Laidoje dalyvauja portalo delfi.lt žurnalistė Lauryna Vireliūnaitė ir portalo 15min.lt apžvalgininkas Tadas Ignatavičius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Didžiuosiuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose prie altoriaus tarti žodžių ėjo politikai – „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, „Nacionalinio susivienijimo“ lyderis Vytautas Sinica, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas. O Seimo nariui, socialdemokratui Alvydui Mockui iš vyskupo rankų įteiktas Šventojo Justino, Telšių vyskupijos patrono, medalis. Tai sukėlė pasipiktinimo viešojoje erdvėje – ar tikrai sugebama atskirti Bažnyčią nuo politikos, kodėl būtent šiems politikams suteikiama tribūna, ką tai reiškia. Telšių vyskupijos generalvikaras kunigas Vilius Viktoravičius portalui lrt.lt nurodė, kad politikai pamaldose lankosi dažnai.„Mes esame nepolitiški ir priimame visus, kas atvyksta“, – sakė jis, nurodydamas, kad iš viso pamaldose dalyvavo 5 Seimo nariai, jie, esą, ir išsirinko, kas tars žodį. Bažnyčios ir politikų santykis linksniuojamas ne pirmą kartą – yra jau istorijų, kai pamokslaudami kunigai propaguoja kokią nors partiją ar politiką, yra ir istorija, kai Kauno merą Visvaldą Matijošaitį, atidarius viaduką ties Eiguliais, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas lygino su pontifiku – „tiltų statytoju“.Apie bažnyčios ir politikų santykį laidoje kalbėsime su filosofu, krikščionybės istoriku, prof. Vytautu Ališausku, kunigu, priklausomų asmenų bendruomenės „Aš esu“ įkūrėju ir vadovu Kęstučiu Dvarecku, Seimo nariu iš Mišrios frakcijos Vytautu Sinica, Vilniaus universiteto Politinės komunikacijos centro vadovu Linu Kontrimu.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Šią savaitę minėjome Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną. Tokią dieną dažniausiai prisimenamas pirmojo karaliaus indėlis kuriant valstybę. Ir tai tiesa – viduramžiais valstybės kūrimas daugiausia priklausė nuo valdovo ir jo kariaunos.Tautos, pilietinės visuomenės samprata atsiranda daug vėliau. Visuomenės sąmoningumas, patriotiškumas nuolat padėdavo mums laisvės kovose. Išgyvenome ne viena nuosmukį ir pakilimą, maištavome, rengėme sukilimus.Kodėl vaduojantis iš okupacijos buvo itin svarbu pabrėžti Lietuvos valstybingumo tradiciją? Laidoje diskutuoja Vilniaus licėjaus direktorius, istorikas Saulius Jurkevičius ir istorijos bei pilietiškumo mokytojas Robertas Ramanauskas. Laidą „Istorinės paralelės“ iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Elektomobilumo proveržis yra nepakankamas ir norint paskatinti vairuotojus persėsti į elektrinį transportą reikia papildomų pastangų. Dėl to pradėjo galioti naujos skatinimo priemonės, o apie jas kalbamės su įmonės „Įkrautas“ projektų vadove Neda Varnelyte. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Nors po dviejų jaunuolių žūtimi pasibaigusios avarijos praėjo beveik savaitė, kalbos apie tai netyla. Avariją galimai sukėlusiai, daugiau nei pusę promilės įpūtusiai 19-metei BMW vairuotojai, kuri teisę vairuoti turėjo kiek ilgiau nei mėnesį, pareikšti įtarimai. Būtent jos vairuojamo automobilio keleiviai žuvo, kai šis šeštadienio paryčiais rėžėsi į stulpą. Skelbiama, kad vairuotoja pripažįsta kaltę. Įtariama, kad nelaimė įvyko dėl lenktynių – jose galimai dalyvavusio antrojo automobilio vairuotojas jau nustatytas. Tyrimas, siekiant nustatyti, kaip įvyko nelaimė, tebevyksta. Ar tai – pavienis tragiškai pasibaigęs incidentas, ar dar vienas įrodymas, kad drausmės keliuose nėra? Kilus diskusijoms, kad nereikėtų ką tik teises išlaikiusiems leisti vairuoti galingų automobilių – ar reikia tai uždrausti? Kas daroma, kad būtų užkardytas chuliganiškas vairavimas? Gal kontrolės – per mažai? O gal pareigūnams trūksta pajėgumų? Ką daryti, kad eisme būtume saugesni?Laidoje dalyvauja Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys, autožurnalistas, Žinių radijo laidos „Žalia rodyklė“ vedėjas Vitoldas Milius, vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas, saugaus eismo ekspertas Saulius Šuminas. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidos pašnekovas – urologas Titas Simaška.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Nacionalinei švietimo agentūrai paskelbus šių metų lietuvių kalbos ir matematikos valstybinių brandos egzaminų rezultatus, švietimo ministrė Raminta Popovienė sako, kad pasiekimai yra geresni nei pernai, anot jos, pasiteisino sprendimas koreguoti išlaikymo kartelę.„Mes tikrai turime žymiai geresnius rezultatus, mes turime tiktai 22 proc. (...) neišlaikiusių matematikos egzamino B lygyje, kai pernai turėjome daugiau negu 40 proc. ir, žinoma, didžiausią dalį neišlaikiusių šiais metais turi iš praėjusių metų eksternu atėję laikyti vaikai“, – Seime antradienį sakė ministrė.Jos teigimu, pakoreguoti egzaminų išlaikymo kartelę bei eiti „nusiraminimo ir stabilizacijos keliu“ buvo teisingas sprendimas.NŠA skelbia, kad šiemet 210 abiturientų, t. y. 1,5  proc., laikiusių matematikos egzaminą išplėstiniu (A) kursu, įvertinti šimtu balų. Iš viso egzamine dalyvavo kiek daugiau nei 14 tūkst. kandidatų. Egzaminą išlaikė 85,1 proc. laikiusiųjų.  B kursu egzaminą laikė kiek daugiau nei 8 tūkst.  kandidatų. 77,1 proc. laikiusiųjų jį išlaikė.Pernai pridėjus prie rezultatų 10 balų, šimtukų buvo gerokai daugiau – daugiau nei tūkstantis. Tai sudarė 8 proc. laikiusiųjų egzaminą A lygiu iš 12,5 tūkst. abiturientų. Jį tada išlaikė beveik 85 proc. laikiusiųjų. O B kursu egzaminą išlaikė 57,1 proc. visų laikiusiųjų kandidatų, t. y. netoli 6 tūkst. mokinių.Taigi, A lygių, procentaliai, egzaminą išlaikė tiek pat abiturientų, B lygiu – šiemet rezultatas geresnis, o šimtukų – 800 mažiau.Ką tai rodo? Ar tikrai pasiteisino kartelės nuleidimas? Ar tai – nieko nepakeitė? Kodėl vis tiek tūkstančiai abiturientų matematikos neįveikia? Kokių pokyčių reikia mokymo ar egzaminų sistemoje?Laidoje dalyvauja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys, liberalas Simonas Kairys, žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė, socialdemokratų frakcijos narė Vilija Targamadzė.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Paaiškėjo, kaip atrodys naujasis paskirtojo premjero Mindaugo Sinkevičiaus ministrų kabinetas. Didžiausia intriga kilo dėl užsienio reikalų ministro posto, tačiau penktadienį paskirtasis premjeras paskelbė, kad Užsienio reikalų ministerijai ir toliau vadovaus Kęstutis Budrys.Tarp naujosios Vyriausybės prioritetų – gynybos stiprinimas, regionų politika, parama šeimoms, didesnis finansavimas mokykloms, keliams, sveikatos priežiūros paslaugoms ir socialinei apsaugai. Taip pat ketinama didinti išmokas vaikams, sparčiau indeksuoti senatvės pensijas ir tęsti Ingos Ruginienės Ministrų kabineto planuose numatytą „Sodros“ rezervo analizę.Laidoje dalyvauja Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys Mindaugas Lingė ir Mišrios Seimo narių grupės narys Artūras Zuokas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Liepos 7-ąją minima Pasaulinė šokolado diena. Šokoladas – vienas populiariausių produktų pasaulyje, tačiau apie jį vis dar sklando daugybė mitų. Ar jis iš tiesų gali būti naudingas sveikatai? Kuo skiriasi juodasis, pieniškas ir baltasis šokoladas? Kodėl kokybę lemia ne tik kakavos procentas, o etiketė kartais pasako daugiau nei reklama?Laidoje kalbėsime apie šokolado istoriją, gamybą, vartojimo kultūrą ir dažniausias klaidas renkantis šį gardėsį. Taip pat aiškinsimės, kodėl vienas šokoladas tirpsta burnoje, o kitas palieka tik saldumo įspūdį.Laidoje dalyvauja šokolado manufaktūros „Beaningful“ vienas įkūrėjų Justinas Šiukšta.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Turkijos sostinėje vyksta NATO viršūnių susitikimas. Į jį vakar atvykęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas sąjungininkams negailėjo kritikos dėl to, kad šie, jo teigimu, nepadėjo jam kare su Iranu. D. Trumpas prisiminė ir Grenlandiją – vėl kartoja, kad ji turėtų būti kontroliuojama Amerikos. Dėl tokio jo užduoto tono, pradžia išėjo ne tokia, kokios norėjo Europos lyderiai. Visgi, didelių staigmenų nėra tikimasi. Susitikimo deklaracijos tekstas nuo to, kaip dėl jo sutarė NATO ambasadoriai, neturėtų keistis. Jame, kaip skelbė „Reuters“, turėtų būti patvirtintas įsipareigojimas 5-ajam NATO straipsniui, nurodoma, kad Europa ir Kanada prisiima didesnę atsakomybę už gynybą, Rusija turėtų būti pavadinta ilgalaike grėsme, o karinė parama Ukrainai šiemet ir kitąmet turėtų siekti 70 mlrd. eurų. Šiandien skelbiama, kad JAV anksti ryte atakavo Iraną, kuris deklaracijos juodraštyje taip pat minimas, Vašingtonui pareiškus, kad Teheranas smogė trims laivams Hormuzo sąsiauryje. Iranas į tai atsakė smūgiais, nukreiptais prieš Bahreiną ir Kuveitą. D. Trumpas rėžė – paliaubos su Iranu baigėsi.Ar tikrai nebus jokių staigmenų? Ko Lietuva tikisi? Ar gali Europa įrodyti D. Trumpui, kad NATO be JAV nėra „popierinis tigras“?Laidoje dalyvauja: Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Remigijus Motuzas, Seimo konservatorius, buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, buvęs kariuomenės vadas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Pocius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.