Mokslas sukūrė ginklus – nuo viską naikinančių branduolinių bombų iki sunkiai suvokiamų cheminių junginių, kurie stabdo kvėpavimą. O kai kurie mokslininkų pasiekimai, anksčiau aprašyti tik mokslo fantastikos scenarijuose, gali tapti realybe ir ateityje būti naudojami kaip ginklai. Fizikė Mažena Mackoit Sinkevičienė įspėja apie antimedžiagos naudojimą ateities ginklų kūrimui.

Kokios mokslo sritys yra tapę ginklų kūrėjų akiratyje? Kaip žmogaus kūną veikia jonizuojanti spinduliuotė? Kaip atrodytų įvykių grandinė, jei mūsų regione įvyktų atominės elektrinės katastrofa arba branduolinio ginklo sprogimas?

Pokalbis ir minties eksperimentas su fizike, mokslo populiarintoja dr. Mažena Mackoit Sinkevičiene.

Ved. Ignas Klėjus,redaktorė Dominyka Mikštaitė

Prognozuojama, kad dar šių metų lapkritį žmonijos populiacijos dydis pasieks 8 mlrd. Tačiau mokslininkai perspėja, kad žmonių prieaugis Žemėje sparčiai lėtėja ir manoma, kad iki šio šimtmečio pabaigos sustos. Kaip keistųsi pasaulis, jei žmonijos populiacijos prieaugis taptų neigiamas dar šiame šimtmetyje? Kokios valstybės taps didžiausiomis pagal gyventojų skaičių ir kaip tai pakeis mūsų gyvenimą?

Pokalbis ir minties eksperimentas su demografu Daumantu Stumbriu.

Ved. Ignas Klėjus, redaktorė Dominyka Mikštaitė

Ilgiausiai nemiegojęs žmogus pasaulyje yra amerikietis Randis Gardneris. Būdamas 17 metų, stebint Stanfordo miego mokslininkams, jis sugebėjo nemiegoti 11 dienų ir 25 minutes. Baigęs savo eksperimentą, Gardneris miegojo daugiau nei 14 valandų.

Kas vyksta žmogaus kūne, kai jis nemiega? Laidoje „Minties eksperimentai“ Ignas Klėjus kartu su neuromokslininke Laura Bojarskaite atliko minties eksperimentą ir atsakė į klausimą - kas jeigu žmogus nustotų miegoti?

Ved. Ignas Klėjus, redaktorė Dominyka Mikštaitė

Kas jeigu pagrindiniu žmonijos tikslu taptų nenumaldomas malonumo siekimas? Ar tai panašu į atostogas ar į aplinką, kurioje pavojingą gyventi?

Filosofijoje apie tai kalba hedonizmo teorija. Ji teigia, kad malonumas yra svarbiausias dalykas, vienintelis gėris ir galutinis žmonijos tikslas. Dalis hedonistų tiki, kad malonumą galima suprasti kiekybiškai. Kiti mano, kad malonumai skiriasi savo kokybe. Kiek dabartinėje visuomenėje yra hedonizmo? Kas filosofijoje suvokiama kaip malonumas ir kaip per didelis jo kiekis keičia žmogų bei aplinką?

Minties eksperimentas ir pokalbis su filosofu prof. Andriumi Bielskiu




Ved. Ignas Klėjus

Kaip pasikeistų pasaulis, jei Žemėje nebeliktų vabzdžių?

Laidoje „Minties eksperimentai“ kartu su gamtininku Almantu Kulbiu atsakysime į šį, kol kas dar hipotetinį, klausimą, kokie procesai ir pasekmės prasidėtų Žemėje, jei šis scenarijus taptų realybe. Mokslininkai įspėja, kad per pastaruosius 30 metų vabzdžių Žemėje sumažėjo ketvirtadaliu. Pasak kai kurių tyrinėtojų, išnykus jiems, išnyktume ir mes. Nors per pastaruosius dešimtmečius vabzdžių populiacija smarkiai sumažėjo, skaičiuojama, kad planetoje gyvena 10 kvintilijonų vabzdžių, jų biomasė yra 17 kartų didesnė nei žmonijos.

Pokalbis ir minties eksperimentas su gamtininku Almantu Kulbiu.

Ved. Ignas Klėjus

Žmogaus vidutinė gyvenimo trukmė per pastarąjį šimtmetį kone padvigubėjo, tačiau tobulėjanti medicina žada, jog gyvenimo trukmė gali dar ilgėti, o kai kurie technologijų vizionieriai kalba apie galimybę sulaužyti biologinę prigimtį ir gyventi kelis šimtus metų.

Kaip pasikeistų pasaulis ir su kokiomis problemomis susidurtume, jei žmogaus vidutinė gyvenimo trukmė taptų keliais dešimtmečiais ilgesnė? Atsakymą gvildensime laidoje „Minties eksperimentai“ kartu su evoliucinės psichologijos prof. Albinu Bagdonu.

Ved. Ignas Klėjus, redaktorė Dominyka Mikštaitė.

Jei anksčiau buvo keičiama tai, ką sukūrė gamta, šiuo metu sintetinės biologijos srityje dirbantys mokslininkai bando sukurti gyvybę iš negyvų elementų nuo vadinamojo „visiško nulio“. Dirbtinės ląstelės kūrimas – svarbus mokslo žingsnis, tikėtina pakeisiantis net požiūrį į gyvybės sąvoką. Kol kas tai lieka tik teoriniame ir hipotetiniame lygmenyje, o kaip pasikeistų pasaulis sukūrus neregėtos kilmės gyvybę, galime tik įsivaizduoti minties eksperimentuose.

Pirmoje „Minties eksperimentai“ laidoje kartu su sintetinės biologijos mokslininku, įmonės „Biomatter Designs“ vadovu Laurynu Karpumi atliekamas minties eksperimentas ir nagrinėjamas klausimas - kaip pasikeistų pasaulis, jei sugebėtume sukurti dirbtinę gyvybę?

Ved. Ignas Klėjus, redaktorė Dominyka Mikštaitė