Judita Malininaitė šiandien dirba el. prekybos klientų aptarnavimo centro vadove, tačiau profesinę savo kelionę pradėjo visiškai kitoje srityje. Ji gana atsitiktinai nusprendė studijuoti lietuvių filologiją ir estų kalbą, bet visus darbus vėliau gavo būtent dėl estų kalbos – taip buvo priviliota ir į TECH.

„Estų kalbos specialistų Lietuvoje yra tikrai labai mažai. Ir jeigu kažkas kažko ieško, tai tu tiesiog jau žinai tuos žmones, kurie dirba su estų kalba, ir juos persivilioti, persikalbėti dirbti pas tave yra labai jau sunku“, – pastebi Judita.

Ir ji pati pokalbyje dėl darbo TECH srityje dalyvavo nė apie tai nežinodama – manė, kad tiesiog kartu išgers kavos. Vis dėlto dabar laidos „Mergaitės taip nedaro“ pašnekovė ne tik dirba vadovaujamą IT darbą, bet ir programuoti moko vaikus, dalinasi savo patirtimi su regionuose gyvenančiais moksleiviais, mentoriauja.

Dar paauglystėje vienodai smalsiai žiūrėjusi ir į tiksliuosius mokslus, ir į meną apjungti šias dvi sritis Živilė Subačienė galiausiai nusprendė pradedama WEB dizainerės karjerą. Šiandien ji – ne tik TECH srities profesionalė, bet ir verslininkė, dirbanti kada ir kur iš kur nori.

TECH srities studijos Lietuvoje galiausiai ją nuvedė į tolimąją Malaiziją, o tai įkvėpė tolesnėms kelionėms, nesitaikant prie darbdavio poreikių. Šiuo metu kartu su drauge Živilė kuria savo IT srities verslą „Lofty Dreamers“ ir mielai dalijasi WEB srities patarimais su kitais.

Inžinerijos direktore šiandien dirbanti Aliona Sosunova juokauja, kad, jei ir buvo kokia sritis, kur savęs vaikystėje nematė, tai tik IT. Ji baigė politikos mokslus, kelerius metus dirbo ir su renginiais, tačiau galiausiai viską metė dėl TECH – Alionos atkaklumas gali įkvėpti ne vieną.

Aplinkos inžinierės išsilavinimą turinti Asta Kuckaitė šioje srityje praleido ne vienerius metus, sukaupė platų žinių bagažą, užėmė ir vadovaujamas pareigas, tačiau supratusi, kad turimas darbas nebeteikia pasitenkinimo ir prasmės, pandemijos laikotarpį išnaudojo savęs paieškai. Dabar ji – kelyje į TECH, kuris, atvirai dalijasi, ne toks lengvas, kaip kartais tenka išgirsti.

Lietuvos IT sektoriui šiuo metu trūksta apie 14 tūkst. darbuotojų, rodo asociacijos „Infobalt“ duomenys. Vis dėlto dažnu trūkumu ieškant darbo naujoje srityje išlieka praktikos stoka. Tad jau pusmetį IT darbo aktyviai ieškanti A. Kuckaitė turi patarimą darbdaviams, kurie neva niekaip neranda tinkamos kvalifikacijos darbuotojų.

„Labai dažnai prašo metų ar poros, kad žmogus būtų dirbęs IT srityje, ar tai net būtų su personalu susiję, ar su projektų valdymu. Bet, iš esmės, aš kiek pasigilinau, pakalbėjau, labai didelių, specifinių žinių, sakykim, personalo vadovams ar projektų vadovams nelabai ir reikia. Jiems daugiau reikia minkštųjų įgūdžių – organizavimo, derybų, bendravimo.

Tad mano patarimas darbdaviams – jie suranda žmogų, kuris savo asmeninėmis savybėmis, patirtimi ir vertybėmis tinka, ir jį apmoko. Aš manau, kad, jeigu žmogus jau drįsta keisti savo gyvenimo kryptį, tai yra pasiruošęs ne tik naujam darbui, bet ir naujam mokymui“, – aiškina A. Kuckaitė.

Jos teigimu, nors dalis darbdavių šiandien tai jau daro, kartais nepagalvoja apie brandesnio amžiaus darbuotojus, kurie nemato savęs praktikanto rolėje, nenori dirbti neapmokamo darbo. Tad verta kelti abipusio pasitikėjimo ir motyvacijos klausimus.

„Dabar yra labai didelė pasiūla ir labai didelė paklausa, bet kažkodėl tas skaičius nemažėja nė trupučio. Čia yra nesutarimas, kai vieni labai stropiai mokosi, bet galbūt ne tą, o kiti ieško jau su patirtimi, ir su diplomu. Diplomas ir lieka diplomu, kol tu nepradedi realiai dirbti. O jeigu bus darbas kartu susietas su mokymu, tai bus dviguba vertė, dvigubas greitis. Darbdaviai turėtų tai įvertinti, atsižvelgdami į konkretaus žmogaus motyvaciją“, – įsitikinusi ji.

Elektros ir elektronikos inžinerijos kryptį nagrinėjanti mokslininkė ir lektorė Neringa Dubauskienė pastebi, kad šiandien merginos vis dar turi pakovoti dėl savo vietos srityse, kuriose dažniausiai dirba vyrai.

„Merginoms už savo vietą dažniausiai reikia pakovoti. Joms reikia pakovoti, kad nebūtų priskirti tokie darbai kaip pildyti ataskaitas arba užrašyti kažką, kad jos nebūtų nustumtos į šoną ir galėtų dalyvauti kūrybiniame procese lygiaverčiai. Joms dažniausiai reikia įrodyti savo vertę, kartais net imtis užduočių, kurios joms yra kiek sunkesnės, nepasirodyti, kad kažko nemoka ar negali“, – kalbėdama apie inžinerijos studijas, pastebėjo ji laidoje „Mergaitės taip nedaro“.

Dėl to, tikina N. Dubauskienė, inžinerijos studentės labai greitai išmoksta būti savarankiškos, lanksčiai bendrauti ir valdyti savo laiką – vietos klaidoms yra mažiau, be to, tenka išlaviruoti, stengiantis neįžeisti kolegų ego. Nors tai vėliau padeda pritapti praktiškai bet kokiame kolektyve, kartu ir išvargina, nes nesąmoningai užkrauna papildomą psichologinę naštą.

„Reikėtų siekti savo asmeninių tikslų ir žiūrėti į tą sritį kaip į savo interesų sritį, nebandyti įrodyti, kad ir merginos kažką gali“, – patarė ji, pridurdama, kad svarbu atrasti tą nišą, kurioje sekasi geriausiai ir kuri yra įdomiausia.

Pačią N. Dubauskienę inžinerija sužavėjo savo kūrybiškumu ir pritaikomumu, kokią didelę įtaką tai gali daryti visuomenei, tačiau jai taip pat teko kovoti su stereotipais ir mitais.

„Iki šiol, kai prisipažįstu, kad dėstau universitete, ir atsakau į klausimą: „Tai ką gi dėstote?“, būna dažniausiai didelė nuostaba, kodėl būtent tokią specialybę. Aš manau, kad čia neturėtų būti, dėl ko stebėtis, ir labai lauksiu tos dienos, kai ta mano specialybė visiems atrodys suprantama, nepriklausomai nuo to, vyras ar moteris ją studijuoja ar dirba“, – lūkesčiais pasidalijo ji.

Jei nerandi darbo, susikurk darbo vietą pats – vadovaudamasi tokiu moto bankiniame sektoriuje savo profesinę kelionę pradėjusi Ilma Nausėdaitė išvyko į Indiją, grįžo su idėja vystyti meno projektus, o galiausiai atrado save TECH. 

Šiuo metu Ilma Nausėdaitė yra įmonės „The Remote Company“ bendraįkūrėja ir viena iš vadovių. Smegenys ir siela ji – net keliems internetiniams produktams: nuo „MailerLite“, kuriuo naudojasi daugiau nei milijonas verslų, iki „MyZenTeam“, kurį su kolegomis kuria dabar ir taip tikisi pakeisti požiūrį į darbuotojų samdymą bei komandos formavimą.

Galima pajuokauti, kad Dainos Bereišaitės gyvenimo užtektų keliems – ji studijavo audiovizualinį vertimą, kepė pyragus, dirbo paramedike, vadybininke, bet vis nenustojo ieškoti savęs ir šiuo metu yra IT palaikymo specialistė.

Nors technologijomis D. Bereišaitė susidomėjo dar mokykloje, ten pat pažintį su IT ir nutraukė dėl vyravusių stereotipų, kad tai – vyriška sritis. Informatikos mokytojai jai nepraleisdavo progos priminti, kad IT srityje merginai nėra, ką veikti. Atmintyje jai iki šiol įsirėžęs atsakymas, gautas paprašius tokių pačių užduočių, kokias gavo bendraklasiai vaikinai: „Tu juk mergina, tau nereikia tokių dalykų, neapsikrauk, vis tiek nesuprasi“.

„Galbūt dabar tai pasikeitė, nes visur merginas bando įstumti į TECH, kad nebijokite, viskas yra gerai, sritis labai plati ir kiekvienas žmogus gali rasti, ką veikti IT. Nesvarbu, moteris tai ar vyras. Tikrai visi gali rasti, ką nori daryti. Nėra taip, kad reikia būtinai programuoti ar kurti puslapius“, – aiškina dabar IT palaikymo specialiste dirbanti pašnekovė.

Pirmąkart susidūrusi su programavimu Milda Glebauskaitė tikrai negalvojo, kad tai – jos ir jai, tačiau šiuo metu ji dirba programinės įrangos kūrėja backend srityje ir mielai dalijasi savo sukauptomis žiniomis su pradedančiaisiais.

„Tai yra sritis, kur niekada neužteks to, ką jau moki. Nuolatinis tobulėjimas ir domėjimasis, kas šiuo metu atsiranda rinkoje, ir kaip keičiasi visa technologijų sritis, yra privalomas. Reikia nusiteikti, kad visą laiką seksi tas žinias ir toliau domėtis, gilintis. Niekada nežinosi visko“, – aiškina programuotoja.

Pirmasis M. Glebauskaitės darbas nebuvo apmokamas – programuoti ji išmoko atlikdama praktiką. Tačiau tuoj po to ledai pajudėjo ir šiuo metu ji ne tik kartu su komanda kuria milijonams vartotojų aktualius įrankius, bet ir pati padeda įdarbinti naujus kolegas. Deja, dažniausiai vyrus.

„Manau, kad yra keli dalykai, kodėl aš dar neturėjau nė vienos moters kandidatės“, – užsimena ji, kalbėdama apie savo kasdienybę ir mitus, kuriuos ir pati asmeniškai turėjo atstovėti.

Pirmąjį savo darbą TECH srityje Ieva Gražulevičiūtė gavo pasinaudojusi pasiūlymu draugui. Taip ji pradėjo dirbti testuotoja, o galiausiai persikvalifikavo ir šiuo metu yra backend srities programuotoja.

Jau 7 metus I. Gražulevičiūtė gali save vadinti TECH bendruomenės dalimi, tačiau neretai išgirsta ir nuostabą: „Kodėl tu moteris ir backende?“, ir pastabas, kad „Ieva – ne moteris, nes ji backend daro“.

Asimiliuotis tai, pripažįsta pašnekovė, nepadeda, o galvoje vis kirba ir vidinis kritikas, ir kiti klausimai, susiję su pasitikėjimu savimi. Todėl ji labai puikiai supranta, kaip nelengva gali būti moterims, dirbančioms srityse, populiaresnėse tarp vyrų.

„Labai svarbu, pirmiausia, susigyventi su savo vidiniu kritiku. Nes aš dirbu 7 metus, bet tikrai iki šiol turiu tą vadinamą apsišaukėlio sindromą, kai visą laiką atrodo, kad gal man čia tas nepavyks, o gal aš čia padariau nepakankamai gerai. Ir reikia priprasti, kad tas balsas yra ten, nekreipti į jį dėmesio ir neleisti jam atkalbėti nuo darbų.

Kitas labai svarbus dalykas – susirasti palaikymo tinklą. Tikrai labai daug žmonių nori mentoriauti. Yra programos kaip „Women go tech“, kur rasi žmonių, su kuriais tu visada gali pasikalbėti, kad galbūt sunku, paprašyti patarimo, ką galėčiau išmokti, kad man geriau sektųsi.

Ir, trečia, turbūt, yra rasti, kas smagu. Reikia žaidimo faktoriaus. Tarkime, darbe darai, ko reikia darbui, o namie darai, kas tau su tuo darbu susijusio yra smagiausia. Kad būtų kažkoks hobio ar džiaugsmo elementas tame“, – trimis svarbiausiais patarimais su svarstančiais apie karjerą TECH dalijosi programuotoja laidoje „Mergaitės taip nedaro“.

Informatikos studijas baigusi Ramunė Šimkuvienė planavo dirbti IT specialiste, tačiau ieškodama darbo išgirdo, kad ji – nereikalinga, nes yra moteris. Šiandien Ramunė dirba mokytoja ir savo pavyzdžiu stengiasi įkvėpti meilę informacinėms technologijoms.

Nors su stereotipiniu mąstymu mokytoja susiduria neretai, tačiau programavimo vyriška profesija tikrai nelaiko. Pašnekovės teigimu, mergaitės yra stropesnės ir daug greičiau supranta programavimo medžiagą. Be to, jos paprastai nesiblaško ir siekia tikslingai savo užsibrėžto tikslo – kaip ir ji pati.

„Mano charakteris toks – aš nepasiduosiu. Tai ir nepasidaviau“, – pastebėjus, kad darbo rinkoje jos išgirstos pastabos lyties pagrindu ne vienam galėjo pakirsti žemę iš po kojų, patikino R. Šimkuvienė.

Paklausta, ką reikėtų daryti, kad TECH srityje turėtume daugiau specialistų, ji minėjo šeimos ir artimųjų indėlį į tolesnius vaiko pasirinkimus, gerų pavyzdžių stoką.

„Šeima neturėtų taikyti stereotipų. Tada galbūt mergaitės atsipalaiduoja ir pasirenka tą įdomesnę sferą. Be to, aišku, reikėtų kuo daugiau kalbėti apie moterų pasiekimus TECH srityje. Ir ne tik pasiekimus, bet ir galimybes, ką jos gali pasiekti“, – tikino mokytoja.