Lenkija nesiųs savo karių į Ukrainą dalyvauti Europos misijoje, kurios tikslas – įgyvendinti saugumo garantijas. Vietoj to Varšuva apsiribos logistine parama.
Su naujuoju prezidentu Karoliu Nawrockiu Lenkija vis atviriau atsiriboja nuo anksčiau demonstruoto besąlygiško solidarumo su Kijevu. Pats K. Nawrockis yra sakęs, kad nemato Ukrainos netolimos ateities nei NATO, nei Europos Sąjungoje. Dar daugiau, prezidento veto įstatymui dėl karo pabėgėlių iš Ukrainos paramos pademonstravo ne tik naują politinę kryptį, bet ir šaltesnį, pragmatiškesnį požiūrį į kaimyninę valstybę.
Tačiau šis nusigręžimas nuo Ukrainos gali būti tik viena medalio pusė. Kita – K. Nawrockio siekis tapti pagrindiniu Europos balsu Donaldui Trumpui. Jau po pirmojo jo oficialaus vizito Vašingtone D. Trumpas ne tik užsiminė apie griežtesnius veiksmus prieš Rusiją, jei ši nebaigs karo Ukrainoje, bet ir pasiūlė galimybę didinti JAV karių skaičių Lenkijoje, jei Varšuva to norėtų.
Kokia yra nauja Lenkijos užsienio politika? Ar Lenkija vis dar viena svarbiausių Ukrainos sąjungininkių? Ar K. Nawrockio diplomatija su D. Trumpu sustiprins NATO rytinį flangą, ar tik atitolins Europą nuo bendros strategijos prieš Rusiją?
Pokalbis su buvusiu užsienio reikalų ministru, buvusiu ambasadoriumi Lenkijoje Antanu Valioniu.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Pokalbis apie disleksiją su Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytoja Egle Krivickaite-Leišiene.

Laidą „Būti kartu“ remia Medijų rėmimo fondas.

Šią vasarą socialiniuose tinkluose netrūko intrigų – vienas po kito žinomi žmonės paskelbė metantys senus darbus ir tampantys nekilnojamojo turto brokeriais. Visi jie pristatinėjo tą patį projektą – „Senamiškio rezidencijas". Tik iš tikrųjų – tai ne dar vienas naujas NT objektas, o aplinkosauginės kampanijos „Neįkertamas turtas" dalis.

Ši iniciatyva sulaukė daug dėmesio ir ovacijų, bet ar viešumo banga virto realia parama sengirei? Kodėl kalbėdami apie miškų apsaugą vis dar turime ieškoti kūrybiškų būdų, kad visuomenė išgirstų? Apie tai pokalbis su kampanijos koncepcijos bendraautoriumi Gediminu Užkuraičiu ir „Sengirės fondo" iniciatoriumi, režisieriumi Mindaugu Survila.

Laidą „ Kas po mūsų?" remia Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis". Rūšiavimas skamba gerai. Gamtos ateitis - už ilgai grojančias pakuotes. Plačiau apie rūšiavimą www.gamtosateitis.lt

Gėlių ir puošmenų industrija pasižymi didele tarša. Dažnai gėlės išmetamos todėl, kad jomis nemokama gerai rūpintis. „Žiedų fėjos" komanda rūpinasi augalais, kuriuos daug kas jau nurašė. Po reabilitacijos gėlės grįžta pas šeimininkus, o šie išmoksta geriau rūpintis savo augalais. Apie tvarumo idėjas gėlių industrijoje pasakoja MB „Žiedų fėja" vadovė Goda Gudaitytė.

Projekto „Sėkmės receptai“ rėmėjai:
EY (Ernst & Young Baltic) – profesinių paslaugų lyderis Baltijos šalyse.
FLOKATI – vilnos ir miego ekspertai jau dvidešimt penkerius metus.
Elektrum – pozityvus elektros tiekėjas, kuriuo pasitiki daugiau nei 15 tūkstančių verslo klientų.
PST Group – pasaulį statome tvariai.

Laidos „Labas, Milda“ svečias – Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Motiejus Jakubauskas. Su pašnekovu, konsultuojančiu įvairias organizacijas, tarp jų – ir Lietuvos nacionalinį muziejų, kalbame apie istoriją ir totorių atsiradimą Lietuvoje, apie tai, ką žinome (ar labiau – nežinome) apie savo tautines mažumas. Aptariame ir pasaulį vis labiau neraminantį visuotinės islamizacijos klausimą.

Tatuiruotės – ne tik saviraiškos forma, bet ir vis didesnis iššūkis medikams. Lietuva sparčiai vejasi Europos lyderes pagal piešinių ant odos populiarumą, tačiau kartu kyla klausimų: ar tatuiruotės tikrai saugios? Naujausi tyrimai rodo – jos gali apsunkinti melanomos diagnozę ir netgi būti susijusios su kitomis onkologinėmis ligomis. Ką turėtų žinoti kiekvienas, svarstantis apie tatuiruotę ar ją jau turintis?

Apie tai – pokalbis su onkodermatologu dr. Viktoru Sidorovu.

Apie tai diskutuojame su biomedicinos mokslų daktare, kardiologe, profesore, LSMU Kauno ligoninės generaline direktore Diana Žaliaduonyte.

Pokalbis su Kauno Panemunės socialinės globos namų vadove Silvija Gružauskiene.

Laidą „Mūsų herojai“ remia Medijų rėmimo fondas.

Diskutuojame apie muzikanto kasdienybę – ar kūryba gali pilnai išlaikyti finansiškai, ar visgi tai lieka tik hobis šalia „tikrojo" darbo? Kartu su muzikante, atlikėja, kultūrinio tinklaraščio „Ane" kūrėja ir LMTA meno vadybininke Kornelija Anelauskaite aptariame, su kokiais iššūkiais susiduria jauni muzikantai Lietuvoje, kiek ši profesija priklauso nuo aplinkinių požiūrio, finansinio stabilumo bei asmeninio užsispyrimo. Aptariamas stereotipas, kad muzika – „nerimtas darbas", ir ieškoma atsakymų, ką reiškia pasirinkti muzikanto kelią šiandien.

Viskas, ką matome aplink mus – nuo smėlio grūdelio iki didžiausių galaktikų – sudaro tik mažiau nei 5 proc. visos visatos masės. Likusieji 95 proc. yra absoliučiai nematomi. Šią milžinišką paslaptį slepia du skirtingi, bet glaudžiai susiję reiškiniai: tamsioji materija ir tamsioji energija.

Tamsioji materija veikia kaip nematomi klijai, kurie gravitacija laiko galaktikas kartu ir formuoja visatos struktūrą. Be jos žvaigždės išskrietų į kosmoso platybes. Tuo tarpu tamsioji energija, priešingai, yra paslaptinga stumianti jėga, kuri spartina visatos plėtimąsi.

Nors šių reiškinių egzistavimas patvirtintas daugybe stebėjimų, mokslininkai vis dar negali pasakyti, kas jie iš tiesų yra. Kas yra šie reiškiniai? Kodėl mokslininkai nesutaria dėl jų prigimties? Kokios hipotezės ir teorijos vyrauja dėl tamsiosios materijos ir tamsiosios energijos?

Apie tai diskutuojame su Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astrofiziku dr. Kastyčiu Zubovu bei Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto prof. Gražina Tautvaišiene.

Laidą „Mokslo dvikova“ remia Medijų rėmimo fondas.