Ką daryti, kai vienas iš tėvų po kurio laiko nusprendžia aktyviau įsitraukti į vaiko gyvenimą? Šioje laidoje kalbėsime apie teisės ir etikos klausimus.Aptarsime situaciją, kai tėvas po vaiko gimimo kurį laiką nedalyvavo jo gyvenime, o vėliau pareiškė norą atkurti ryšį ir siekti lygių bendravimo su vaiku teisių. Kelsime klausimą, kaip tokiais atvejais suderinamos tėvų teisės, vaiko interesai ir gerovė. Ar priimant sprendimus dėl bendravimo su vaiku turėtų būti vertinami ne tik teisiniai, bet ir etiniai aspektai?Laidoje dalyvauja gydytojas psichiatras Linas Slušnys, mama Julija Kaliuta Skardžė ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidoje dalyvauja prezidento patarėja, istorikė Jolanta Karpavičienė.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Prezidentas Gitanas Nausėda vakar patvirtino pilnos sudėties Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybės kabinetą. Šiandien paskirtasis premjeras pristato jos programą. Nors laiko ką nors nuveikti M. Sinkevičiaus Vyriausybė turės mažiau nei turėjo Gintauto Palucko ar Ingos Ruginienės, jo siūloma programa yra keliolika punktų ilgesnė nei pirmtakų.Pagrindiniai akcentai – kaip ir koalicijos sutartyje – saugumui ir demografijai. Vyriausybė gynybos srityje žada prioritetą teikti oro gynybos stiprinimui, taip pat valstybės registruose saugomų duomenų saugumui. Tarp prioritetų – ir tikslas pasiekti ilgalaikį ir nepertraukiamą JAV karių buvimą Lietuvoje.Žadama peržiūrėti vaiko išmokų sistemą ir ją pertvarkyti taip, kad gimus vaikui, šeimos galėtų išlaikyti turimą pajamų lygį. Tokio punkto darbą baigiančios Ingos Ruginienės Vyriausybės programoje nebuvo. O daugelis kitų, kaip pažadas didinti vaiko priežiūros išmokas, vaiko pinigus, paramą gausioms, vaikus su negalia auginančioms, vieniems vaikus auginančių tėvų šeimoms – kartojasi.Visgi, yra viena įdomi detalė, žvelgiant į būsimos Vyriausybės užsienio politiką. Keičiamas tonas dėl Baltarusijos. Jos režimas ir Astravo atominė elektrinė nebevadinama grėsme. Kaip vertinti šią programą? Ką ji žada Lietuvai?Laidoje dalyvauja: Seimo nariai – liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, demokratas Domas Griškevičius, socialdemokratė Roma Janušonienė, konservatorius Mindaugas Lingė. O reziumuosime su Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotuoju analitiku Matu Baltrukevičiumi ir portalo 15min.lt vyr. redaktoriumi Vaidotu Beniušiu.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Jungtinės Valstijos optimistiškai vertina liepos 7–8 dienomis Ankaroje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą. Pasak JAV ambasadoriaus prie NATO Matthew Whitakerio, pagrindinis dėmesys bus skiriamas praėjusių metų Hagos viršūnių susitikime sutartų gynybos įsipareigojimų įgyvendinimui. Bus vertinama ne tik gynybos finansavimo pažanga, bet ir sąjungininkų gynybos pajėgumų stiprinimas.Praėjusiais metais NATO sąjungininkai susitarė iki 2035 metų kasmet gynybai ir saugumui skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto. Be karinių išlaidų didinimo, numatytos ir investicijos į infrastruktūrą.Laidoje dalyvauja ambasadorius Švedijoje, buvęs krašto apsaugos ministras ir ambasadorius prie NATO Linas Linkevičius bei buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas, Londono RUSI instituto bendradarbis ir gynybos ekspertas Giedrimas Jeglinskas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Elektromobilumas įsibėgėja, tačiau jo vystymosi dinamika vis dar nėra tokia, kokios tikėjosi šios srities iniciatoriai. Kokie alternatyvių degalų sprendimai jau prieinami šiandien ir kokios technologijos mūsų laukia ateityje?Laidoje dalyvauja Žaliosios politikos instituto steigėjas ir vadovas Remigijus Lapinskas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Paaiškėjo pilna siūlomo naujojo ministrų kabineto sudėtis. Didžiausia intriga laikyta, ar postą išsaugos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys – išsklaidyta. Jis tęs darbą ir XXI-ajame ministrų kabinete. Visgi, socialdemokratų lyderis, paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius serviruoja įdomių pasirinkimų. Patyrusius ministrus keičia į tokius, kurių kompetencijomis abejojama viešojoje erdvėje – į vidaus reikalų ministrus siūlo Seimo naujoką, kelias partijas keitusį ir pareigūnus su Baltarusijos OMON lyginusį Martyną Katelyną, į finansų ministrus – užsienio reikalų viceministrą, kadaise dalyvavusį projekte „Lietuvos balsas“, taip pat kelias partijas keitusį ir net kadaise pareiškusį, kad politikai užtrenkia duris, Taurimą Valį. Buvusi premjerė, konservatorė Ingrida Šimonytė, dar praėjusią savaitę Žinių radijuje prognozavusi, kad M. Sinkevičiaus tikslas bus atrodyti nuobodžiai, žiūrėdama, ypač, į finansų ministro pasirinkimą, jau pripažįsta klydusi. Laisvės partija bando vėl būti aktuali ir dėl M. Katelyno kandidatūros rengė nedidelį protestą prie Prezidentūros, prašydama prezidento neskirti jo ministru. Aplinkos ministre teikiama Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovės Briuselyje Ievos Andriulaitytės kandidatūra, kuri pripažino, kad pasiūlymas ją užklupo netikėtai. Kultūros ministrę Vaidą Aleknavičienę keis ministerijos kancleris Lukas Alsys. Į socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą grįš laikinoji premjerė Inga Ruginienė. Ekonomikos, teisingumo, krašto apsaugos, švietimo, susisiekimo ministrai – Edvinas Grikšas, Rita Tamašunienė, Robertas Kaunas, Raminta Popovienė ir Juras Taminskas – postus išlaiko, kaip K. Budrys. Demokratai į sveikatos, energetikos ir žemės ūkio ministrus teikia Lino Kukuraičio, Luko Savicko ir Kęstučio Mažeikos kandidatūras. Iš viso keičiasi 8 ministrai, lyginant su I. Ruginienės kabinetu. Politologams, apžvalgininkams ir opozicijai keliant antakius dėl dalies pokyčių, kaip pasirinkimus vertina patys socdemai ir jų naujieji koalicijos partneriai? Ar visi supranta pasirinkimus? Kas svarbiau Vyriausybėje – profesionalumas ar lojalumas? Ir kodėl 14 ministrų kabinete – 10 vyrų ir 4 moterys?Laidoje dalyvauja socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė, demokratų laikinasis pirmininkas Virginijus Sinkevičius, buvęs premjeras, signataras Aleksandras Abišala, politikos mokslų daktarė Jolanta Bielskienė. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidoje dalyvauja psichologė, rašytoja, intuityvios psichoterapijos kūrėja ir DARA centro vadovė Ramunė Murauskienė bei kognityvinės elgesio terapijos konsultantas ir lektorius Vaidas Arvasevičius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Aukščiausi šalies politikai Prezidentūroje aptarė Konstitucijos nuostatą, draudžiančią Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą. Pagrindinio šalies įstatymo 137 str. numato, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Planuojama jį keisti, vienu iš motyvų nurodant, kad regione likome bene vienintele valstybe, kuri turi tokią griežtą nuostatą. Kita priežastis, kaip šįryt Žinių radijui sakė laikinasis krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas – „kad mes kaip NATO Aljanso valstybė galėtume užtikrinti visus NATO teikiamus pajėgumus savo teritorijos, savo piliečių, savo šalies saugumui garantuoti“. Politiko teigimu, „niekas nekalba apie jokio masinio naikinimo ginklo dislokavimą Lietuvoje taikos metu“. Anot jo, tai būtų daroma krizės, karo atveju.Po susitikimo Prezidentūroje, Gitanas Nausėda pranešė, kad sutarta net ne keisti 137 Konstitucijos straipsnį, o jį visai išbraukti. Kodėl kilo šios diskusijos? Kaip leidimas dislokuoti Lietuvoje branduolinį ginklą keistų mūsų saugumo situaciją? Su kuo kalbamės dėl galimo branduolinio ginklo dislokavimo ir kaip tai gali atrodyti? Ar užteks tik keisti Konstituciją, ar laukia ir išlaidos? Laidoje dalyvauja Seimo nariai – konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas ir „valstietis“ Dainius Gaižauskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. Tomas Janeliūnas, atsargos majoras Darius Antanaitis.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Pašnekovas – Urbanbee.lt įkūrėjas, Vytauto Didžiojo universiteto mokslo tyrėjas ir Lietuvos tvarumo ambasadorius Paulius Chockevičius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Liepos 6-ąją Lietuva mini Valstybės dieną – pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo metines. 1253 m. liepos 6 d. įvykęs karūnavimas tapo vienu svarbiausių Lietuvos valstybingumo istorijos įvykių ir padėjo pamatus tarptautiniam Lietuvos valstybės pripažinimui.

Ši diena buvo minima ir Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu, tačiau tik atkūrus nepriklausomybę įgijo dabartinę reikšmę. 1990 metais Seimas liepos 6-ąją paskelbė Valstybės diena, o nuo 2009-ųjų viso pasaulio lietuvius vienija tradicija lygiai 21 valandą kartu giedoti „Tautišką giesmę“.

Tačiau kuo valstybė buvo Mindaugui ir jo amžininkams? Kokia buvo viduramžių Lietuvos valstybės filosofija ir kaip ji skiriasi nuo šiandieninės demokratinės Lietuvos sampratos? Kas per beveik 800 metų išliko nepakitę, o kas pasikeitė iš esmės?

Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos vicekancleris Mindaugas Nefas ir istorijos mokytojas Algis Bitautas.

Laidą "Istorinės paralelės" iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.