Pirmadienį minėsime Vasario 16-ąją. Valstybingumo atkūrimas, baigiantis Pirmajam pasauliniam karui ir tuoj po jo, yra nepaprastai reikšmingas Lietuvos istorijos įvykis, nulėmęs mūsų tautos raidą iki šių dienų ir sudaręs sąlygas tapti visateise Europos tautų bendrijos nare. Šis lūžinis įvykis šaltiniuose daugiausia paliudytas autentiškais rašytiniais dokumentais, rodančiais, kad susidariusios objektyvios sąlygos valstybei atsikurti – lietuvių žemes valdžiusių Rusijos ir Vokietijos valstybių susilpnėjimas – tapo veiksmingos todėl, kad jomis pasinaudojo organizuotai veikdama atgimusi tauta. Tačiau Akto pasirašymas nebuvo paprastas, vien džiaugsmingas ar euforiškas veiksmas. Vieni atsikūrusią Lietuvos valstybę vadina stebuklu, kiti ieško aiškesnių priežasčių, kodėl, atrodytų, nedaug politinio elito turėjusi tauta atkūrė savo valstybę.

Istoriko dr. Tomo Balkelio nuomone, už nepriklausomą valstybę iš dalies turime būti dėkingi karui. „Karinių valdžių elgesys civilių gyventojų atžvilgiu išjudino valstybės ir tautos kūrimo procesus – civiliai gyventojai tapo karinės valdžios politikos taikiniais: jie buvo persekiojami, tremiami, išvejami, jų turtas rekvizuojamas. Galima būtų manyti, kad karas parodė žmonėms, kodėl apskritai reikia turėti savo valstybę“, – sakė Balkelis.

Laidoje dalyvauja istorikas, Lietuvos istorijos instituto mokslininkas Tomas Balkelis ir Kauno miesto muziejaus istorikas Simonas Jazavita.

Maždaug prieš metus įtakingas JAV leidinys „The New York Times" paskelbė publikaciją apie Rusijos žvalgybos operacijas. Remiantis aukšto rango amerikiečių pareigūnų vertinimais, Lietuva šiame kontekste buvo įvardyta kaip valstybė, kurioje Maskva išlaiko reikšmingus savo žvalgybos pajėgumus.

Tokia informacija neliko nepastebėta ir daliai sukėlė nerimą. Vis tik, šalies pareigūnai dalijosi kitokiais vertinimais – Lietuva netgi buvo įvardinta kaip „nedidelė tvirtovė", kurioje priešo žvalgybai veikti yra išties sunku.

Vis tik, akivaizdu, kad geopolitinių iššūkių akivaizdoje priešas stiprina savo gynybinius pajėgumus, gebėjimus šnipinėti. Kokius iššūkius tai kelia ir kaip NATO, Europos Sąjungos valstybės bei Lietuva stiprina savus žvalgybos raumenis? Pokalbis su buvusiu Valstybės saugumo departamento vadovu Gediminu Grina bei Seimo nariu, buvusiu krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Šioje „Talentai po priedanga“ laidoje kalbamės apie Tomo Mikutėlio kelią ir veiklas. Kalbame apie jį kaip žmogų už įvairių veiklų – jo tapatybę, studijų laikus Lietuvos sporto universitete ir tai, kaip tuomet sukauptos žinios šiandien persipina su kasdienybe. Taip pat kalbamės apie skonio formavimąsi, aplinkos ir žmonių įtaką, autentiškumo jausmą bei daiktus su istorija. Didelę pokalbio dalį skiriame fotografijai ir juostinėms kameroms – momentui, kai jos atsirado Tomo gyvenime, lėtesniam vaizdo kūrimo procesui ir sąmoningam pasirinkimui vietoje greito, techniškai tobulo skaitmeninio kadro. Kalbamės apie šiandieninį žmonių norą grįžti prie lėtesnių, labiau apgalvotų kūrybos formų, per Tomo rankas perėjusias tūkstančius juostinių kamerų ir su jomis susijusias istorijas. Antrojoje laidos dalyje kalbamės apie projektą „Penaltee“, bendruomenės kūrimą ir Tomo vaidmenį šiame projekte.

Laidoje dalyvauja juostinių kamerų prekiautojas, fotografas ir didžėjus Tomas Mikutėlis.

Laidoje – „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad Europos Sąjunga privalo griauti ekonominius barjerus, trukdančius jai tapti tikra pasauline milžine. Kokie tie barjerai? Ar Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono planas, kad pirmenybė būtų teikiama europietiškoms prekėms – reikštų proveržį ar vestų prie ekonominės izoliacijos? Kokios priemonės numatomos ES konkurencingumui stiprinti?

Laidoje dalyvauja Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega ir „Swedbank“ vyr. ekonomistas, dr. Nerijus Mačiulis. 

Laidą pristato Europos Komisija

Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad kai kuriose valstybėse būstas brango dviženkliu tempu, o kitur kainos beveik nepakito ar net sumažėjo. Šiame kontekste išsiskiria ir Lietuva – čia būsto kainų augimas gerokai viršijo Europos Sąjungos vidurkį. Ekonomistai pastebi, kad kol kas apie nekilnojamojo turto burbulą Lietuvoje kalbėti dar ankstoka, nes išaugusį būsto pirkėjų apetitą operatyviai patenkina padidėjusi naujos statybos būsto pasiūla. Nepaisant to, rinka išlieka itin dinamiška, būsto kainos kyla. Registrų centro duomenimis, metinis būsto kainų augimas pernai metų pabaigoje vėl pakilo į dviženklį lygį ir siekė beveik 12 procentų.

Laidoje dalyvauja Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius ir banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandr Izgorodin.

Privati skola per pastarąjį dešimtmetį tapo viena sparčiausiai augančių alternatyvių turto klasių pasaulyje, pastebi finansų rinkų dalyviai. Investuotojai ją renkasi ieškodami daugiau, nei gali pasiūlyti tradiciniai instrumentai – biržoje prekiaujami fondai, obligacijos ar nekilnojamasis turtas. Tai galimybė tiesiogiai finansuoti verslus, uždirbti iš palūkanų ir kartu diversifikuoti portfelį, mažiau priklausant nuo kasdienių rinkos svyravimų.

Kaip aktyvus fondo valdymas padeda ne tik generuoti dviženklę grąžą, bet ir suvaldyti riziką? Kodėl šiandien, mažėjant palūkanų normoms, sprendimų laikas ir kapitalo judėjimas tampa kritiškai svarbūs? Ir ar 2026-ieji gali tapti nauju galimybių etapu privačios skolos rinkoje?

Laidoje dalyvauja „Nter Asset Management“ partneris, valdybos narys ir investicijų skyriaus vadovas Benas Poderis bei fondų valdytojas Donatas Frėjus.

Investavimas susijęs su rizika – investicijų vertė gali svyruoti. Istorinė grąža negarantuoja ateities rezultatų. Prieš investuodami susipažinkite su fondo dokumentais ir įvertinkite galimas rizikas.

Turinio integracija. Laidą „Verslo pulsas“ pristato Nter Asset Management – daugiau nei 20 metų veikianti, Lietuvos banko prižiūrima turto valdymo bendrovė, kuri specializuojasi privačios skolos, nekilnojamojo turto, infrastruktūros ir privataus kapitalo srityse.

Pokalbis su muzikos atlikėja ir kūrėja Nøra Blu.

Saulės elektrinių populiarumas Lietuvoje sparčiai auga, tačiau norint, kad jos veiktų efektyviai ir atsipirktų, svarbu įvertinti ne tik kainą, bet ir realius elektros poreikius bei techninius niuansus. Aptariama, kaip pasirinkti tinkamą saulės elektrinę, išvengti dažniausių klaidų ir užtikrinti maksimalią naudą.

Laidoje dalyvauja Energijos skirstymo operatoriaus Tinklų plėtros departamento vadovas Mindaugas Pranaitis ir Lietuvos saulės energetikos ir kaupiklių asociacijos vadovas Andrius Karazinas.

Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato ESO.

Europos Sąjungos šalių vadovai siekia suteikti postūmį Bendrijos konkurencingumui – šią savaitę vyks posėdis, kuriame tikimasi aptarti bendrosios rinkos stiprinimą naujomis geoekonominėmis aplinkybėmis. Keliamas klausimas, kas pasikeitė po to, kai Europos Sąjunga iškėlė tikslą didinti ekonomikos konkurencingumą ir prisivyti ją lenkiančias Jungtines Amerikos Valstijas ir Kiniją, taip pat kodėl imamasi susitarimų su Pietų Amerikos šalimis ir Indija. Taip pat nagrinėjama, koks šiandien yra muitų poveikis tiek Europos Sąjungai, tiek pasaulinei politikai, praėjus maždaug metams po to, kai paskelbta apie Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo planus didinti muitus prekybos partnerėms.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadovė Kotryna Tamkutė kalbina Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorių Ramūną Vilpišauską.