Laidoje – Dainius Aksinavičius, „Centric IT Solutions Lithuania“ vadovas.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Pastarosiomis dienomis aktyviai svarstomos Seimo pataisos, kuriomis visuomeninio transliuotojo LRT generalinis direktorius galėtų būti atleistas slaptu balsavimu, jei už nepasitikėjimą balsuoja bent pusė tarybos narių. Projekto autoriai teigia, kad taip siekiama užtikrinti didesnę LRT veiklos kontrolę ir skaidrumą. Dalis šalies žurnalistų mano, kad tokios pataisos gali būti valdžios bandymas perimti visuomeninio transliuotojo valdymą.Kokios kovos vyksta aplink LRT? Kam jos naudingos? Kaip vertinti valstybės kontrolės išvadas dėl LRT darbo?Laidoje dalyvauja „Nemuno aušros“ atstovas, Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius, LRT tarybos narys Deimantas Jastramskis, portalo „15min“ vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis, „Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Seimas uždraudė pacientams mokėti priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas. Nuo kitų metų gegužės gydymas, kurį apmoka valstybė, turės būti visiškai nemokamas – tiek privačiose, tiek valstybinėse įstaigose. Tačiau pacientai galės rinktis brangesnes medicinos priemones ar papildomą komfortą, už kurį teks susimokėti iš savo kišenės.Ar tai yra žingsnis į teisingesnę ir pigesnę sveikatos sistemą, ar pavojingas eksperimentas žmonių sveikatos sąskaita? Ar tai sumažins eiles? Kokios jo bus pasekmės?Laidoje diskutuoja Seimo narė, liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo vicepirmininkė, socialdemokratė Orinta Leiputė, gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov, Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Šiemet Lietuvai padidinus dyzelino akcizą, o kaimyninėms šalims to nepadarius, dyzelino pardavimai smuko daugiau nei dešimtadaliu. Dauguma vežėjų degalus pilasi Lenkijoje, pas kaimynus bakus pildo ir pasienio regiono gyventojai.Šiemet žadėjusi stabdyti akcizų didinimą, Vyriausybė visgi planuoja akcizą didinti – tiesa, kiek mažesniu tempu, nei planuota. Verslas ragina akcizo dydį suvienodinti su Lenkija. Kokios degalų akcizų politikos turėtų laikytis Lietuva?Diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas, Transporto bendrovės „Autopaslauga“ vadovas Romas Austinskas, Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkė, socialdemokratė Birutė Vėsaitė.Laidą „Atviras pokalbis" pristato Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacija. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Nors orai nelepino, šiemet fiksuota rekordinė atsinaujinančios energetikos plėtra: per vieną mėnesį buvo prijungta 6 tūkst. naujų gaminančių vartotojų, o Lietuvoje jų skaičius perkopė 160 tūkst. ESO taip pat pristatė naują paslaugą – nemokamą individualų saulės elektrinių efektyvumo vertinimą. Kas slypi už šių skaičių ir kokios laukia perspektyvos?Atsakymų ieškome kartu su ESO Inovacijų ir paslaugų vystymo skyriaus vadovu Arvydu Dotu ir ESO paslaugų vystymo projektų vadove Egle Drungiene.Laidą „Ekspertai pataria" pristato ESO. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Valstybinių brandos egzaminų išlaikymo kartelė mažinama nuo 35 iki 25 taškų, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Kartelę nuspręsta mažinti, kadangi egzaminas turi būti įveikiamas ne tik „akademinių gimnazijų ar korepetitorių“ ugdomiems abiturientams, bet ir kitiems besimokantiesiems. Pranešama, kad 25 taškų išlaikymo riba nustatoma dvejiems metams iki 2027 metų rugpjūčio, o dėl tolesnių planų ministerija žada diskutuoti.Seimo konservatoriai šį sprendimą kritikuoja, teigdami, kad jis reiškia pralaimėjimą ir žemesnę švietimo kokybę. Teigiama, kad tai demotyvuoja mokinius ir mokytojus – nes kartelės mažinimas gali skatinti mažesnį pastangų lygį. Laidoje diskutuoja Alytaus Vidzgirio mokyklos direktorius Artūras Čiurlionis, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, Seimo narys, buvęs kultūros ministras Simonas Kairys, Mokyklų tobulinimo centro bendraįkūrėja, Klaipėdos universiteto tyrėja, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė Eglė Pranckūnienė.     

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

„Popierinis biudžetas – popierinis saugumas.“ Tokiu šūkiu keli šimtai pareigūnų prie Seimo susirinko į protestą, reikalaudami oraus atlyginimo ir realių sprendimų. Ar valdžia nevykdo pažadų didinti teisėsaugininkų algas? Kokios nuotaikos sistemoje? Kodėl žmonės joje nejaučia teisingumo ir skaidrumo dėl atlyginimų?Laidoje – Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Miroslavas Gerasimovičius ir vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidoje dalyvauja filosofas, politologas Alvydas Jokubaitis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Pastaraisiais metais elektros energijos sąnaudos tapo viena svarbiausių išlaidų eilučių daugeliui įmonių, todėl vis daugiau bendrovių ieško būdų, kaip sumažinti šias sąnaudas. Vienas paprasčiausių žingsnių – peržiūrėti turimą elektros tiekimo sutartį ir įsivertinti, ar turimas tiekėjas ir elektros planas yra geriausia, ką verslas gali šiandien turėti.Laidos pašnekovas – Mantas Masalskis, „Elektrum Lietuva" Verslo sprendimų skyriaus vadovas.Laidą „Ekspertai pataria“ pristato energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Lietuvoje veikiančios hidroelektrinės užtikrina vietinės elektros gamybą ir prisideda prie energetinės nepriklausomybės tikslų. Tačiau kartu būtina išsaugoti gerą upių ekologinę būklę ir sudaryti sąlygas žuvų migracijai. Hidroelektrinių savininkai tam neprieštarauja, tačiau kelia klausimus dėl galimai perteklinių aplinkosauginių reikalavimų. Kaip rasti balansą tarp hidroenergetikos ir gamtos apsaugos interesų?Laidoje dalyvauja Seimo narys Audrius Radvilavičius, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.Laidą „Atviras pokalbis“ pristato Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.