Vasario 11-ąją minima Tarptautinė ligonių diena. Ką ši diena reiškia pacientams – ar tą dieną ligoniams būna geriau, ar poliklinikose nelieka eilių, ar lengviau patekti pas specialistus, ar nereikia primokėti už paslaugas ir kraujo tyrimus? Keliamas klausimas, ar tą dieną gydytojai ir slaugytojai tampa malonesni, o elektroninė sveikatos sistema „e. sveikata“ veikia sklandžiau. Norėtųsi, kad sveikatos apsaugos sistema veiktų taip, jog galėtume gyventi kaip pasakoje. Juk, kaip sakė Sokratas, sveikata dar ne viskas, bet be sveikatos viskas yra niekas. Kurlink juda sveikatos apsaugos sistema?

Laidoje dalyvauja Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos vadovė Vida Augustinienė, Vilniaus rajono poliklinikos vadovas Evaldas Navickas ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, socialdemokratas Saulius Čaplinskas.

Dirbtinis intelektas tampa kasdienio darbo dalimi – nuo tekstų rašymo iki strateginių sprendimų priėmimo. Viena vertus, šie įrankiai leidžia dirbti greičiau ir pasiekti geresnių rezultatų, kita vertus, kyla klausimas, ar augantis produktyvumas nereiškia didėjančios priklausomybės nuo technologijų bei iššūkių, susijusių su stresu, kuris auga kartu su užduočių skaičiumi.

Transporto sektorius tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje yra vienas svarbiausių ekonomikos ramsčių. Europos Komisijos duomenimis, jis sukuria apie 5 proc. ES bendrojo vidaus produkto ir įdarbina daugiau nei 10 mln. žmonių visoje Europoje.

Tačiau transportas išlieka ir vienu didžiausių taršos šaltinių. Globaliu mastu šis sektorius yra antras pagal dydį šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis – kasmet į atmosferą išmetama apie 15 proc. visų pasaulinių emisijų. Europos Sąjungoje transporto poveikis klimatui dar ryškesnis: jam tenka maždaug 25 proc. visų ES išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Laidoje dalyvauja Transporto inovacijų asociacijos vadovė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė.

Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.

Po kelerių metų diplomatinės tylos tarp Lietuvos ir Kinijos, santykiuose atsiranda mažas proveržis. Po premjerės viešo pasisakymo, kad santykių sugadinimas su Kinija buvo praėjusios kadencijos klaida, iš Pekino pasigirdo signalai apie galimą dialogą. Tačiau ar tai realus lūžis, ar tik atsargus zondavimas?

Ką Lietuva šiandien laimėtų atnaujindama kontaktus su Kinija? Ar įmanoma taisyti santykius neprarandant patikimumo tarp sąjungininkų ir neperrašant savo užsienio politikos pagrindų? Kas lemia šiuos sprendimus – strateginis skaičiavimas ar politinis spaudimas namuose? Ar pavyks šiltinti santykius su Kinija, neuždarant Taivaniečių atstovybės?

Laidoje dalyvauja Mišrios Seimo narių grupės narys Artūras Zuokas ir konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Ar vaiko akademinę sėkmę labiau nulemia įgimti gebėjimai, ar aplinka, kurioje jis mokosi? Aptariama mokyklos ir mokytojo reikšmė, emocinis saugumas, tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas bei individualūs vaiko poreikiai ir jų vaidmuo vaiko ugdymo kelyje. Taip pat nagrinėjama, kokias klaidas dažniausiai daro tėvai, kokios yra per didelio spaudimo pasekmės ir kaip padėti vaikui mokytis ne tik siekiant rezultatų, bet ir išlaikant motyvaciją bei pasitikėjimą savimi.

Laidoje dalyvauja Pažinimo medžio mokyklų vadovė Vilniuje Rita Navikienė.

Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato 20 metų švietime skaičiuojanti „Pažinimo medžio“ mokykla Vilniuje ir Kaune.

Laidoje dalyvauja odontologų draugijos tarybos pirmininkas Kastytis Bušauskas.

Kol didžioji Lietuvos dalis susiduria su gyventojų mažėjimu, Kauno rajonas demonstruoja priešingą tendenciją: čia daugėja gyventojų, kyla naujos gyvenvietės, gimsta vis daugiau vaikų, o investicijos gerina gyvenimo kokybę.

Kas lemia tokį spartų augimą, kokių iššūkių jis kelia ir kokių pokyčių dar gali tikėtis gyventojai? Apie šio regiono sėkmės receptą ir ateities planus kalbamės su Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu. 

Turinio integracija. Laidą „Verslo pulsas“ pristato Kauno rajono savivaldybės administracija.

Vasario 9-ąją minima Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės diena – Lietuva, Latvija ir Estija sinchronizavosi su kontinentinės Europos elektros tinklais. Tai istorinės ir praktinės svarbos įvykis Baltijos šalims ir Europai, stiprinantis viso regiono energetinę nepriklausomybę ir atsparumą. Visos elektros energijos jungtys su Rusija ir Baltarusija atjungtos visam laikui. „Lietuvos elektros sistema buvo priklausoma nuo Rusijos net 65 metus – daugiau nei pusę amžiaus.“ Rusijoje šis žingsnis kėlė isteriją – propagandistai skelbė ir tebeskelbia, kad Lietuva be Rusijos energetikos neišgyvens. Akivaizdu, kad priešininkams teko nusivilti: Lietuva ne tik išgyveno, bet ir jaučiasi ramiai. Vis dėlto, kokie iššūkiai energetikai kyla šiandien? Vis dažniau pasigirsta kalbų, kad valdžia mažina paramą energetikos sektoriui, mažėja parama saulės elektrinėms, kyla pasaugojimo mokesčiai, baiminamasi, kad apskritai nusisukama nuo žaliojo kurso.

Laidoje dalyvauja buvęs energetikos ministras Dainius Kreivys, Lietuvos saulės energetikos ir kaupiklių asociacijos vadovas Andrius Karazinas ir energetikos viceministras Airidas Daukšas.

Švietimo diskusijose ir politikų retorikoje vis dar dažnai girdimas bandymas supriešinti valstybines ir privačias mokyklas. Vienos pristatomos kaip „elitinės“, apie kitas kalbama tarsi apie nuskriaustąsias.

Ar toks skirstymas iš tikrųjų padeda spręsti švietimo problemas? O gal jis tik kuria dirbtinę atskirtį, patogią antraštėms, bet žalingą pačiai sistemai? Kas iš tiesų laimi iš šios priešpriešos, o kas – pralaimi? Kuo reali partnerystė tarp valstybinių ir privačių mokyklų galėtų būti naudinga vaikams, mokytojams ir visai švietimo sistemai?

Apie visa tai – atviras pokalbis su Demokratinės mokyklos vadovu Nerijus Buivydas.

Europos Sąjunga (ES) jau turi galiojantį laisvosios prekybos susitarimą su Vietnamu – ES–Vietnamo laisvosios prekybos susitarimas veikia nuo 2020-ųjų ir numato beveik 99 proc. muitų panaikinimą tarp šalių. Tai vienas ambicingiausių ES susitarimų su Pietryčių Azijos valstybe, atvėręs Europos eksportuotojams sparčiai augančią, beveik 100 mln. gyventojų rinką, o Vietnamui – lengvesnę prieigą prie aukštos pridėtinės vertės ES prekių ir investicijų.

Tuo metu Australija ir Europos Sąjunga dėl laisvosios prekybos susitarimo vis dar derasi. Derybos, pradėtos dar 2018 m., ilgą laiką buvo įstrigusios dėl žemės ūkio – ypač jautienos ir avienos kvotų – tačiau 2026-aisiais jos atnaujintos, abiem pusėms siekiant kompromiso. ES šį susitarimą mato kaip būdą užsitikrinti patikimą prieigą prie strateginių žaliavų, o Australija – kaip galimybę išplėsti eksportą į Europos rinką.

Analitikai pažymi, kad tiek Vietnamo, tiek Australijos atvejai atskleidžia platesnę tendenciją: geopolitinių įtampų ir prekybos karų fone ES vis aktyviau ieško naujų partnerių. Tačiau lieka klausimas – ar tokie susitarimai duoda apčiuopiamos naudos visoms valstybėms narėms, įskaitant Lietuvą, ir kas juose laimi daugiau – eksportuotojai ar vartotojai?

Aiškinamės su „Artea“ banko vyriausiąja ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene.