1410 metų liepos 15 dieną įvykęs Žalgirio mūšis buvo vienas svarbiausių viduramžių riterių mūšių Europoje. Jungtinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pajėgos, vadovaujamos Vytauto Didžiojo ir Jogailos, sutriuškino Kryžiuočių ordino kariuomenę. Ši pergalė sustabdė Kryžiuočių ordino ekspansiją į rytus ir tapo svarbiu lūžiu Europos istorijoje.Kuo reikšminga Žalgirio mūšio pergalė? Kaip ji pakeitė Lietuvos ir Europos raidą? Kas būtų, jeigu mūšis būtų pasibaigęs kitaip? Kaip per amžius keitėsi Lietuvos saugumo samprata ir kodėl šiandien didžiausias grėsmes siejame jau su kitomis valstybėmis?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto rektorius, istorikas Rimvydas Petrauskas ir karo istorikas, politikas Valdas Rakutis.Laidą „Istorinės paralelės“ iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Šią savaitę Seimas patvirtino Vyriausybės programą. Mindaugo Sinkevičiaus reitingai po paskyrimo išaugo, tačiau jau dabar keliami klausimai, kuo išsiskirs naujoji Vyriausybė. Programoje numatyti įsipareigojimai įvairioms sritims, tarp jų – demografijai, socialinei politikai ir viešosioms investicijoms.Tuo pat metu socialdemokratai susiduria ir su kitais politiniais iššūkiais. Dėmesio sulaukia Marijampolės mero Povilo Isodos situacija, taip pat toliau aptariamos vadinamosios „čekiukų“ bylos.Valstybėje tęsiamos diskusijos dėl galimybės keisti Konstituciją, siekiant sudaryti prielaidas branduolinio ginklo dislokavimui Lietuvoje. Pristatydamas Vyriausybės programą Mindaugas Sinkevičius teigė, kad viena didžiausių grėsmių demokratijai yra visuomenės susiskaldymas.Tuo metu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tęsia pastangas normalizuoti santykius su Kinija, o politinėje darbotvarkėje svarstomas ir klausimas, kas Lietuvai turėtų atstovauti Europos Vadovų Taryboje.Seimo pavasario sesija artėja prie pabaigos. Kokie buvo svarbiausi jos sprendimai ir ko tikėtis artimiausiais mėnesiais?Laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas ir BNS vyriausiasis redaktorius Saulius Jakučionis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Lietuvoje – šiukšlių krizė. Elektrėnų savivaldybė kreipėsi į prokuratūrą, prašydama įvertinti Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) ir Vilniaus miesto ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimus, kuriais visas Vilniaus regiono mišrias komunalines atliekas nurodyta vežti į Kazokiškių sąvartyną, teisėtumą. Kaip skelbia savivalda, sprendimas čia vežti šiukšles buvo priimtas neįtraukus Elektrėnų atstovų ir neįvertinus galimų pasekmių gyventojams bei aplinkai. O vietiniai – pikti.„Jeigu Vilnius priima sprendimą vežti nerūšiuotas atliekas į Elektrėnus, Kazokiškių sąvartyną, tai Elektrėnų operacijų centras gali priimti sprendimą atliekas vežti į Vilnių, į Lukiškių aikštę“, – pareiškė Elektrėnų savivaldybės tarybos narys Edvardas Baleišis, kurį cituoja LNK.Jau kelis mėnesius dėl taršos Kazokiškių sąvartyne savivaldybėje paskelbta ekstremali situacija. Panašu, kad ji plėsis – Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad dėl Vilniaus regione kilusios nerūšiuotų komunalinių atliekų krizės, linkstama skelbti ją valstybės lygiu. Tuo metu naujoji aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė tikisi, kad Vilniaus regiono atliekų tvarkymo krizę pavyks išspręsti pačioms savivaldybėms, nors, jei to padaryti nepavyks, neatmeta, jog į problemos sprendimą aktyviau įsitrauks ir jos vadovaujama ministerija.Kuo viskas baigsis?Laidoje dalyvauja Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro vadovas Marius Švaikauskas, Vilniaus savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Dalius Krinickas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, socialdemokratas Linas Jonauskas, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė, Elektrėnų vicemeras Marius Urvakis. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius įvardijo tris tikslus, kuriuos pasiekęs sakytų, kad ši Vyriausybė dirbo ne veltui. Pirmasis – mažiau susiskaldžiusi visuomenė. Antrasis – saugesnė Lietuva, kur žmonės nebijotų dronų ar balionų Lietuvos danguje. Trečiasis – pakeisti gimstamumo kreivės kryptį ir pasiekti, kad Lietuvoje gimtų daugiau vaikų.Šie prioritetai atsispindi ir Vyriausybės programoje. Tiesa, opozicija toliau skaičiuoja, kiek kainuos jos įgyvendinimas. Anot kritikų, vien programoje numatyti įsipareigojimai pareikalautų maždaug 3 mlrd. eurų papildomų lėšų. Valdantieji tokius skaičiavimus atmeta ir vadina nepagrįstais.Kaip naujoji valdžia ketina mažinti visuomenės susipriešinimą? Ar įmanoma per dvejus metus pasiekti, kad Lietuvos oro erdvė būtų geriau apsaugota nuo įvairių incidentų? Kokių konkrečių sprendimų Vyriausybė imsis, kad šeimos ryžtųsi susilaukti daugiau vaikų? Ar šie tikslai gali virsti realiais pokyčiais, ar liks gražiais pažadais?Laidoje dalyvauja Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Dainius Gaižauskas, socialdemokratė Jūratė Zailskienė ir Liberalų sąjūdžio narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Po tragiškos avarijos Žirmūnuose vėl atsinaujino diskusijos apie pavojingą vairavimą ir eismo saugumą. Lenktynės gatvėse, greičio viršijimas, vairavimas apsvaigus ir kelių eismo taisyklių nepaisymas – problemos, su kuriomis kasdien susiduria eismo dalyviai.Ar po tokių nelaimių reikalingi nauji sprendimai? Ar dabartinės priemonės yra pakankamos? O gal net ir griežčiausi ribojimai negali visiškai užkirsti kelio tokioms tragedijoms?Laidoje dalyvauja Lietuvos policijos Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys, vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas ir Seimo narys Karolis Neimantas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kaip pastebi gydytojai, daugelis rūkančiųjų įsitikinę, kad panorėję galėtų atsisakyti cigarečių bet kuriuo metu, tačiau praktika rodo ką kita – priklausomybė nuo nikotino dažnai tampa rimtu iššūkiu net ir tvirtai motyvuotiems. Tad kodėl mesti rūkyti be profesionalios pagalbos dažnai nepavyksta, kiek bandymų tam gali prireikti ir kokios klaidos dažniausiai trukdo pasiekti norimą rezultatą?Apie nikotino priklausomybės ypatumus, jos panašumus bei skirtumus nuo kitų priklausomybių, taip pat apie tai, kaip metimo sėkmę lemia rūkymo trukmė ir įpročiai, kalbame su Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Ambulatorinio skyriaus vedėju, klinikinės toksikologijos gydytoju Hariu Jakavičiumi.Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria" pristato Respublikinis priklausomybės ligų centras. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Nepaisant pastarųjų Ukrainos sėkmių, buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas ir Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas ragina nepervertinti jų reikšmės. Straipsnyje „The Telegraph“ jis teigia, kad dabartinis karas yra ne greitų manevrų, o išsekimo karas, kuriame net ir taktinės pergalės nebūtinai lemia strateginį lūžį.Pasak V. Zalužno, Rusija nepajėgi visiškai okupuoti Ukrainos, tačiau ir Ukraina kol kas neturi pakankamų galimybių kariniu keliu susigrąžinti visas okupuotas teritorijas. Nors Ukrainos smūgiai Rusijos logistikai ir kritinei infrastruktūrai daro apčiuopiamą žalą, Rusija išlaiko galimybes atsakyti ne mažesne jėga.Ką šiandien rodo karo eiga? Ar konfliktas įžengė į ilgalaikio išsekimo etapą ir ko galima tikėtis artimiausiu metu?Laidoje dalyvauja karybos ir ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Pastarosiomis savaitėmis iš Maskvos pasipylė virtinė kaltinimų Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Rusija rengia ieškinius Tarptautiniam Teisingumo Teismui, kaltindama Baltijos valstybes tariamu rusakalbių diskriminavimu ir, neva, planuojamu rusakalbių deportavimu. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad šie ieškiniai rengiami ne tik teisininkų, bet ir su Rusijos specialiosiomis tarnybomis siejamų propagandininkų bei istorikų pagalba.Neseniai Maskva taip pat apkaltino Baltijos šalis neva leidžiant Ukrainos dronams kirsti jų oro erdvę ir būti paleidžiamiems iš Baltijos valstybių teritorijos. Lietuva, Latvija ir Estija šiuos kaltinimus atmeta kaip melagingus.Kodėl Rusija, tęsdama karą Ukrainoje, vis daugiau dėmesio skiria Baltijos šalims? Ar tai tik dar viena informacinio karo ir psichologinio spaudimo kampanija? O gal matome nuoseklią teisinę, diplomatinę ir informacinę strategiją, kuri ateityje galėtų tapti pretekstu agresyvesniems Kremliaus veiksmams? Kaip į tai turėtų reaguoti Lietuva?Laidoje dalyvauja Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje, ambasadorius Eitvydas Bajarūnas, Mykolo Romerio universiteto politologas Alvydas Medalinskas ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Lietuva turi naują Vyriausybę, tačiau jos darbo pradžią lydi teisinės diskusijos. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, Vilniaus universiteto teisės profesorius Egidijus Kūris 15min.lt teigia, kad Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybės programa Seimui buvo pateikta nesilaikant Konstitucijoje numatytų procedūrų – dar nepatvirtinus visos ministrų kabineto sudėties. Į tai netruko sureaguoti konservatoriai ir liberalai, jie žada kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašydami įvertinti, ar Vyriausybės formavimo procesas atitiko Konstituciją, ar ji teisėta. Jei toks kreipimasis būtų pateiktas, Konstitucinio Teismo išaiškinimo greičiausiai tektų laukti ne vieną mėnesį.Vis dėlto Vyriausybė jau pradeda darbą ir netrukus turės įgyvendinti savo programą. Kokie svarbiausi iššūkiai laukia naujojo Ministrų kabineto? Kuo Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybė gali skirtis nuo ankstesnių? Ar ją labiausiai apibūdins politiniai sprendimai, ar diskusijos dėl jos suformavimo teisėtumo ir ministrų kompetencijų?Laidoje dalyvauja Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius ir lrytas.lt žurnalistė Augustė Lyberytė.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidoje dalyvauja verslininkas ir dainininkas Tomas Augulis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.