Nepadorūs pasakojimai ilgą laiką nesulaukė mokslininkų dėmesio, o dėl vyravusių dorovinių ir moralinių idėjų seksualinio turinio medžiaga buvo paliekama nuošalyje. Folkloro kūriniai, kuriuose yra vulgarių detalių ar pikantiškų siužetų, Europoje nebuvo spausdinami, o moksliniuose kataloguose tik užsimenama apie tokių tekstų egzistavimą, nepateikiant nuorodų ar išsamesnių aprašymų. Metas išbristi iš savicenzūros raisto ir pasiaiškinti, kaip lietuviai suvokė ir aiškino lytiškumą. Apie tai svarsto etnologai Martynas Vingrys, Asta Skujytė-Razmienė ir Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė. (S)