1808 metų gruodžio 22 dieną Vienoje pirmą kartą viešai buvo atliktas vienas žinomiausių visų laikų muzikinių kūrinių - Liudviko van Bethoveno 5-toji simfonija. Tačiau tuo metu muzikos kritikų šis vokiečių kompozitoriaus kūrinys nesužavėjo.
Tuo nereiktų labai stebėtis. Vienos teatre, kur simfonija buvo atlikta, buvo nežmoniškai šalta. Ji prasidėjo tik įpusėjus keturių valandų to vakaro programai. Maža to, orkestras, kuriam dirigavo pats Bethovenas, grojo taip prastai, kad tuo metu vis labiau kurstantis autorius nutraukė kūrinį ir pradėjo groti iš naujo.
Tokia buvo pradžia kūrinio, kuris vėliau tapo vienu iš dažniausiai atliekamų klasikinio repertuaro kūrinių visame pasaulyje.
Taip pat dėl lengvai atpažįstamo pradžios motyvo kūrinys buvo plačiai naudojamas ir popkultūroje.

Šią dieną 1891 metais Jaunimo sporto mokykloje Springfilde, Masačiusetso valstijoje, mokyklos mokiniai išbandė naują sporto šaką. Tai buvo komandinis žaidimas pagal 13 taisyklių, kurias sukūrė kanadietis, tuomet trisdešimtmetis fizinio lavinimo mokytojas Džeimsas Naismitas. Žaidimo esmė buvo mesti kamuolį ir pataikyti į abiejuose salės galuose trijų metrų aukštyje pritaisytus krepšius. Studentai žaidė futbolo kamuoliu, po kiekvieno pataikymo kamuolys buvo išmetamas aikštės viduryje ginčo būdu. Pirmosiose bandomosiose varžybose aikštelėje žaidė po 9 kiekvienos komandos narius. Tai buvo pirmosios krepšinio varžybos, kurios labai greitai išpopuliarėjo ir jau tą patį dešimtmetį vyko čempionatai tarp studentų. Naismitas buvo pirmasis krepšinio komandos treneris.

1891-mų metų gruodžio 20 dieną galiūnas iš Kvebeko, Kanados provincijos, Louisas Cyras įveikė keturis žirgus, sveriančius po pusę tonos. Žirgai poromis buvo pririšti prie abiejų Cyro rankų ir prižiūrėtojų raginami bėgti į skirtingas puses. Žmogus buvo stipresnis.
Louisas Cyras yra laikomas vienu stipriausių visų laikų galiūnų. Ant nugaros jis yra pakėlęs dviejų tonų svorį, nuo žemės dviem rankomis pakėlė 860 kg, o vienu pirštu galėjo pakelti ketvirtadalį tonos.
Cyras buvo vyriausias vaikas septynių vaikų būryje. Jo nepaprastos galios pasimatė dar vaikystėje. Tais laikais metodinio sportavimo ir raumenų auginimo dar nebuvo, stipruolis tiesiog tampydavo rąstus ir kitais darbais didino savo galią.
Vėliau Cyras dalyvaudavo pasirodymuose, keliavo ne tik po Kanadą ar Ameriką, bet ir po Europą, kur rungėsi su vietos galiūnais. Niekam nepavyko jo įveikti.
Būdamas 32-ejų Cyras svėrė 130 kilogramų, buvo metro 55 centimetrų ūgio. Jo bicepsų apimtis siekė pusę metro, o liemens - metrą dvidešimt. Cyras per kartą suvalgydavo beveik dešimt kilogramų mėsos.
Įdomu tai, kad stiprius genus jis paveldėjo iš mamos, ne tėvo pusės. Jos tėvas – Cyro senelis, pati mama irgi buvo tikri galiūnai.
Cyro mama be vargo tampydavo laiptais miltų maišus, kurie svėrė beveik šimtą kilogramų.

1922 metų gruodžio 19 dieną į Šefildo teismą Anglijoje atvesdinta 24-erių Teresa Vaughn buvo apkaltinta chroniška daugpatyste. Ji neprieštaravo ir prisipažino: taip, per penkerius metus trijose šalyse ištekėjau 62 kartus. Ir ką? 50-tyje miestų. Ponia Vaughn (juk užsimerkę galime ją taip vadinti) sakė, kad tekėti jai buvo taip pat paprasta, kaip suvalgyti skrudintų bulvyčių. Kartą paragavo, o tada sustoti - niekaip. Be to, ji atskleidė, kad kai kurie iš jos sutuoktinių buvo labai nebe pirmos jaunystės, kad ji patyrė ne tik tuoktuvių džiaugsmą, bet ir našlystės vargą. Daugkartinė žmona Šefildo teismui taip pat pareiškė, kad būtų buvęs nusikaltimas netekėti už vyrų, kuriems jautė tokią didelę meilę. O jeigu jiems visiems ji būtų ją dalinusi be santuokos, tai būtų buvę prostitucija. O ji – ne tokia. Ar kas išdrįstų ginčytis? Ponia Vaughn nė karto nebuvo išsituokusi.

1993-čiais metais gruodžio 16-tą dieną prodiuseriai iš serialo „Beverly Hillsas“ išspyrė vieną pagrindinių aktorių Shannen Doherty. Priežastis - chroniškas vėlavimas. „Beverly Hillsas“ tuo metu buvo itin populiarus serialas apie jaunimo gyvenimą, dabar geresnį net Lietuvoje pastatytų. „Sekso ir miesto“ ar „Draugų“ siužetai tada dar buvo tik pradedami kurti. „Beverly Hillso“ aktoriai nuolat buvo priversti prašyti prodiuserių imtis priemonių prieš nepareigingą aktorę. Be to, Doherty buvo ir pasikėlusi. Tai po kelerių metų patvirtino ir aktorius Jasonas Priestlis, kuris vaidino pagrindinį vaidmenį seriale, Doherty herojės brolį. Kartą Doherty sukėlė skandalą vien dėl to, kad prodiuseriai atvežti aktorės į filmavimo aikštelę pasiuntė paprastą automobilį, o ne limuziną.
Prodiuseriai atsisveikino su Doherty po trijų sezonų, tuo sukeldami serialo mėgėjų nuostabą. Nepaisant to, serialas gyvavo dar septynis sezonus, paskutinis ekranus pasiekė 2000 m.

1973-čių metų gruodžio 15 dieną prie Neapolio rastas įkaitu paimtas gyvas ir sveikas Žanas Polis Getis III-iasis, Amerikos milijardieriaus tokiu pat vardu anūkas. Penkis mėnesius įkaitu jį laikė Italijos mafijos grupuotė. Getis vyresnysis 1957-tais metais tapo turtingiausiu pasaulio žmogumi, tačiau ilgai atsisakė sumokėti 17-kos milijonų dolerių išpirką už anūką, kuriam tuo metu buvo šešiolika. Jis sutiko derėtis tik po to, kai į laikraščio redakciją Romoje nusikaltėliai atsiuntė nupjautą paauglio dešinę ausį.
Ir tai gobšuolis sumokėjo tik beveik tris milijonus dolerių, neva tik tiek jam pavyko surinkti.
Gečio turtai buvo vertinami milijardu dolerių. Juos jis susikrovė griežtai valdydamas naftos bendrovę, kurią paveldėjo iš savo tėvo. Tačiau jo gyvenimas nebuvo ramus. Jis vedė ir skyrėsi penkis kartus, santykiai su kiekvienu iš penkių sūnų buvo nenormalūs. Paskutinius 25-erius gyvenimo metus jis praleido didelėse valdose šalia Londono, kurios buvo aptvertos dviguba spygliuota viela. Teritoriją ir patį turtuolį saugojo daugybė apsaugininkų, taip pat per dvidešimt dresuotų agresyvių aviganių.
Jis mirė 83-ejų, šeimai palikdamas labai nedidelę dalį turtų, dėl kurių teko pakovoti teisme. Didžioji dalis palikimo buvo skirta Los Andžele įsikūrusiam Žano Polio Gečio muziejui, nes turtuolis norėjo skleisti meną. Muziejus yra laikomas vienu turtingiausių pasaulyje.
Gečio godumą liudijo dar ir toks faktas. Savo valdose esančiuose apartamentuose, kurie buvo skirti svečiams, jis buvo įrengęs mokamą telefoną.

1969-tų metų gruodžio 14-tą dieną Niujorke, Brodvėjuje įvyko miuziklo „La Strada“ -Kelias - premjera. Bet į istoriją šis spektaklis pateko dėl liūdnos priežasties – premjera buvo vienintelis kartas, kai miuziklą matė žiūrovai. Po vienintelio pasirodymo spektaklis buvo nuimtas. Jis buvo sukurtas pagal to paties pavadinimo kino filmą, kurį pastatė maestro Federikas Felinis. Siužetas irgi tas pats. Pasakojama dramatiška neturtingos merginos, kurią mama pardavė cirko savininkui, istorija.
Felinis, tiesa, ne vien šiuo filmu, įtvirtino savo kino metro statusą kinematografijos istorijoje, o štai muzikinė „La Strados“ versija jos kūrėjams užtraukė tik gėdą. Ir dėl to kalti jie patys.
Libreto ir muzikos autorius Lionelis Bartas nedalyvavo nė vienoje repeticijoje Niujorke. Iš pirminio scenarijaus per repeticijas pašalintos kelios dainos ir pakeistos kitomis. Režisierius Alanas Šnaideris ir choreografas Alvinas Eilėjus, kaip paaiškėjo, iki tol nėra dirbę nė prie vieno pastatymo Brodvėjaus teatruose.
Ir nors kritikai rado keletą priežasčių pasakyti vieną kitą gerą žodį apie aktorius, galutinis verdiktas buvo negailestingas - tragiškai nykus scenarijus, depresinis miuziklas, kokių iki šiol nėra buvę.
Į jo pastatymą investuota 650 milijonų dolerių, kurie nuėjo šuniui ant uodegos.

(nuotr.©The Guardian)

Prieš penkerius metus, gruodžio 13 dieną žurnale „Nature Communications“ buvo paskelbta, kad pietinėje Naujosios Zelandijos saloje mokslininkai aptiko prieš 50-60 milijonų metų gyvenusio neskraidančio pingvino fosiliją. Iš išlikusios paukščio skeleto dalies mokslininkai nustatė, kad pingvino ūgis prilygo žmogaus - 1,77 cm. Tai yra vidutinis Amerikos vyrų ūgis. Dabar gyvenantys - imperatoriški pingvinai daugiausiai užauga iki metro dvidešimties centimetrų.

1925 metų gruodžio 12 dieną Artūras Heinmanas San Luis Obispe Kalifornijoje atvėrė pirmąjį motelį Milestone Mo-Tel. Tai buvo keli kambariai, į kuriuos patekti galima tiesiai iš automobilių parkavimo aikštelės, o ne per centrinį holą, kaip paprastai būna viešbučiuose. Tai ir skiria motelį nuo įprastų apgyvendinimo įstaigų.
Trečiajame dešimtmetyje Amerikoje sparčiai buvo statomas greitkelių tinklas, ilgos kelionės tapo įprastos, tad keliautojams reikėjo nebrangių apnakvindinimo vietų. Iki tol tie, kurie galėjo sau leisti, apsistodavo viešbučiuose, likusieji - miegodavo arba automobiliuose, arba palapinėse.
Moteliai buvo statomi šalia kelių. Paprastai jie būdavo vieno ar dviejų aukštų. Moteliai paliko ryškų pėdsaką popkultūroje - šviečiančios neoninės iškabos su motelio pavadinimu buvo viena už kitą gražesnės.
Populiarumo viršūnę jie pasiekė septintajame dešimtmetyje, tačiau netrukus ėmė rastis ir nauji viešbučių tinklai, kurie taip pat dygo prie greitkelių.
Pavadinimas susideda iš dviejų žodžių, reiškiančių automobilį ir viešbutį - motor ir hotel. Pasakojama, kad ant pirmojo motelio netilpo iškaba su pilnais žodžiais, todėl Heinmanas ją sutrumpino. Milestone Mo-Tel.

1952-trais metais gruodžio 2 dieną per edukacinį kanalą KOA TV Kolorado valstijoje Amerikoje pirmą kartą televizijos istorijoje tiesiogiai buvo transliuotas kūdikio gimimas. Televizija gimdyvei pažadėjo, kad jos veido žiūrovai nepamatys. Tačiau kanalas surengė žaidimą, kurio metu žiūrovai turėjo skambinti ir spėti, kas yra naujagimio mama.
Negausiuose interneto šaltiniuose rašoma, kad kūdikio gimimą per televiziją stebėjo ir jo tėvas, tačiau ne jis atspėjo gimdyvės tapatybę. Nugalėtoju, kaip vėliau paaiškėjo, tapo pagrindinis transliacijos operatorius.