1569 metų sausio 11 dieną Londone vyko pirma valstybinė loterija Anglijoje, kuri buvo rengiama Karalienės Elžbietos I-osios vardu. Elžbieta I-oji tokiu būdu norėjo surinkti lėšų šalies uostų plėtrai, kuri leistų padidinti tarptautinės prekybos apimtis. Reklama plakatuose skelbė, kad loterija siekiama rinkti pinigus „Imperijos viešpatijai ir jos galioms didinti bei visokiems kitokiems geriems darbams.“
Ir, o dangau, loterija vyko ant Šventojo Pauliaus katedros Londone laiptų. Buvo numatyta parduoti 400 tūkstančių bilietų, bet nupirkta tik dešimtkart mažiau. Tai nebuvo tokie bilietai, kuriuos mes žinome dabar. Tai buvo popieriaus lapas, ant kurio dalyvis turėjo užrašyti savo vardą ir kokią nors unikalią frazę, eilėraščio eilutę. Išlikęs vienas tos loterijos bilietas, ant kurio buvo parašyta: „Aukščiausiasis dieve, atsiųsk sėkmę man ir mano vaikų, kurių su viena žmona ištikimai turiu 20.“
Bilietas kainavo dešimt šilingų. Laimėtojui atiteko 5000 svarų, tačiau ne visa dalis buvo išmokėta grynais - dalis prizo buvo gobelenai, indai, linas. Bet kiekvienas bilietas buvo laimingas, nes karalienė skyrė papildomą prizą: visiems dalyviams iškart būtų suteikta laisvė, jeigu į kalėjimą jie patektų už nusikaltimą, kuris nėra žmogžudystė, piratavimas, ar kitas sunkus nusikaltimas.