Iki „Eurovizijos“ didžiojo finalo liko visai nedaug. Gerbėjai su didžiausiu nekantrumu laukia šeštadienio vakaro, kai ant „Eurovizijos“ scenos užlips ir Lietuvai konkurse atstovaujantis Silvester Belt.

Ketvirtadienį įvykus antrajam 2024-ųjų „Eurovizijos“ pusfinaliui, „Eurovision.tv“ paskelbė, kokia tvarka šeštadienį pasirodys konkurso finalininkai. Lietuvos atstovas Silvester Belt ant scenos žengs septintas. Iš viso finale matysime 26 šalių atlikėjus.

Tinklalaidės „Suvienyti „Eurovizijos“ idėjos autorių ir rengėją, naujienų portalo „Eurodiena.lt“ redaktorių, „Eurovizijos“ apžvalgininką Justą Buivydą, stebintį ir analizuojantį didžiausią ir garsiausią pasaulyje dainų konkursą, pozityviai nuteikia į sceną sugrįžtantys nacionaliniai elementai: kalba, muzikiniai instrumentai, kostiumai. Jo nuomone, tai daro konkursą spalvingesnį, įdomesnį, patrauklesnį įvairaus amžiaus žiūrovams.

J. Buivydą kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.

„Eurovizija“ pradėta rengti 1956 metais. Pirmojoje „Eurovizijoje“ Šveicarijoje dalyvavo septynios šalys, šiemet – trisdešimt septynios. Kas lemia tokį „Eurovizijos“ gyvybingumą ir populiarumą?

„Populiarumą lemia tai, kad „Eurovizijoje“ telpa labai daug visko. Tai nėra sportinis renginys, bet jame veikia sportinis principas – varžymasis, taškų lenktynės, lažybų prognozės ir taip toliau. Taigi tai vyksta azartiškai. Suprantama, labai svarbu ir muzikinis atlikimas. Kiekvienas iš mūsų vienokiu ar kitokiu būdu esame susiję su „Eurovizija“, nes ten skambančios muzikos klausomės per radiją ar kitais būdais. Ir visai nesvarbu, patinka ar nepatinka ši muzika – kiekvienas gali atrasti kažką, kas galbūt patiks“, – svarsto J. Buivydas.

Anot jo, nepaisant įvairių nesutarimų, vertinimų, „Eurovizija“ yra smagus visos Europos susibūrimas ir visos Europos šventė.

„Eurovizijoje“ pastaruoju metu matyti labai daug erotizuotų dalykų, nuogumo. Komentuodamas tai, apžvalgininkas teigia, kad tokia tendencija atspindi realybę: „Eurovizija“ yra savotiškas visuomenės veidrodis. Pastaraisiais metais labai aktualios Europoje temos yra tolerancija, kitokio žmogaus supratimas ir priėmimas, nepaisant seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir t. t. Dabar pastebimas siekis mažinti tas sienas, skirtį tarp žmonių.

Dalis žmonių nori labiau atskleisti tikrąją savo pusę. Pavyzdžiui, šiais metais Airijos atstovė pasirodymą pradeda su juoda suknele, bet paskui vidury pasirodymo ši nukrenta, ir atlikėja lieka su apatiniais. Kai kurie atlikėjai tai demonstruoja nepaisydami, ką apie juos pasakys kiti. Tokios tendencijos vyrauja didžiojoje Europos dalyje, tai natūraliai atsispindi ir „Eurovizijoje“.“

„Eurovizijoje“, ypač pastarojoje, atsiranda vis daugiau autentikos. Ką tai byloja?

„Tai vienas geriausių dalykų, – mano J. Buivydas. – Man atrodo, kad pastaraisiais metais „Eurovizijoje“ pastebimas grįžimas prie autentiškumo. Pusė dainų čia skamba gimtąja kalba. Pažiūrėkime į Lietuvos atvejį. Mes nuo 1999-ųjų bijojom kaip velnias kryžiaus savo gimtosios kalbos, nes buvom šiek tiek nudegę. Kai Ovidijus Vyšniauskas, Aistė Smilgevičiūtė dainuodami savo dainas lietuviškai užėmė žemas vietas, mes kažkodėl apkaltinome savo kalbą.

Manau, kad problema buvo ne kalba. Šiemet Silvestras „Luktelk“ dainuoja lietuviškai – mūsų rezultatai yra puikūs, Lietuva yra penkioliktuke.“

Lietuvos atstovas Silvester Belt pateko į konkurso finalą ir pasirodys pirmoje jo dalyje. Kalbėdamas apie Silvestro sėkmę J. Buivydas įvardija to priežastį: „Labai kabinanti daina. Tai turbūt viena moderniausių dainų, kokią Lietuva yra siuntusi. Pastebimas puikus Lietuvos komandos pasirengimas konkursui ir dalyvavimas repeticijose. Viskas sustyguota puikiai.

O ką jau kalbėti apie mūsų atlikėją. Visi, kurie su juo daugiau ar mažiau susipažįsta, jį tiesiog įsimyli. Silvestras labai komunikabilius, jautrus, atidus duodamas interviu.

Manau, kad visi turėtume Lietuvoje didžiuotis juo. Ir visiškai nesvarbu, koks bus rezultatas šeštadienį. Nors esu tikras, kad jis bus labai geras. Bet kuriuo atveju mes turim Silvestrą pasitikti kaip didvyrį Vilniaus oro uoste.“

Daugiau: https://www.bernardinai.lt/eurovizijos-apzvalgininkas-j-buivydas-dziaugiuosi-i-konkursa-sugriztancia-autentika-ir-silvester-belt-sekme/.

Politologas, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala įsitikinęs, kad artimiausiu metu, tikriausiai jau šį birželį, Ukraina pradės derybas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES). Jos bus nelengvos, tikėtina – gana ilgos. Bet neabejojama, kad Ukraina anksčiau ar vėliau tikrai taps visaverte ES nare.

L. Kojalą kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.

Šis pokalbis vyksta pasibaigus Rytų Europos studijų centre surengtam susitikimui su Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą komiteto pirmininke Ivanna Klympush-Tsintsadze. Tad kokios šiandien yra Ukrainos integracijos į ES perspektyvos?

„Jos geresnės negu bet kada anksčiau, – sako politologas. – Prisiminkime, kad dar visai neseniai, prieš prasidedant didelio masto Rusijos invazijai, Ukraina neturėjo narystės Europos Sąjungoje perspektyvos. Kitaip tariant, jai buvo siūloma artėti prie ES, perimti europietiškus standartus, bet tai nebūtų visavertės narystės galimybė.

Dabar Ukraina ne tik turi perspektyvą, bet ir dar šiais metais, iš esmės po kelių savaičių, jau formaliai pradės derybas. Jos bus nelengvos, tikėtina – gana ilgos, bet mes neabejojame, kad Ukraina anksčiau ar vėliau tikrai taps visaverte Europos Sąjungos nare.“

Lietuva nuo gegužės 17 dienos pradeda pirmininkavimą Europos Tarybos Ministrų Komitetui. Tuo laikotarpiu Lietuvos užsienio reikalų ministras eis Europos Tarybos Ministrų Komiteto pirmininko pareigas. Daugiausia dėmesio ketinama skirti Rusijos užpultai Ukrainai. Kokio postūmio čia galima tikėtis?

„Manau, mes kalbame apie ilgalaikį darbą, kurio reikės tam, kad Ukraina ne tiktai apsigintų, bet ir galėtų užsitikrinti ilgalaikį augimą atstatant šalį, užsitikrinti ilgametį saugumą. Tad manau, kad Lietuvos indėlis šiuo atveju bus prisidėti prie šių ilgamečių procesų: kalbant apie Ukrainos rekonstrukciją ir jai reikalingas lėšas, kalbant apie nusikaltimus, kurie padaryti Ukrainoje ir negali likti užmarštyje – už juos turės atsakyti tie asmenys, kurie juos atliko, ir, be abejo, kalbant apie tiesioginę pagalbą, kurios Ukrainai reikia būtent šią akimirką.

Visa tai – ilgalaikio darbo dalis. Ir, aišku, Lietuva, pirmininkaudama Tarybai, tikrai turės galimybių tai dar kartą iškelti į aukščiausią politinės darbotvarkės dalį“, – teigia L. Kojala.

Nemažai daliai žmonių čia, Lietuvoje, susidaro įspūdis, kad mūsų Vyriausybė labiau rūpinasi Ukrainos nei Lietuvos reikalais. Jie tos pagalbos nekvestionuoja, tačiau klausia, ir galbūt tai natūralu, – ar Vyriausybė tokia veikla savotiškai nepersistengia? Galbūt žmonės susidaro klaidingą įspūdį, o gal tai tiesiog nepakankamai visuomenei iškomunikuota tema?

„Lietuva supranta, kad Ukraina ne tik ginasi pati – ji gina ir mus. Natūralu, kad tokio milžiniško ir brutalaus karo akivaizdoje mūsų dėmesys yra nukrypęs į šalį. Viešojoje erdvėje tiek daug apie Ukrainą kalbama, bet tai neturėtų sudaryti iliuzijos, kad mums rūpi tik Ukraina. Mes visų pirma Ukrainai padedame. Tačiau ta parama, jeigu vertintume absoliučius dydžius, nėra tokia jau milžiniška.

Lietuva paramai yra skyrusi šiek tiek daugiau negu 1 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai viena iš didžiausių Ukrainos rėmėjų, bet tai tikrai nekeičia bendros mūsų šalies krypties, ekonominės situacijos ar kitų problemų, kurias sprendžia ir Vyriausybė, ir kitos politinės institucijos.

Taip, dėmesys, natūralu, yra sutelktas į Ukrainą, tačiau neturėtume manyti, kad tai yra vienintelė mums svarbi tema, nes turime stiprinti ir savo saugumą, ir savo klestėjimą iš įvairių perspektyvų“, – reziumuoja L. Kojala.

Daugiau: https://www.bernardinai.lt/l-kojala-labai-tiketina-kad-artimiausiu-metu-ukraina-prades-derybas-del-narystes-es/.

Kasdieniai pokalbiai – nekasdienės įžvalgos: jau šį savaitgalį balsuosime ne tik Respublikos Prezidento rinkimų I ture, bet ir referendume apsispręsime dėl galimybės išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę tampant kitos, Lietuvai draugiškos, valstybės piliečiais.

Šioje laidoje išgirsite pasakojimą, kokie rinkėjai renkasi vieną ar kitą kandidatą į Prezidentus, kalbėsime apie vyksiantį referendumą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo, apie savo darbą ir gyvenimą šeimoje Jums papasakos liuteronų evangelikų kunigas. Prie mikrofono – žurnalistas Vytautas Markevičius.

Artėjant referendumui atsiranda vis daugiau raginimų nebūti abejingiems ir balsuoti, kad užsienyje gyvenantys tautiečiai galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę. Apie Lietuvos žmonių nuostatas papasakos naujausią visuomenės apklausą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas, Vyriausybės kanceliarijos komunikacijos departamento direktorius Marius Gurskas, VU Komunikacijos fakulteto docentas Mantas Martišius ir politologė Gabrielė Burbulyte-Tsiskarishvili. Reportažą parengė žurnalistas Vytautas Markevičius.

Artėjant sekmadienį vyksiantiems prezidento rinkimams, aiškėja ir kandidatų į prezidentus rėmėjų portretai. Pasak dienraščio „Bernardinai.lt“ kalbintų pašnekovų, kandidatai gana skirtingi ir buria įvairius rinkėjus. Šia tema domėjosi žurnalistas Vakaris Vingilis, kuris kalbino sociologinį tyrimą atlikusios bendrovės „Baltijos tyrimai“ direktorę Rasą Ališauskienę ir VDU docentą Igną Kalpoką.

„Kunigas yra pirmiausia tėtis, pirmiausia vyras, pirmiausia žmogus“, – sako Kintuose gyvenantis liuteronų evangelikų kunigas Mindaugas Žilinskis. Ramiame Šilutės rajono miestelyje gyvenantis kunigas kartu su žmona Laura augina sūnų. Anot jo, šeima jam labai padeda kunigiškoje tarnystėje, o katalikų kunigų celibatas galėtų būti taikomas nevisiems. Jūsų dėmesiui – tris liuteronų parapijas aptarnaujančio ir šeimą turinčio kunigo mintys apie santuokos draudimą, liuteronų nepopuliarumą žiniasklaidoje bei gyvenimą mažoje bendruomenėje. Jį kalbina žurnalistas Tomas Kemzūra.

Visą laidos tiesiogiai klausykite radijo gyvenimui XFM eteryje penktadieniais po 9-os ir 16-os valandos žinių internete ir FM radijo bangomis:

Vilniuje – 104.7

Kaune – 88.1

Klaipėdoje – 91.4

Šiauliuose – 102.1

Panevėžyje – 106.9

Kėdainiuose – 106.1

Biržuose – 88.5

Aukime šviesoje!

Daugiau: www.bernardinai.lt .

Savarankiškai kandidatu į prezidentus išsikėlęs gydytojas Eduardas Vaitkus teigia, kad Rusija šiuo metu nėra grėsmė Lietuvai, o NATO vadina „agresyviu kariniu bloku“.

Kalbėdamas apie socialinę politiką, E. Vaitkus sako, kad „mokyklose informacija apie LGBT privalo būti uždrausta“.

Taip pat kandidatas į prezidentus tvirtina, kad Lietuvai reikia pokyčių, kad tapęs prezidentu jis sukurtų ypatingojo prokuroro pareigybę, išleistų užsienio agentų įstatymą.

Jį kalbina žurnalistas Vakaris Vingilis.

Žiniasklaidoje E. Vaitkus neretai pavadinamas prorusišku kandidatu, tačiau interviu jis teigė, kad jo su Rusija niekas nesieja: „Niekada nesiejo ir nesieja. O kas yra žiniasklaida? Jūs žinote, kaip informacinėje erdvėje veikia informaciniai agentai. Jie atstovauja Lietuvos interesams ar užsienio? Jūs juk žinote, kas yra „Eltos“,  „Delfi.lt“, BNS savininkai ir kad jie nėra Lietuvoje. Kiek Lietuvoje yra Anglijos išlaikomų žmonių? Apie šitą pas mus nedrįstama pasakyti, ir tik neoficialiai kalbama.“

„Man nesvarbios kitos šalys, nes aš gimiau Lietuvoje, ir mano pareiga rūpintis vien Lietuva, nes be jos esame niekas. Tiems, kurie mus jau seniai pardavė, mano prolietuviška veikla nėra tinkama, ir jie neturi kito paaiškinimo, tai tada sako, kad jis turbūt nori parduoti Lietuvą. Jie suvokia psichologiniu požiūriu, kad jau pardavė Lietuvą. Buvo gera kaina, kapitalizmo dėsnis, ir reikia naudotis proga. Mano žodžius, kad Lietuva neparduodama ir neparsiduoda, vertina kaip „jis nori parduoti Rusijai“. Tik tiek galiu atsakyti“, – sako E. Vaitkus.

Daugiau: https://www.bernardinai.lt/e-vaitkus-siuo-metu-rusija-nera-gresme-lietuvai/.

Gegužės 12 dieną, sekmadienį, Lietuva ne tik rinks šalies prezidentą. Kartu vyks privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo.

Artėjant referendumui atsiranda vis daugiau raginimų nelikti abejingiems ir balsuoti, kad užsienyje gyvenantys tautiečiai galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę.

Lietuvos piliečių išaugusį domėjimąsi būsimu referendumu byloja neseniai bendrovės „Spinter“ tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. Įmonės vadovas Ignas Zokas dienraščiui „Bernardinai.lt“ išvardijo, ko konkrečiai buvo klausiama respondentų apie artėjantį referendumą dėl pilietybės išsaugojimo.

„Klausiama buvo skirtingų dalykų. Pirmiausia – ar žmonės pritaria, kad būtų leista išsaugoti dvigubą pilietybę iš Lietuvos išvykusiems šalies gyventojams, – sakė I. Zokas. – Taip pat – ar ketina dalyvauti referendume, ar teko girdėti apie referendumą pastaruoju metu, ar pakanka informacijos, ar girdėjo apie svetainę „Referendumas 2024“ ir panašiai.“

Bendrovės „Spinter“ tyrimai“ vadovo teigimu, iš esmės tai klausimai, susiję su dalyvavimu referendume, informacijos apie artėjantį renginį sklaida, nes dažnai pasigirsta diskusijų, esą prezidento rinkimai užgožia referendumo idėją.

Vertinant apklausos skaičius, viena vertus, I. Zoko teigimu, džiugina, kad informacijos daugėja, – tyrimai nepatvirtino fakto, kad apie referendumą žmonės neturi žinių. „Galbūt informacijos galėtų būti daugiau, tačiau tik dešimtadalis mūsų apklaustųjų teigia, kad jiems neteko nieko apie tai girdėti“, – minėjo bendrovės „Spinter“ tyrimai“ vadovas.

Artėjančio referendumo dėl pilietybės išsaugojimo temą aptarė ir Vyriausybės kanceliarijos Komunikacijos departamento vadovas Marius Gurskas – nes minėtą tyrimą užsakė Vyriausybės kanceliarija.

„Informacinė kampanija, kuri buvo įgyvendinama pastaruosius kelis mėnesius, tiksliau jos antroji, intensyvioji, dalis duoda rezultatų, ir tyrimai rodo, kad absoliuti dauguma Lietuvos visuomenės žino apie artėjantį pilietybės išsaugojimo referendumą. Kitas skaičius, kuris parodo, kad informacinė kampanija buvo pastebėta, – 80 procentų respondentų nurodė per pastaruosius kelis mėnesius girdėję apie referendumą“, – džiuginančią statistiką pateikė M. Gurskas.

Kitas svarbus dalykas, anot jo – 99 procentai šalies gyventojų mano, kad yra svarbu išsaugoti gimimu įgytą Lietuvos pilietybę, įgijus kitos Lietuvai draugiškos valstybės pilietybę. Būtent tai rodo naujausi „Spinter“ tyrimai, atlikti balandžio 18–25 dienomis.

„Reikėtų pasakyti, kad šis tyrimas buvo atliktas tik įpusėjus antrajai visuomenės informavimo apie artėjantį referendumo daliai. Manome, kad rezultatai bus dar geresni, nes ypač šią savaitę visu pajėgumu toliau tęsiasi informavimas įvairiais kanalais“, – vylėsi Vyriausybės kanceliarijos Komunikacijos departamento vadovas.

Kodėl artėjančiame referendume dėl daugybinės pilietybės, kaip ir rinkimuose, svarbus kuo gausesnis piliečių dalyvavimas?

„Pirmiausia tai yra visų mūsų pilietinė pareiga – ar tai būtų prezidento, ar Parlamento rinkimai, ar referendumas. Referendumas turbūt yra išskirtinis tuo, kad jame mes sprendžiame vieną svarbiausių klausimų mūsų valstybėje – pilietybės išsaugojimo klausimą. Manau, kuo daugiau žmonių dalyvaus referendume, tuo aiškesnė bus mūsų pilietinė pozicija šiuo klausimu“, – motyvus dėstė M. Gurskas.

Pašnekovus kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.

Daugiau: https://www.bernardinai.lt/jeigu-mes-solidarus-turime-padeti-tautieciams-igyti-dviguba-pilietybe-ekspertai-apie-referenduma/.

Teisininkas Remigijus Žemaitaitis savo, kaip šalies prezidento, vadovavimo stilių įsivaizduoja kaip itin aktyvų dalyvavimą tiek užsienio, tiek vidaus politikoje. Jis turi siekį ne vadovauti, o tarnauti Lietuvos žmonėms.

Komentuodamas savo rinkiminį šūkį „Tegul laimi visa Lietuva“ ir paklaustas, ką padarytų tokio, kad visi jaustųsi tarsi laimėję, R. Žemaitaitis tikina: „Paprastą dalyką. Dėl to aš noriu, kad Lietuva būtų atviresnė. Per kelerius metus mes padarysime visuomenę atviresnę, priimtinesnę, labiau matomą. Gal tuomet žmonės sakys: gal tas Žemaitaitis nebuvo toks blogas? Gal iš tikrųjų Lietuva laimi? Mano siekis ir noras yra parodyti žmonėms, kad galima kažką padaryti, pakeisti.“

R. Žemaitaitį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.

Redakcijos prierašas: kandidatas į Lietuvos Respublikos prezidentus Remigijus Žemaitaitis nusprendė atsisakyti Seimo nario mandato po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino, kad politikas antisemitiniais pareiškimais sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Jeigu R. Žemaitaitis savo noru nebūtų atsisakęs posto, dėl jo likimo Seime būtų balsavęs parlamentas – pašalinus R. Žemaitaitį iš Seimo apkaltos būdu, jis negalėtų kandidatuoti į renkamas pareigas 10 metų. Vyriausioji rinkimų komisija gegužės 2 d. panaikino Seimo nario R. Žemaitaičio mandatą, tačiau jis, kaip ir iki šiol, turi teisę kandidatuoti į renkamas pareigas.

Kokios aplinkybės lėmė R. Žemaitaičio apsisprendimą siekti prezidento posto? „Tai nulėmė keletas aplinkybių, – sako jis. – Pirmoji – tai valdžioje esantys, kaip aš sakau, satanistai, kurie iš esmės griauna valstybės kultūrą, tradiciją, kalbą ir mūsų istoriją. O dabartinis šalies prezidentas nesugeba vadovautis Konstitucijos 84-u straipsniu, kuris prezidentui suteikia gana nemažai galių, tačiau jis jomis ne visada pasinaudoja.“

Savo rinkimų programoje R. Žemaitaitis rašo: tikiuosi tapti uraganiniu prezidentu. Tokio prezidento Lietuva dar neturėjo. Kokia tokio valdymo esmė?

„Valdymo esmė yra ta, kad parodytume žmonėms ir visuomenei, jog prezidentas yra labai aktyvi figūra, gali būti labai aktyvus vidaus politikoje. Tai nėra paslaptis. Buvo prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. Mes galime sutikti su jo sprendimais, galime nesutikti, galime ginčytis, bet tai buvo žmogus, kuris išmanė vidaus ir užsienio politiką. Namuose galėjo būti prie ūkininko, kaip aš sakau, ir prie prezidento. Kitaip sakant, nuo jo prezidentavimo laikų Prezidentūra prarado autoritetą.

Žinodamas savo prigimtį ir charakterį, galiu pasakyti, kad nė vienas šios Vyriausybės narys, jeigu tapčiau prezidentu, nebūtų paskirtas ministru po spalio mėnesį vyksiančių rinkimų“, – teigia R. Žemaitaitis.

Šio pokalbio įrašo dieną (balandžio 25 d.) Konstitucinis Teismas paskelbė išvadą Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos byloje. Prieš išgirsdamas išvadą, paklaustas, kokios jos tikisi ir kaip elgsis vienu ar kitu atveju, R. Žemaitaitis sako: „Kadangi esu teisininkas, tai noriu tikėti, kad Konstitucinis Teismas nebus veikiamas politikų, nors, mano žiniomis, nemažai politikų bandė daryti spaudimą teisėjams. Puikiai žinote, kad buvęs Seimo narys Stasys Šedbaras yra Konstitucinio Teismo teisėjas. Keletą kartų jis su manimi konkuravo ir yra pralaimėjęs rinkimus.

Jeigu Konstitucinis Teismas pasako, kad Žemaitaitis sulaužė priesaiką, tai tokiu atveju prezidentui Gitanui Nausėdai turi būti organizuojama čia ir dabar apkalta, nes tokiais pačiais argumentais ir tuo pačiu pagrindu ta pati komisija, tos pačios sudėties, praktiškai pripažino ir mane. Aš manau, kad teisingumas ir teisinė doktrina turi nugalėti. Aš noriu tuo tikėti, bet jeigu įvyks priešingai, tai tada galėsim drąsiai sakyti, kad yra politinis susidorojimas kaip Maskvoje, kaip Rusijoje, Baltarusijoje.“

Daugiau: www.bernardinai.lt .

Kaip mes galėtume pasilikti Jo meilėje? Jėzus sako: „Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje“, o didysis Dievo įsakymas ir yra Meilės įsakymas, kuriuo apibendrinamas visas Dekalogas. Kai pradedame gyventi Dievo meile, pagal Jo paliktus įsakymus, tuomet matome, kad skleidžiasi tikroji laisvė, tikroji meilė ir džiaugsmas.

Dažnai mes Dievo įsakymus suvokiame klaidingai, kaip apribojimus, griežtus nurodymus, suvaržančius mūsų laisvę. Jėzus mus drąsina ir sako, jog šie įsakymai yra ne tam, kad mus suvaržytų, bet tam, kad per juos mes išmoktume dalintis ir gyventi meile. Tai yra mūsų dvasinio gyvenimo kelrodžiai – navigacija į dangiškąją karalystę. Gyvendami Dievo įsakymais, mes skleidžiame meilę, mokomės ją skleisti.

Jėzus toliau kalba: „Jus aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs.“ Jėzus yra amžinas mūsų draugas, nes dovanoja savo draugystę kaip malonę. Mes nesame kviečiami kaip nors ją užsitarnauti – ji jau yra padovanota per Jo kančią, mirtį ir Prisikėlimą. Tačiau Jėzus skatina mus trokšti tos draugystės.

Draugystė yra santykis, tai reiškia, kad jis turi būti palaikomos mažiausiai tarp dviejų asmenų – tarp Dievo ir manęs. Tam, kad šis draugystės ryšys būtų užmegztas ir palaikomas, reikalingas mano troškimas ir pastangos, turiu skirti tam laiko.

Šiuolaikiniame pasaulyje mes turime tokias dovanas kaip internetas, socialinės medijos, kurios palengvina ir padeda mūsų gyvenime, bet kartu tai yra ir iššūkis, kuris gali apsunkinti mūsų draugystės santykį vieno su kitu ir netgi santykį su Dievu.

Iš savo gyvenimo puikiai žinau, kiek reikia įdėti pastangų, kad nepaskęsčiau internetinėje erdvėje, socialinėse medijose, kurios teikia naudos ir žinių, palengvina galimybę palaikyti santykį ir draugystę, ypač jeigu draugai gyvena užsienyje. Tačiau turiu nepasiduoti ir gundymui nuolat gyventi ir likti virtualioje erdvėje – mūsų tikrasis gyvenimas nėra virtuali erdvė. Mūsų gyvenimas yra čia ir dabar su kiekvienu sutiktu asmeniu. O pirmiausia – su Dievu.

Tam, kad tapčiau Dievo draugu, turiu skirti Jam laiko. Turiu skirti laiko maldai, išpažinčiai, kai suklumpu ir galiu naudotis didžia Dievo meile per Susitaikinimo sakramentą, vėl sugrąžinantį mane į bendrystę, kuri dažnai nutrūksta dėl netinkamų pasirinkimų, dėl nuodėmių. Skirkime laiko Dievui, pirmiausia tam, kad augtų mūsų bendrystė ir bičiulystė su Juo. Semkimės meilės iš šaltinio – iš Dievo, kuris pats yra Meilė, kad galėtume ja dalintis su kiekvienu sutiktuoju.

Pirmiausia reikėtų pradėti nuo mažų dalykų, nes meilė yra ne kas kita kaip maži dalykai: kai sugebu pastebėti stokojantįjį, alkstantįjį, trokštantįjį ir skubu jam pagelbėti, kai pamatau savo šeimoje galintis padėti namų ūkio ruošoje, pasiskirstant tarnystes, o ne vien laiką leisti savo malonumui, pramogoms. Meilė yra gebėjimas dovanoti save, dalintis savo laiku, atsakomybe su kitais.

Šventoji Teresė iš Kalkutos savo gyvenimo pavyzdžiu rodė, kad didįjį meilės slėpinį esame kviečiami pradėti nuo mažų dalykų ir augti didesniuose. Kai Motina Teresė vieną iš daugelio kartų atsivežė sužalotą moterį, kurios žaizdos buvo gilios, apleistos, ji rodė rūpestį jas valydama, nuplaudama. Ta moteris, paliesta meilės, paklausė jos: „Kodėl tu tai darai?“ Motina Teresė atsakė: „Aš darau tai dėl Dievo, kurį matau tavyje, to Dievo vardas yra meilė.“

Tad gyvenkime Jėzaus kvietimu gyventi meile, pasilikti Jo meilėje. Pasilikti, semtis iš Dievo ir dalintis su kiekvienu iš sutiktųjų. Amen.

Kun. Deividas Stankevičius kunigystės šventimus Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo rankų uždėjimu priėmė 2024 m. balandžio 20 d., tarnauja Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje.

Daugiau: https://www.bernardinai.lt/sekmadienio-meditacija-gyvenkime-meile/.

Kunigo Vytauto Rapalio žodžiais, džiaugiamės, kad yra tokios šventės kaip Motinos, Tėvo diena. Ar koks jubiliejus, kai stabtelėjame ir tarsi sąžinės savęs paklausiame: o kam man dovanotas laikas? Kaip aš jį naudoju ir kaip turėsiu atsiskaityti laiko dovanos dovanotojai – mamai?

„Mielos mamos! – į visas mamas su jautriu palinkėjimu kreipiasi kunigas: – Kantrybės, kantrybės, kantrybės. Nepykit ant mūsų, vaikų, nes mes tik jūsų vaikai, nesvarbu, kad ir kiek mums būtų metų, bet mes tie patys jūsų niekada neužaugantys vaikai. Visada stengiamės jus padaryti laimingas, kad džiaugtumėtės mumis, o mes galėtume jums suspėti ištarti didįjį „ačiū“ už gyvenimą.“

Kunigą V. Rapalį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.

„Vienas dalykas – parašyti, pakalbėti, tačiau kai žiūri mamai į akis ir supranti jos išgyventas dienas, naktis, kančias, abejones, džiaugsmus ir kad visa tai – dėl tavęs, be abejonės, atliepti tai vien tik apkabinimu yra labai sunku. Pirmiausia dar reikia tą apkabinimą nuvežti mamai... – kalba dvasininkas. – Aš – kaip vaikas. Ir manau, kad ne vienas aš toks.

Kaip visuomet mažiau, negu norėčiau, surandu mamai laiko. Tai vienas, tai kitas rūpestis, tai kokia problemėlė, tai niuansas, ir mes sakome: mama, atvažiuosim, mama, paskambinsim, mama, pasakysim. Ir žiūrėk, vieną dieną tos mamos, deja deja, ir nebetenkame. Tuomet verkiam, sakom: nespėjom kažko ištarti, norėjome, tačiau negalėjome pasakyti, laiko neturėjome. Bėgame, lekiame ir nepastebime, kaip laikas nusineša mūsų geriausius ketinimus, norus mamą apkabinti.

Tad visada sakau ir Motinos dienos proga, ir artėjant tai dienai: mama, aplankysiu, stengsiuosi, esu pasiryžęs tai padaryti.“

Daugiau: www.bernardinai.lt .

„Padovanok mamai sekmadienį ir savo laiką, kai neskaičiuosi jo ir būsi kartu tiek, kiek reikia“, – artėjančią Motinos dieną gražiai įprasmina kunigo, rašytojo Beno Audriaus Martusevičiaus-Beno Lyrio žodžiai. Jis norėtų, kad mamos jaustųsi stipriai mylimos, jaustų sugrįžtančią meilę iš tų, kuriuos užaugino. O visiems kitiems kunigas linki sugebėti rasti laiko pabūti su pačiu brangiausiu žmogumi – mama.

Kunigą B. A. Martusevičių kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.

Paklaustas, kodėl, kai kalbame apie pačius brangiausius žmones – Tėvą, Mamą, – taip sunkiai renkame žodžius, kunigas B. A. Martusevičius atsako: „Turbūt Dievas, mama, tėtis mūsų gyvenime, kaip ir dangus, yra slėpiniai. Mūsų kalba kartais labai ribota, kad išreikštume tą slėpinį. Tai galime padaryti tik analogijomis, tik jausmais, savo ribota kalba kažkaip pabandyti pristatyti šį pasaulį, apie kurį kalbame.

Mūsų gyvenime daug šventų dalykų, tokių kaip mama, tėtis, kurie yra slėpiniai, kurių mes negalime perteikti savo žodžiais. Todėl kartais tiesiog lieka priklaupti prie šio slėpinio ir suprasti, kad esame per maži tai išreikšti.“

Pasak kunigo Beno, jo gyvenime mama yra viskas: „Tėtis buvo beveik netikintis, tačiau labai geras žmogus, humanistas. O mama buvo visiškai priešinga tėvelio paveikslui, giliai tikinti. Aš nešioju tą mamos paveikslą – kad ji mano gyvenime buvo pati geriausia draugė, kuri viską leido, mane ugdė ne draudimais, o pasitikėjimo kultūra.

Mama parodė, pristatė Dievą kaip meilę. Mama man visada liks pasirinkimų svarbiausiu motyvu. Kai gyvenime rinksiuosi kelią, priimsiu sprendimus – visada šalia Dievo veido turėsiu savo mamos veidą, kaip savotišką mąstymo lauką, kuriame galiu paklausti, ar mama būtų laiminga, jeigu aš žengčiau šituo keliu, ar ji mane laimintų prieš priimant kažkokį konkretų sprendimą.“

Kunigas B. A. Martusevičius prisipažįsta, kad mamą visada laikys savo pačia geriausia drauge, kuri atidavė jam savo gyvenimą ir pristatė Dievą.

„Dievas man tapo artimas per mamos labai konkrečią meilę, per jos dėmesį, jos rūpestį. Gyvenome neturėdami labai daug, bet gyvenime man nieko netrūko, nes turėjau mamą, kuri kompensavo viską. Galbūt turto, galimybių nebuvo labai daug, bet meilės tikrai netrūko“, – kalba Benas Lyris.

Daugiau: www.bernardinai.lt .

Kasdieniai pokalbiai – nekasdienės įžvalgos: gegužės 1-ąją sukako dvidešimt metų nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą. Šioje laidoje išgirsite ambasadorių, buvusį Lietuvos užsienio reikalų ministrą Antaną Valionį, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininką profesorių Vytautą Landsbergį ir Rytų Europos studijų centro vadovą Liną Kojalą. O jau sekmadienį minėsime ir Motinos dieną, kuomet gražiausiais žiedais, žodžiais sveikinsime esamas ir amžinybėn iškeliavusias mamas. Su rašytoju kunigu Benu Lyriu bandysime išsiaiškinti, kodėl taip jaudinamės ir taip sunkiai renkame žodžius savo mamoms. Prie mikrofono – žurnalistas Vytautas Markevičius.

Šį trečiadienį, gegužės 1-ąją, minėjome išskirtinę mūsų istorijos datą: sukako dvidešimt metų  nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą. Tokia sukaktis – tai gera proga apmąstyti, kaip ES narystė per pastaruosius du dešimtmečius paveikė mūsų šalies raidą, koks buvo Lietuvos kelias nuo 2003-iųjų referendumo ir įstojimo 2004-aisiais į ES, iki šių dienų. Apie pasirengimą narystei, vykusias derybas, gyventojų nuotaikas daugiau mums papasakos ir primins ambasadorius, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.

Ta pačia proga išskirtinį interviu interneto dienraščiui „Bernardinai.lt“ davė ir Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas, profesorius Vytautas Landsbergis, kurio svarstymus apie Europos ateitį galite išgirsti ir laidoje.

Laidoje išgirskite ir jaunesnės kartos politologo, Rytų Europos studijų centro vadovo, Lino Kojalos įžvalgas apie Lietuvos buvimą Europos Sąjungoje.

Ir galiausiai, laidos pabaigai, mintys apie artėjančią Motinos dieną. Su rašytoju, kunigu Benu Lyriu kalbamės apie tai, kodėl taip jautru sveikinti savo mamas?

Visos laidos tiesiogiai klausykite radijo gyvenimui XFM eteryje penktadieniais, po 9-os ir 16-os valandos žinių internete ir FM radijo bangomis:

Vilniuje — 104.7

Kaune — 88.1

Klaipėdoje — 91.4

Šiauliuose — 102.1

Panevėžyje — 106.9

Kėdainiuose — 106.1

Biržuose — 88.5

Aukime šviesoje!