojais, o regionų ir vyresnių žmonių indėlis lieka mažiau matomas? Ir kaip emocinis pilietinis pakilimas gali virsti ilgalaikiu visuomenės įsipareigojimu?

Laidoje dalyvauja Nacionalinio savanorystės standarto bendrakūrėja, savanorystės ekspertė, Mykolo Romerio universiteto lektorė Neringa Kurapkaitienė ir Pilietinės visuomenės instituto ekspertė, politikos sociologė, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros vedėja Rūta Žiliukaitė.

Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato Nacionalinis savanorystės standartas. Projektas finansuojamas Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis pagal Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programą 2022–2029 metams.

Pagarbos mokesčių mokėtojams diena Lietuvoje nuo 2018 metų yra įtraukta į oficialiai minimų dienų sąrašą. Tačiau šiemet ji pasitinkama naujomis aplinkybėmis, o verslo nuotaikos, sako Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas, bendrovės „Lietkabelis“ vadovas Sigitas Gailiūnas, nėra vien šventinės.

„Jeigu net institucijų darbuotojai dar nėra iki galo įsigilinę ir ne viską supranta, ką daryti įmonėms ar fiziniams asmenims, kuriuos tai tiesiogiai liečia?“ – klausia Sigitas Gailiūnas.

Jo požiūriu, Europa vis labiau praranda pozicijas ne tik dėl energijos kainų ar globalios konkurencijos, bet ir dėl pačios kuriamos biurokratinės naštos. Dar vienu administracinės naštos pavyzdžiu greitai gali tapti Europos Sąjungos skaidrumo direktyva, kuria kėsinamasi į įmonių motyvacines sistemas – tai, kas tiesiogiai susiję su darbo našumu, geresniais rezultatais ir inovacijomis.

S. Gailiūno teigimu, darbo užmokestis turi būti siejamas su sukuriama verte: „Kas kuria didesnę vertę, kas pasiekia geresnį rezultatą, turi turėti galimybę uždirbti daugiau.“

„Europa negali skęsti biurokratinėse taisyklėse ir apribojimuose, nes taip prarandame konkurencingumą. Jau esame stipriai atsilikę nuo Jungtinių Valstijų bei Kinijos – ne tik produktyvumu ir inovacijomis, bet ir kainomis“, – akcentuoja Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas.

Apie prisitaikymą prie mokesčių reformos, skaidrumo direktyvą, biurokratijos kainą, Europos konkurencingumą ir tai, ką iš tiesų reiškia pagarba mokesčių mokėtojui – laidoje „Ekonomika šiandien“.

Gegužės 11-ąją minima Pagarbos mokesčių mokėtojams diena. Tačiau ką iš tiesų reiškia pagarba mokesčių mokėtojui ir kaip ji turėtų būti išreiškiama?

Dažnai atrodo, kad pamirštame paprastą dalyką – mokesčius mokame patys sau. Iš jų finansuojamos viešosios paslaugos, įgyvendinami politiniai pažadai ir nustatomi valstybės prioritetai.

Tačiau ar valdžia pakankamai aiškiai atsiskaito, kaip naudoja mūsų pinigus? Ar piliečiai gauna pakankamai informacijos apie reformas, sprendimus ir jų naudą visuomenei?

Skirtingos politinės jėgos skirtingai mato ir pačią mokesčių sistemą – vieni siekia platesnio perskirstymo ir didesnio solidarumo, kiti mano, kad valstybė turėtų apsiriboti tik svarbiausiomis funkcijomis.

Taigi, kaip suprasti, kad valdžia gerbia mokesčių mokėtoją?

Laidoje dalyvauja Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas, Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis ir Biudžeto ir finansų komiteto narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Raimondas Kuodis.