Prieš porą metų vasario 3-iąją inžinieriai iš Masačiusetso technologijų instituto paskelbė, kad naudodami nanotechnologijas sukūrė špinatų, galinčių aptikti sprogstamąsias medžiagas ir apie tai pranešti elektroniniu laišku.
Mokslininkai į špinatų lapus įterpia anglių nanovamzdelius, taip augalą paverčia puikiu jutikliu, kuris žemėje besisunkiančiame vandenyje aptinka nitroaromatines medžiagas. Jos paprastai yra sprogstamųjų įrenginių - minų, ar kitų užtaisų - sudedamoji cheminė medžiaga. Aptikę pavojų špinatai siunčią signalą, kurį fiksuoja sumontuotos infraraudonųjų spindulių kameros, mokslininkams išsiunčiančios elektroninį perspėjimą į pašto dėžutę.
Ši technologija – mokslinių tyrimu apie augalų nanobioniką dalis. Pagrindinis jos principas - įterpti į augalus elektroninius komponentus ir sistemas, taip sukuriant augalus kiborgus.
Augalai šaknimis išraizgo didelius tinklus žemėje, nuolat kontaktuoja su požeminiu vandeniu, kurį sugeba patys pumpuoti į lapus. Minėtas eksperimentas parodė, kad galima įveikti žmonių ir augalų komunikacinį barjerą.

1852 metais vasario 2 dieną Londone Fleet gatvėje buvo atidaryti viešo naudojimo tualetai, tiesa, skirti tik vyrams. Tai buvo pirmieji tualetai, kur turinys buvo nuplaunamas vandeniu. Jie buvo vadinami laukiamaisiais (ak tie britai, nu ką jie vaidina?). Pasinaudoti tualetu buvo galima už du pensus. Laukiamieji buvo reklamuojami „Times“ laikraštyje, tačiau populiarumo pradžioje nesulaukė. Net ir tada, kai po dešimties dienų buvo atidarytas laukiamasis, skirtas moterims. Per pirmą mėnesį viešuoju tualetu pasinaudojo tik 58 vyrai ir 24 moterys. Po pusmečio tualetus teko uždaryti.
Tiesa, vėliau atsirado naujų, ir žmonės prie jų priprato. Vėl gi, moterys buvo skriaudžiamos. Daugiausia viešųjų tualetų buvo skirti vyrams, tada dailiosios lyties atstovės, norėdamos išeiti į žmones, turėjo gerai susiplanuoti maršrutą, kad pakeliui būtų galimybė atlikti gamtinius reikalus. Ir žinoma, pasitaisyti išvaizdą prieš veidrodį.

1972 metais vasario 1 dieną pasaulį išvydo pirmasis nešiojamas skaičiuotuvas Hewlett Packard HP-35. Jis taip pat pirmasis galėjo atlikti logaritmines ir trigonometrijos funkcijas, kitaip tariant - tai buvo mokslinis nešiojamas skaičiuotuvas, o iki tol net ir brangūs staliniai skaičiuotuvai dažniausiai galėjo atlikti tik keturis matematinius veiksmus. Pasakojama, kad Williamas Hewlettas, inžinierius ir Packardo verslo partneris, įmonės inžinierių paprašė stalinio skaičiuotuvo pagrindu sukurti analogą, bet kuris tilptų į kišenę. Iš pradžių Hewlett-Pacakard galvojo portatyviniais skaičiuotuvais aprūpinti tik savo kompanijos darbuotojus, nes kam dar gali rūpėti toks daiktas. Ir nors vėliau apsisprendė pagaminti nešiojamų skaičiuotuvų eiliniams vartotojams, atlikta rinkos tyrimas parodė - susidomėjimas mažas, 50-ties tūkstančių užteks. Kaip būna su tais tyrimais - paaiškėjo, kad vien General Electrics užsakė beveik pusę tiek. Jau pirmais mėnesiais užsakymų buvo tiek, kad kompanija ėmė sudarinėti laukiančiųjų eilę.
O dabar paklausykit. Pirmasis mokslinis nešiojamas skaičiuotuvas kainavo 400 dolerių. Šių dienų kainomis tai būtų apie pustrečio tūkstančio.

Pernai sausio 31mą dieną už septynženklę sumą, tiesa, žemesnėje jos dalyje, vienas solidžiausių Amerikos laikraščių įsigijo programuotojo Josho Wardlo portalą Wordle.
Portalas - labai paprasta. Kartą per parą jo lankytojai turi spėti vieną penkių raidžių žodį. Jie turi 6 bandymus. Jeigu spėdamas žodį lankytojas pataiko atspėti raidę, langelis būna žalias, jeigu raidė yra toje žodžio vietoje, arba geltonas, jeigu tokia raidė žodyje yra, bet kitoje vietoje. Viskas.

Prieš trejus metus sausio 30-ą dieną giliai po Tveitso ledynu Vakarų Antarktidoje buvo aptikta beveik dešimties kilometrų ilgio ir trijų šimtų metrų aukščio tuštuma, o tai kelia rimtą grėsmę, kad ledynas, kuris yra didesnis už Floridą, gali įlūžti ir vandenyno lygį pakelti apie metrą. Tveitso ledynas mokslininkams pradėjo kelti nerimą dar praėjusiame amžiuje, aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Dėl to, kad ledyno pagrindas yra ne ant sausumos, o ant vandenyno dugno. Šiltos srovės tirpdo jo pagrindą iš apačios, dėl to jis tampa nestabilus ir gali atitrūkti bei įsmukti.

Prieš porą metų sausio 27-tąją buvęs Belgijos karalius Albertas II-asis po DNR testo buvo priverstas pripažinti, kad yra Belgijos menininkės Delphine Boel biologinis tėvas, nors ištisus dešimt metų viešai tai neigė.
Teisinius procesus jo nesantuokinė duktė pradėjo 2013-aisiais, kai dėl sveikatos problemų karalius paliko postą. Tačiau teisiniai procesai užtruko. Jis ilgai atsisakė duoti seilių mėginį teismui. Tik 2018-taisiais galiausiai sutiko, kai teismas pagrasino, kad, jeigu jis atsisakys tai padaryti, teismas manys, kad ponia BoeL yra jo biologinė dukra ir jai paskirs palikimą.
Trauktis nebebuvo kur.

1875 metų sausio 26-tą Amerikos odontologas iš Kalamazu, Mičigano valstijoje Georg’as Greenas patentavo savo išradimą - pirmąjį dantų grąžtą, kurį suko elektromagnetinis variklis. Septyneriais metais anksčiau jis buvo sukonstravęs pnieumatinį grąžtą, tačiau šis atnešė tikrą dantų taisymo revoliuciją. Vis dėlto Greeno grąžtas sukosi tik 3000 apsukų per minutę greičiu. Dabartiniai grąžtai, kuriuos suka oro turbina, sukasi 400 tūkstančių apsukų per minutę greičiu, nors gali ir dar greičiau.
Tačiau suprantame, kad ne tik grąžto sukimosi greitis nulemia, ar neskausminga yra gręžimo procedūra. Nuskausminimas anestetikais irgi labai svarbu. Kaip ir gera odontologo širdis.

1979 metų sausio 25 dieną Ford Motor gamykloje Mičigane surinkimo linijoje, o tiksliau - prie konvejerio, juk Ford - nuo roboto žuvo 25-erių metų darbininkas Robertas Williamsas. Tai pirmoji žmogaus mirtis nuo roboto, užfiksuota pasaulyje.
Ironiška, kad tai nutiko ne tik ten, kur buvo įgyvendinta robotizacija, bet ir tai, kad nelaimė nutiko tą pačią dieną, kai prieš 58-erius metus įvyko čekų dramaturgo Karelo Čapeko „Rossumo universalūs robotai“ pjesės premjera. Būtent čia pirmą kartą paminėtas žodis robotas, kuris čekų kalboje reiškia „priverstinis darbas“.
Vargšas Williamas žuvo kai roboto ranką atsitrenkė jam į galvą detalių sandėliavimo vietoje, kur robotas dirbo savo darbą - rinko mašinų komplektavimo komponentus. Pirmosios roboto aukos artimieji gavo 10 milijonų dolerių kompensaciją, nes teisėjas nuteisė ne robotą, o gamyklos administraciją dėl to, kad ji nepasirūpino saugumo reikalavimais - robotas dirbo tyliai ir nepranešė garsiniu signalu, kad yra užsimojęs savo ranka.

1972 metų sausio 24 dieną po 28 metų Guamo saloje ūkininkai rado japonų kareivį Shoichi Yokoi, seržantą, kuris kovėsi antrajame pasauliniame kare.
Guamas yra maždaug 3.5 kvadratinių kilometrų sala Ramiajame vandenyne, kuri amerikiečiams atiteko po karo su Ispanija pačioje devyniolikto amžiaus pabaigoje. Antrojo pasaulinio karo pradžioje japonai salą užgrobė ir valdė ją trejus metus. Kai amerikiečiai salą atkovojo, dalis japonų pasidavė, dalis atsitraukė. Pastaroji kažkur atitrūkusį Yokoi paliko, ir jis, užuot pasidavęs nėrė gilyn į miškus. Guamo džiunglėse jis sugebėjo pasigaminti įrankių, padedančių išgyventi ir tris dešimtmečius laukė, kol jo armija sugrįš vaduoti salos.
Kai seržantą surado, jis buvo išsiųstas namo į Japoniją, kur buvo sutiktas kaip nacionalinis didvyris. Grįžęs į tėvynę japonas vedė, o medaus mėnesio vyko į Guamą. Yokoi rankomis pagaminti išlikimo džiunglėse įrankiai dabar eksponuojami Guamo muziejuje Agamoje. Kaip ir jo visiškai skylėta sudilusi kareiviška uniforma.

Prieš ketverius metus sausio 23 dieną kasmetinėje Saudo Arabijoje vykstančioje Kupranugarių parodoje buvo diskvalifikuota 12 kupranugarių. Dėl to, kad į jų snukius buvo prišvirškta botokso. Tam, kad kupranugariai neatrodytų tokie susiraukę ir būtų patrauklesni galimiems jų pirkėjams.