Nepaisant pastarųjų Ukrainos sėkmių, buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas ir Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas ragina nepervertinti jų reikšmės. Straipsnyje „The Telegraph“ jis teigia, kad dabartinis karas yra ne greitų manevrų, o išsekimo karas, kuriame net ir taktinės pergalės nebūtinai lemia strateginį lūžį.Pasak V. Zalužno, Rusija nepajėgi visiškai okupuoti Ukrainos, tačiau ir Ukraina kol kas neturi pakankamų galimybių kariniu keliu susigrąžinti visas okupuotas teritorijas. Nors Ukrainos smūgiai Rusijos logistikai ir kritinei infrastruktūrai daro apčiuopiamą žalą, Rusija išlaiko galimybes atsakyti ne mažesne jėga.Ką šiandien rodo karo eiga? Ar konfliktas įžengė į ilgalaikio išsekimo etapą ir ko galima tikėtis artimiausiu metu?Laidoje dalyvauja karybos ir ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Pastarosiomis savaitėmis iš Maskvos pasipylė virtinė kaltinimų Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Rusija rengia ieškinius Tarptautiniam Teisingumo Teismui, kaltindama Baltijos valstybes tariamu rusakalbių diskriminavimu ir, neva, planuojamu rusakalbių deportavimu. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad šie ieškiniai rengiami ne tik teisininkų, bet ir su Rusijos specialiosiomis tarnybomis siejamų propagandininkų bei istorikų pagalba.Neseniai Maskva taip pat apkaltino Baltijos šalis neva leidžiant Ukrainos dronams kirsti jų oro erdvę ir būti paleidžiamiems iš Baltijos valstybių teritorijos. Lietuva, Latvija ir Estija šiuos kaltinimus atmeta kaip melagingus.Kodėl Rusija, tęsdama karą Ukrainoje, vis daugiau dėmesio skiria Baltijos šalims? Ar tai tik dar viena informacinio karo ir psichologinio spaudimo kampanija? O gal matome nuoseklią teisinę, diplomatinę ir informacinę strategiją, kuri ateityje galėtų tapti pretekstu agresyvesniems Kremliaus veiksmams? Kaip į tai turėtų reaguoti Lietuva?Laidoje dalyvauja Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje, ambasadorius Eitvydas Bajarūnas, Mykolo Romerio universiteto politologas Alvydas Medalinskas ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Lietuva turi naują Vyriausybę, tačiau jos darbo pradžią lydi teisinės diskusijos. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, Vilniaus universiteto teisės profesorius Egidijus Kūris 15min.lt teigia, kad Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybės programa Seimui buvo pateikta nesilaikant Konstitucijoje numatytų procedūrų – dar nepatvirtinus visos ministrų kabineto sudėties. Į tai netruko sureaguoti konservatoriai ir liberalai, jie žada kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašydami įvertinti, ar Vyriausybės formavimo procesas atitiko Konstituciją, ar ji teisėta. Jei toks kreipimasis būtų pateiktas, Konstitucinio Teismo išaiškinimo greičiausiai tektų laukti ne vieną mėnesį.Vis dėlto Vyriausybė jau pradeda darbą ir netrukus turės įgyvendinti savo programą. Kokie svarbiausi iššūkiai laukia naujojo Ministrų kabineto? Kuo Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybė gali skirtis nuo ankstesnių? Ar ją labiausiai apibūdins politiniai sprendimai, ar diskusijos dėl jos suformavimo teisėtumo ir ministrų kompetencijų?Laidoje dalyvauja Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius ir lrytas.lt žurnalistė Augustė Lyberytė.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidoje dalyvauja verslininkas ir dainininkas Tomas Augulis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidoje dalyvauja portalo delfi.lt žurnalistė Lauryna Vireliūnaitė ir portalo 15min.lt apžvalgininkas Tadas Ignatavičius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Didžiuosiuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose prie altoriaus tarti žodžių ėjo politikai – „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, „Nacionalinio susivienijimo“ lyderis Vytautas Sinica, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas. O Seimo nariui, socialdemokratui Alvydui Mockui iš vyskupo rankų įteiktas Šventojo Justino, Telšių vyskupijos patrono, medalis. Tai sukėlė pasipiktinimo viešojoje erdvėje – ar tikrai sugebama atskirti Bažnyčią nuo politikos, kodėl būtent šiems politikams suteikiama tribūna, ką tai reiškia. Telšių vyskupijos generalvikaras kunigas Vilius Viktoravičius portalui lrt.lt nurodė, kad politikai pamaldose lankosi dažnai.„Mes esame nepolitiški ir priimame visus, kas atvyksta“, – sakė jis, nurodydamas, kad iš viso pamaldose dalyvavo 5 Seimo nariai, jie, esą, ir išsirinko, kas tars žodį. Bažnyčios ir politikų santykis linksniuojamas ne pirmą kartą – yra jau istorijų, kai pamokslaudami kunigai propaguoja kokią nors partiją ar politiką, yra ir istorija, kai Kauno merą Visvaldą Matijošaitį, atidarius viaduką ties Eiguliais, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas lygino su pontifiku – „tiltų statytoju“.Apie bažnyčios ir politikų santykį laidoje kalbėsime su filosofu, krikščionybės istoriku, prof. Vytautu Ališausku, kunigu, priklausomų asmenų bendruomenės „Aš esu“ įkūrėju ir vadovu Kęstučiu Dvarecku, Seimo nariu iš Mišrios frakcijos Vytautu Sinica, Vilniaus universiteto Politinės komunikacijos centro vadovu Linu Kontrimu.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Šią savaitę minėjome Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną. Tokią dieną dažniausiai prisimenamas pirmojo karaliaus indėlis kuriant valstybę. Ir tai tiesa – viduramžiais valstybės kūrimas daugiausia priklausė nuo valdovo ir jo kariaunos.Tautos, pilietinės visuomenės samprata atsiranda daug vėliau. Visuomenės sąmoningumas, patriotiškumas nuolat padėdavo mums laisvės kovose. Išgyvenome ne viena nuosmukį ir pakilimą, maištavome, rengėme sukilimus.Kodėl vaduojantis iš okupacijos buvo itin svarbu pabrėžti Lietuvos valstybingumo tradiciją? Laidoje diskutuoja Vilniaus licėjaus direktorius, istorikas Saulius Jurkevičius ir istorijos bei pilietiškumo mokytojas Robertas Ramanauskas. Laidą „Istorinės paralelės“ iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Elektomobilumo proveržis yra nepakankamas ir norint paskatinti vairuotojus persėsti į elektrinį transportą reikia papildomų pastangų. Dėl to pradėjo galioti naujos skatinimo priemonės, o apie jas kalbamės su įmonės „Įkrautas“ projektų vadove Neda Varnelyte. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Nors po dviejų jaunuolių žūtimi pasibaigusios avarijos praėjo beveik savaitė, kalbos apie tai netyla. Avariją galimai sukėlusiai, daugiau nei pusę promilės įpūtusiai 19-metei BMW vairuotojai, kuri teisę vairuoti turėjo kiek ilgiau nei mėnesį, pareikšti įtarimai. Būtent jos vairuojamo automobilio keleiviai žuvo, kai šis šeštadienio paryčiais rėžėsi į stulpą. Skelbiama, kad vairuotoja pripažįsta kaltę. Įtariama, kad nelaimė įvyko dėl lenktynių – jose galimai dalyvavusio antrojo automobilio vairuotojas jau nustatytas. Tyrimas, siekiant nustatyti, kaip įvyko nelaimė, tebevyksta. Ar tai – pavienis tragiškai pasibaigęs incidentas, ar dar vienas įrodymas, kad drausmės keliuose nėra? Kilus diskusijoms, kad nereikėtų ką tik teises išlaikiusiems leisti vairuoti galingų automobilių – ar reikia tai uždrausti? Kas daroma, kad būtų užkardytas chuliganiškas vairavimas? Gal kontrolės – per mažai? O gal pareigūnams trūksta pajėgumų? Ką daryti, kad eisme būtume saugesni?Laidoje dalyvauja Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys, autožurnalistas, Žinių radijo laidos „Žalia rodyklė“ vedėjas Vitoldas Milius, vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas, saugaus eismo ekspertas Saulius Šuminas. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidos pašnekovas – urologas Titas Simaška.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.