Šiais metais sukanka 145 metai garbingai kovai dėl tautos laisvės. 1863 metų sukilimas Lietuvoje reikšmingas lietuvių tautinio sąjūdžio įvykis kai miestuose vyko politinės, patriotinės manifestacijos, kurių dalyviai skelbė krašto išsivadavimo ir valstybingumo atkūrimo šūkius. Vienas iš žymiausių Lietuvoje vykusių sukilimo vadų Kunigas Antanas Mackevičius kankinamas budelių ir klausiamas kokiu būdu jis verbavęs sukilėlius ir ką jiems žadėjęs, kunigo Mackevičiaus atsakymas buvo vienas: – žadėjau jiems tik vieną dalyką – Tėvynės laisvę. Šiuo metu, kai gyvename laisvi, tartum pamirštame tuos istorijos tiltus, kurie atvėrė kelius XX amžiaus atgimimo įvykiams. Į 1863 metų sukilimui skirtą parodą visuomenę pakvietė Lietuvos nacionalinis muziejus. Apie tai kiek svarbus 1863 metų sukilimas mūsų ilgame tautinio išsivadavimo kelyje, kokiais eksponatais ir unikalia istorine medžiaga atkuriamas šis laikotarpis muziejinėje ekspozicijoje ir istorinėje mūsų savimonėje ir kalbėsime šioje laidoje.

Sudarinėjant Lietuvos regioninį žemėlapį neatsitiktinai šalia Žemaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos ir Aukštaitijos iškyla Mažosios Lietuvos regionas. Ilgą laiką šis specifinis kraštas nebuvo tinkamai įvertintas. Po karo, pasitraukus didesnei daliai vietinių gyventojų į vakarus šias vietas užėmė žemyno žmonės, kurie neturėdami gilesnių šaknų sunkiai galėjo įvertinti ir suvokti kuo šis kraštas ypatingas. Istorikai ir paveldo tyrinėtojai neatliko gilesnių studijų, todėl nenuostabu, kad taip vėlai atrandame vakarų Lietuvos krašto specifiškumą. Tenka pripažinti, kad nepažinę nesugebame ir tinkamai saugoti tų vertybių, kurios buvo kurtos ilgus šimtmečius. Apie dvarų paveldo istorinę ir ūkinę raidą šiame krašte, jų išsaugojimo galimybes, šiandien ir kalbėsime laidoje.

Šiandieninis Kuršių nerijos kraštovaizdis neatsitiktinai sukultūrinta gamtinė aplinka. Tai gerai apmastytas viso XIX šimtmečio žmogaus veiklos palikimas sukurtas gelbstint save nuo žūties smėlio audrose. Tai žmogaus išmintimi ir rankomis, panaudojant vėją ir augalus, taisant savo ankstesnės elgsenos gamtoje klaidas, ekstremaliomis aplinkybėmis suformuotas palankiausiai gyventi, dirbti ir ilsėtis kraštovaizdis. Kaip atrodys Kuršių nerija gamtos ir žmogaus kūrinys po penkių, dešimties, penkiasdešimt metų priklausys nuo to kaip su ja bendraus šiandien čia gyvenantys ir naujai ateinantys į šią žemę. Apie Kuršių nerijos šių dienų aktualiją siekiant išsaugoti istorinių tradicijų tęstinumą kalbėsime su ilgamečiais Mažosios Lietuvos kultūros paveldo puoselėtojais, architektais, tyrėjais.

Atkūrus nepriklausomą Lietuvą buvo galima tikėtis, kad bus sudarytos visos sąlygos dvarų sodyboms atgaivinti, tačiau taip neįvyko. 1993 metais priimti vyriausybės nutarimai pasmerkė dvarus galutiniam sunaikinimui. Uždarytos jų teritorijos ir statiniai, dvaro sodyba nustojo egzistuoti kaip vientisas ansamblis. Tokiu būdu buvo pakirstos jų šaknys, dvarai praradę žemėnaudą ir žemėvaldą nebegalėjo išlaikyti savęs, liko tik ju reprezentacinės kultūrinės funkcijos. Ir štai, peržengus XX amžiaus slenkstį Lietuvoje atsiranda žmonių, kuriems svarbu palikti tai kas gražu ir ilgaamžiška, tartum pratęsdami beveik 500 metų Lietuvoje gyvavusių dvarų gyvenimo būdo sampratą jie materializuoja savo svajones statydamiesi rezidencinio tipo dvarus. Kodėl nesiima restauruoti išlikusių autentiškų dvarų sodybų, bet kuriasi naujas erdves? Apie XXI amžiaus modernizuotą dvaro gyvenimo sampratą šiandien ir pakalbėsime laidoje.

Ne už kalnų ta diena kai atsisveikinsime su lietuviškais pinigais pakeisdami juos eurais. Pinigai yra vienas iš valstybingumo simbolių. Beveik 500 metų gyvuojantys lietuviški pinigai atspindi istorinę šalies raidą, yra vieni iš informatyviausių praeities ženklų. Šiais laikais monetų kalykloje kaldinamos proginės monetos ne tik įamžina, bet ir kuria šių dienų istoriją. Apie pinigų atsiradimą Lietuvos teritorijoje, pirmųjų lietuviškų monetų kaldinimą, tolimesnę pinigų raidą ir jų istorinę, kultūrinę raidą kalbėsime šioje laidoje.

Atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje siekiant išsaugoti dvarų sodybas kaip istorijos, architektūros, parkų meno vertybes, istorinių žemėvaldos ir žemėnaudos, bei krašto kraštovaizdžio reliktus buvo bandoma įgyvendinti įvairias valstybines programas. Tačiau, kaip jau dabar aiškėja valstybė šią naštą perkėlė ant savininkų pečių. Išliks tik tos dvarų sodybos, kurios turi veiklius šeimininkus. Puiku, kad yra įsikūrusi dvarų ir pilių asociacija, kurioje susibūrę savininkai diskutuoja su valstybinių institucijų specialistais, kritikuoja tai kas blogai daroma ir siekia bendromis pastangomis palengvinti šią sudėtingą užduotį. Atgaivinti istorinio paveldo vertybes, integruoti jas į naują gyvenimą. Apie tai kokia šiandieninė situacija saugant dvarus, kuria linkme dirba valstybinės institucijos ir kaip jų darbą koreguoja privatūs dvarų sodybų savininkai ir kalbėsime šioje laidoje.

Šventasis Kazimieras gyveno tik 25 metus. Amžininkus jis stebino savo maldingumu, meile artimui, valdovo gabumais. Visos šios karalaičio dorybės yra minimos ankstyvuosiuose šaltiniuose, o vėliau kai kurie įvykiai ar savybės buvo naujai interpretuojami šventojo kulto sklaida, įvairiomis epochomis akcentuodavo skirtingus dalykus. Iki šių dienų Šventojo Kazimiero garbinimas yra svarbus ne tik lietuviams. Kaip netikėtai paaiškėjo, tolimoje Venesueloje yra vienintelis Šventojo Kazimiero vardu pavadintas miestas pasaulyje. Kaip ten gyvenantys priima mūsų šventąjį, kokie faktai ir mitai liudija domėjimąsi jo kultu ir kodėl atvykusiam į Lietuvą susidaro įspūdis, kad mes per menkai pažystame karalaitį Kazimierą ir nemokame didžiuotis savo šventuoju.

Dvarų sodybos sudaro labai svarbią Lietuvos kultūros paveldo dalį. Siekiant išsaugoti laiko ir mūsų pačių naikinamą turtą, labai svarbu su dvarų kultūra jų istorija artimiau supažindinti visuomenę. Šiais metais Lietuvos Nacionalinis muziejus pakvietė moksleivius dalyvauti kultūros paveldo paminklų pažinimo ir moksleivių meninio ugdymo projekte „Lietuvos dvarai, istorija, praradimai, dabartis ir ateitis”. Vienoje iš muziejaus salių atidaryta geriausių darbų paroda, įvyko projekto dalyvių apdovanojimo ceremonija. Kokį dvarų paveldą pažino moksleiviai, kokias istorijas surinko iš liudininkų ir kokias perspektyvas mato šiems objektams šiuolaikiniame gyvenime. Apie pažinimo svarbą, didelius ir mažus atradimus, profesionalų patarimus besidomintiems savo krašto istorija ir kalbėsime šioje laidoje.

Kompleksiški moksliniai tyrimai vykdomi Žemutinės pilies teritorijoje atskleidžia vis naujus, dar nepažintos mūsų istorijos puslapius. Nuo XIV amžiaus Vilnius su savo pilimis tapo visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centru. Todėl nenuostabu, kad nuo 1987 metų pradėjus vykdyti sistemingus archeologinius tyrimus, Valdovų rūmų teritorijoje buvo aptikta daug įdomių ir unikalių radinių, kurie leidžia rekonstruoti valdovų gyvenimo aplinką, jų pomėgius, kasdienę buitį. Tyrimų metu surasta daugiau nei keturiolika monetų lobių, vienetinių, analogų neturinčių papuošalų, įvairių stiklo dirbinių fragmentų. Kuo išskirtinis buvo valdovų gyvenimo būdas ir įpročiai, ką apie tai sako archeologinė medžiaga ir papasakosime šioje laidoje.

Fiziškai nykstantis dvarų paveldas tai tartum praėjusių epochų puslapiai, kuriuos užverčiame kartais nespėję net pažinti. Kultūros ir šaltinių tyrimai padeda naujai atrasti dvarų paveldą, geriau suvokti praėjusių istorinių laikotarpių visumą. Ši informacija neįkainojama jeigu ji vykusiai panaudojama atkuriant dar išlikusį dvarų paveldą. Netikėtais rakursais, naujais duomenimis Lietuvos dvarus pristatė tyrinėtojai mokslinėje konferencijoje „Lietuvos dvarai: kultūros ir šaltinių tyrimai”, kurią organizavo Lietuvos dailės istorikų draugija ir Vilniaus dailės akademijos dailėtyros institutas. Šiandien laidoje papasakosime apie tai kokias naujas istorines žinias mokslininkai aptiko perskaitę Vienuolio poemą, nepublikuotą rankraštį, asmenines didikų korespondencijas ar atlikę dvarininkų palaidojimų koplyčios rūsiuose tyrimus.