Vos tik iš miško paklotės išlenda pirmosios voveraitės ir baravykai, tautiečiai lyg užkerėti meta visus darbus, pamiršta miestų asfaltą ir masiškai plūsta į miškus – grybauti. Tarsi grybai būtų ne tik maistas, bet ir dvasinė terapija, kolektyvinė meditacija ar net savotiška sporto šaka su slaptu konkurencijos prieskoniu. Tačiau štai paradoksas: išgirdę ką nors šnekant ne visai gudriai, sakom, „nusigrybavo“, arba mums nepatinkančiais argumentais svaičiojančiajam pasiūlom – „gal tu nebegrybauk“. O ir pavadinti ką nors grybu – toli gražu nėra komplimentas.

Šioje laidoje į grybus žvelgsime etnomikologo žvilgsniu. Kodėl grybai, taip aistringai garbinami miškuose ir pintinėse, mūsų šnekamojoje kalboje tampa menkinančiu žodžiu? Ką mūsų santykis su grybais pasako apie mūsų pačių kultūrą, tapatybę ir net nacionalinį charakterį?
Laidos viešnia – mitologė ir etnomikologė dr. Vita Džekčioriūtė.

Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys.