Lygiai prieš metus sausio 20-tąją Flandrijos Kortreiko-Vevelgemo aerodrome nusileido mikrolėktuvas, pilotuojamas belgų ir britų kilmės pilotės Zaros Rutherford. Pilotei buvo 19-a metų, o jos lėktuvas per penkis mėnesius nuskriejo 52-u tūkstančius kilometrų, kitaip tariant - apsuko aplink pasaulį. Mergina tapo jauniausia pilote, įveikusia tokį iššūkį.

1915 metų sausio 19 dieną prancūzų inžinieriui Žoržui Claude’ui suteiktas neoninės lempos patentas.
Žodis „neonas“ kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „naujos dujos“. Šias dujas dar pačioje devyniolikto amžiaus pabaigoje Londone atrado anglai Williamas Ramzis ir Morisas Traversas. Tačiau Claude’as pirmasis sugalvojo neono dujas įkalinti stikliniame vamzdelyje ir pačirškinti elektra - nuo to jos ima švytėti. Labai greitai pasaulyje ėmė šviesti neoninės iškabos ir reklamos. Savo išradimą Claude’as nuvežė į Ameriką, kur primoji neoninę iškabą iš jo nusipirko Packard automobilių atstovybė Los Andžele. Už ją sumokėjo 24 tūkstančius dolerių.

1981 m. sausio 18 d. du Philai – Smith‘as ir Mayfield‘as nušoko su parašiutais iš nuo Houston dangoraižio ir tapo pirmaisiais BASE šokinėjimo atstovais, kurie atliko šuolius visose keturiose šio sporto kategorijose, t.y. - nušoko nuo pastato, antenos, tilto ar uolos.

1953-ių metų sausio 17 dieną Niujorke General Motors surengtoje automobilių parodoje, kuri tais laikais vadinosi Motorama, pirmą kartą pristatytas sportinio kupė Corvette prototipas. Pavadinimą automobilis gavo iš greitaeigio karinio laivo. Corvette tapo vienu Amerikos automobilizmo simbolių, ji gaminama iki šiol.
Įtakingas General Motors dizaineris Harlėjus Erlas sumąstė sukurti sportinį automobilį, nes tokius tuo metu daugiausia gamino Europos kompanijos.
Corvette su pusantro šimto arklio galių varikliu pasirodė 1953-iaisiais ir kainavo 3500 dolerių. Tačiau pradžioje didelės sėkmės nebuvo. Tik po to, kai rinkoje pasirodė konkurento - Ford - sportinis grožis Thunderbird, o Corvettes variklių galia buvo padidinta iki 283 arklių, automobilio pardavimai šovė į viršų.
1977 metais į gatves jau buvo išriedėję pusė milijono Corvette, o prieš trisdešimt metų nuo konvejerio nuriedėjo ir milijoninis modelis.

1492 metų sausio 16 dieną Ispanijos karalienė Izabelė buvo supažindinta su Lotynų filologo ir kalbininko Antonio de Nebrija veikalu „Gramatica de la lengua Castellana“. Tai buvo pirmasis šiuolaikinės - ispanų- kalbos gramatikos taisyklių rinkinys. Tais laikais universitetuose buvo dėstomos lotynų ir graikų kalbos, todėl daugelis net neįsivaizdavo, kad prastakalbė castellano iš viso turi kokią nors gramatiką.

1989 metais, kompiuterius Didžiojoje Britanijoje, taip pat Izraelyje, užpuolė virusas „penktadienis, trylikta“. Tai buvo naujo tipo virusas, suprogramuotas penktadienį, tryliktą dieną, kad ištrintų užkrėsto kompiuterio duomenis. Nustatyta, kad virusas sukurtas Izraelyje. Kokio masto žalą padarė virusas, nesuskaičiuota, tačiau vienas Izraelio laikraštis pranešė apie atvejį, kai virusas pridarė žalos už 15 tūkstančių dolerių, nes ištrynė du kompiuterio diskus, kuriuose buvo duomenys, kurti septynis tūkstančius valandų.
Kompiuterinis chuliganas ar jų kompanija nebuvo nustatyta.
Kaip visada tokiais atvejais kompiuterių specialistai ragino nepanikuoti ir pateikė instrukciją, kaip pašalinti problemą. Anot jų, iš kompiuterio į išorinę laikmeną perkeldami visą turinį, tikrinkite kiekvieną failą antivirusine programa. Išvalykite pagrindinį diską ir įkelkite atgaL.

1904 metų sausio 12 d. Henris Fordas pasiekė antžeminį greičio rekordą. Užšalusio Mičigano ežero ledu keturračiu automobiliu jis įsibėgėjo iki 147 km/h. Automobilio, pakrikštyto trimis devynetais, važiuoklė buvo pagaminta iš medžio, jis neturėjo kėbulo, ar bent variklio dangčio. Rekordas, tiesa, išsilaikė tik mėnesį.
Taigi, Henris Fordas nebuvo vien tik automobilių gamintojas, jis buvo ir lenktynininkas. Netgi gal lenktynininkas pirmiau. Mat po nesėkmės su pirmąja jo kompanija Detroit Automobile Company, jis nusprendė tapti lenktynininku, tokiu būdu reklamuoti save ir pritraukti investuotojus būsimiems verslams. Ir tikrai, netrukus jau įkūrė bendrovę Henry Ford Company, tačiau greitai ją paliko dėl konflikto su konsultantu Henriu Lelandu. Šis įsteigtą kompaniją pervadino į Cadillac Automobile company, o Fordas įkūrė Ford Motor Company ir kelerius metus gamino lenktyninius automobilius. Vieni buvo sėkmingi, kiti - nelabai.
Galiausiai lenktyninio verslo patirtis atsisuko ir į mases. 1908 metais Fordas išleido garsųjį Model T, kuris buvo prieinamas paprastiems amerikiečiams. Tai buvo revoliucija ne tik automobilių pramonėje, Model T užkėlė Ameriką ant ratų, pakeisdamas žmonių gyvenimo būdą.
O kai dar po penkerių metų gamyboje Fordas pritaikė konvejerį, per metus pagamindavo daugiau Model T automobilių, nei visi kiti gamintojai kartu sudėjus.

1569 metų sausio 11 dieną Londone vyko pirma valstybinė loterija Anglijoje, kuri buvo rengiama Karalienės Elžbietos I-osios vardu. Elžbieta I-oji tokiu būdu norėjo surinkti lėšų šalies uostų plėtrai, kuri leistų padidinti tarptautinės prekybos apimtis. Reklama plakatuose skelbė, kad loterija siekiama rinkti pinigus „Imperijos viešpatijai ir jos galioms didinti bei visokiems kitokiems geriems darbams.“
Ir, o dangau, loterija vyko ant Šventojo Pauliaus katedros Londone laiptų. Buvo numatyta parduoti 400 tūkstančių bilietų, bet nupirkta tik dešimtkart mažiau. Tai nebuvo tokie bilietai, kuriuos mes žinome dabar. Tai buvo popieriaus lapas, ant kurio dalyvis turėjo užrašyti savo vardą ir kokią nors unikalią frazę, eilėraščio eilutę. Išlikęs vienas tos loterijos bilietas, ant kurio buvo parašyta: „Aukščiausiasis dieve, atsiųsk sėkmę man ir mano vaikų, kurių su viena žmona ištikimai turiu 20.“
Bilietas kainavo dešimt šilingų. Laimėtojui atiteko 5000 svarų, tačiau ne visa dalis buvo išmokėta grynais - dalis prizo buvo gobelenai, indai, linas. Bet kiekvienas bilietas buvo laimingas, nes karalienė skyrė papildomą prizą: visiems dalyviams iškart būtų suteikta laisvė, jeigu į kalėjimą jie patektų už nusikaltimą, kuris nėra žmogžudystė, piratavimas, ar kitas sunkus nusikaltimas.

1997 metų sausio 10 dieną Italijoje apyvarton buvo paleistos naujo pavyzdžio 1000-čio lirų monetos. Netruko paaiškėti, kad Italijos Centrinis bankas vėl padalijo dešimtmečio kartu neišgyvenusias suvienytas Vokietijas, Daniją prijungė prie Vokietijos, Nyderlandus sujungė su Belgija. Rytų Vokietijos dalis iš viso kažkur pradingo. Toks nevykęs buvo ant monetos pavaizduotas Europos žemėlapis.
Klaidą centrinis bankas netrukus ištaisė ir atsiprašė. Kam nepasitaiko. Kanada kažkada išleido proginę monetą Monrealio olimpinėms žaidynėms. Joje pavaizduotas bėgikas, kurio abi kojos – kairė.

1493 metų sausio 9 dieną pasaulio atradėjas Kristupas Kolumbas, plaukdamas prie dabartinės Dominikos respublikos krantų pirmą kartą išvydo tris lamantinus, kuriuos palaikė undinėmis. Savo dienoraštyje tuomet jis parašė: tos undinės neturi net pusės to grožio, apie kurį kalbama. Tai buvo septintas mėnuo nuo tada, kai Kolumbas trimis laivais pirmą kartą išplaukė iš Ispanijos tikėdamasis atrasti trumpesnį kelią į Aziją per vakarus.
Esu tikras, kad norėsite paieškoti internete, kaip išties atrodo lamantinai. Nes Baltijos jūroje tikrai nesate sutikę. Greičiausiai Turkijos ar Egipto kurortuose - irgi ne. Pažiūrėkit, jeigu nesate matę lamantino - su undinėmis lyginti sunku.
Jie turi labai didelį, svogūno formos snukį, akys, panašios į žmonių, o uodega primena didelį irklą. Šie lėtai judantys žinduoliai greičiausiai išsivystė iš tų pačių protėvių kaip ir drambliai. Lamantinai užauga iki trijų su puse metro, o svoris jų siekia pusę tonos. Jie minta tik augaliniu maistu, turi lėtą medžiagų apykaitą ir gyvena tik šiltuose vandenyse. Gyvenimo trukmė svyruoja tarp penkiasdešimties ir šešiasdešimties metų.
Lamantinai nėra grobis jokiems plėšrūnams. Beveik. Didelės jų populiacijos žūsta dėl žmogaus veiklos, tiksliau - nuo susidūrimo su vandens transporto priemonėmis.