Žvelgiant į Dalios Lašaitės-Kamantauskės pasiekimus, jos gyvenimas gali atrodyti kaip visiška sėkmės istorija. Viena iš 6-ių reikšmingą pokytį Europoje darančių verslininkių, lietuviško startuolio, didžiausios 3D modelių platformos pasaulyje, dar šiemet pritraukusios 9,5 mln. dolerių investiciją, bendraįkūrėja ir vadovė.

Tačiau kelias link šių pasiekimų prasidėjo anksti ir buvo toks vingiuotas, kad ne kartą kilo minčių viską mesti, laidoje „Mergaitės taip nedaro“ pripažino D. Lašaitė-Kamantauskė.

Paklausta, kur dažniausiai klystama, kuriant savo verslą ar startuolį, D. Lašaitė-Kamantauskė pripažino, kad neraminti gali ir tai, kiek daug atsakomybių iš pradžių turi, kartais taip pat sunku suprasti, kokie darbai – svarbu, o kas – visai nereikšminga.

Ji patikino mačiusi startuolių, kur mėnesių mėnesiais diskutuojama, kaip paskirstyti akcijas, nors dar tik pati verslo pradžia, o ir pati kadaise klydo, skirdama pernelyg daug laiko diskusijoms, kokios turi būti tinklalapio spalvos.

„Dažniausiai tai, kas yra iš tiesų svarbu, nėra labai malonu. Pavyzdžiui, eiti parduoti savo produktą klientams arba gauti iš jų grįžtamąjį ryšį. Kai tavo produktas dar yra pirminėje stadijoje, tau dažniausiai dar šiek tiek gėda, atrodo, visai ne ta vizija, ką tu įsivaizduoji, tik pirmieji žingsniai. Gal kartu ir nenoras išeiti iš iliuzijų pasaulio į realybę, kur klientas tau sako, kad vieno gal visai nereikia, o kita, ko tu neturi, yra labai svarbu. Svarbiausia turbūt susifokusuoti į kliento poreikių išaiškinimą ir supratimą, ar tai, ką darai, reikalinga rinkai, produkto keitimą ir kreipimą tuo keliu“, – aiškino pašnekovė.

Vieną geriausių gimnazijų šalyje baigusi ir keturis šimtukus iš brandos egzaminų gavusi Ieva Černytė įstojo į prestižinį Kembridžo universitetą, įgijo kompiuterių ir informacijos inžinerijos magistro laipsnį, o šiuo metu dirba įmonėje, kuri padeda mokslinėms laboratorijoms visame pasaulyje optimizuoti mokslinius tyrimus ir gautų rezultatų analizę.

Anot I. Černytės, moterų TECH srityje trūksta, nes, kai visi aplinkui sako, kad tu negali, ir pati kartais pradedi tuo tikėti. Keisti situaciją ji siūlo nuo mažų dalykų, pavyzdžiui, liautis skirstyti žaislus į tinkamus mergaitėms arba berniukams.

„Tu turi kažkokią idėją ir tu ją įgyvendini. Mokydamasi TECH dalykus, tu atrandi sugebėjimus, kaip tai padaryti, ir gali išreikšti savo kūrybiškumą“, – įsitikinusi laidos apie moteris TECH srityje „Mergaitės taip nedaro“ pašnekovė.

Pastaruosius dešimt metų WEB programuotoja dirbanti Jurga Girdzijauskaitė-Kabelkė pripažįsta, kad informacinių technologijų sritis yra sunki – dažnai nepavyksta, privalai nepasiduoti. Tačiau svarbu ne pykti ant savęs dėl klaidų, o sėsti ir mokytis iš jų.

Nors vaikystėje domėjosi daile ir teatru, inžinierių šeimoje užaugusi J. Girdzijauskaitė-Kabelkė galiausiai baigė informatikos studijas. Įdomu tai, kad programuotojomis tapo ir dvi jos seserys.

„Iš tikro, aš niekada neplanavau studijuoti kompiuterijos. Tiesiog kompiuteris visada buvo šalia“, – savo kelią į TECH laidoje „Mergaitės taip nedaro“ prisiminė pašnekovė.

Su Jurga kalbėjome ir apie vaikystę, frazes „berniukai yra berniukai“, ir apie darbo pasiūlymus, ištinkančius nuo troleibuso iki „Twitter“, ir apie polinkį į perfekcionizmą, kuris iš tikro niekaip neveda pirmyn. Papildomas tipsas tiems, kurie svarsto apie TECH – tai kokią programavimo kalbą rinktis

Nors dirbtinio intelekto srityje pasaulyje vis dar dominuoja vyrai, lietuvės Violetos Vogel vardas siejamas su daugeliu naujų Šveicarijos bankų paslaugų ir produktų, čia patentuotais algoritmais. Dirbtinio intelekto ir kompiuterinės lingvistikos ekspertė banke pradėjo beveik nuo nulio, tačiau galiausiai apie jos komandos darbus sužinojo visi.

Įdomu tai, kad savo profesinę kelionę V. Vogel pradėjo Šiauliuose, čia studijavo fiziką ir matematiką. Šis žingsnis jai, mergaitei iš Kelmės rajone esančio Želvių kaimo, tuomet atrodė labai svarbus ir gąsdinantis, tačiau galiausiai atvėrė kelius į visiškai kitokią kasdienybę.

Šiuo metu V. Vogel dirba didžiausioje Šveicarijos ligoninėje, o jos tyrimai yra tiesiogiai susiję ir su COVID-19 situacijos valdymu, ir su gydytojų administracinės apkrovos mažinimu – tai viena svarbiausių medikų perdegimo priežasčių. 

Prieš kiek daugiau nei dešimtmetį atvykusi į Norvegiją, lietuvė Ieva Martinkėnaitė greičiausiai nė neįsivaizdavo, ką jai paruošė likimas. Tačiau šiuo metu ji – vienos didžiausių pasaulyje telekomunikacijų kompanijų „Telenor“ viceprezidentė mokslui ir tyrimams, vadovaujanti bene geriausiems šalyje mokslininkams, programuotojams ir duomenų analitikams.

I. Martinkėnaitė pripažįsta, kad darbo susitikimuose dažniausiai yra vienintelė moteris, neretai – būtent vadovė. Paklausta, tai labiau trukdo ar padeda, pašnekovė patikino visuomet besistengianti turėti aiškų tikslą, nesustoti tobulėti ir galbūt mažiau galvoti apie įsišaknijusias socialines problemas, o tiesiog gerai atlikti savo darbą. 

„Į tai aš žiūriu kaip į galimybę. Galimybę skleisti žinią apie lygias teises ir galimybes ne tik vyrams, bet ir moterims pasiekti to paties“, – kalbėjo pavydėtinų karjeros aukštumų pasiekusi lietuvė.

Mano vardas Rūta ir aš pakviečiau moteris, dirbančias TECH srityje, pasidalinti savo istorijomis, kaip jos atrado gyvenimo aistrą ir kasdien džiuginantį karjeros kelią.

Nors karjeros galimybės neišmatuojamos, rinktis TECH moteris sustabdo psichologinės bei socialinės baimės, o kartais – ir gerų pavyzdžių stoka. Noriu padėti įžvelgti naujas karjeros galimybes, išmokyti atpažinti savo talentus ir pagarsinti sėkmingą karjerą TECH padariusias moteris.

Kviečiu sekti šią kelionę!