Parodų rūmai

Parodų rūmai

By LRTArts
Download on the App Store

Parodų rūmai episodes

  • Paroda „Amžinai laikina“: kas sieja Kristaus atvaizdą drobulėje ir „bobutas skarałas“?
    MO muziejaus parodoje „Amžinai laikina“ pasakojama apie amžinus klausimus, jausmus ir dilemas. Laikas, baimė, kūnas, meilė, darbas ir bendrystė juda per amžius ir daro mus panašius į gyvenusius prieš mus ir gyvensiančius po mūsų. Profesorės Giedrės Mickūnaitės ir Dovilės Barcytės kuruota ekspozicija apima laikotarpį nuo vėlyvųjų Viduramžių iki šiuolaikinio meno, o čia gimsta intriguojančių ar net šventvagiškų jungčių. Vienoje erdvėje susitinka šventųjų skulptūrėlės ir pavogto muilo gabaliukai, o Šv. Veronikos rankose laikoma drobulė su Kristaus atvaizdu tampa panaši į Eglės Ridikaitės ant drobės išpurkštą bobutės skarelių prisiminimą. Ar pavyksta išvengti anachronizmo ir kokie netikėti plastiniai ar konceptualūs dialogai randasi senajam menui susitikus šiuolaikinį, kalbamės su menotyrininke, meno kritike, LNDM Nacionalinės dailės galerijos kuratore Egle Juocevičiūte ir dailės istorike, Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto mokslo darbuotoja dr. Tojana Račiūnaite.

    Ved. Jogintė Bučinskaitė
    48 min
  • 15-oji Kauno bienalė: paroda kaip muzikinis albumas apie svaigų dabartizmą
    15-ąją Kauno bienalę pakviestas kuruoti Adomas Narkevičius užčiuopė tai, kas neapčiuopiama – nepaklusnią, komplikuotą ir trapią dabartį su jos problemomis, lūkesčiais, susierzinimu, baime ir meilės troškimu. Paroda „Gyvenimas po gyvenimo“ veikia kaip muzikinis albumas, o jos viršelis – skirtingos Kauno erdvės, kuriose eksponuojamos parodos dalys įgyja skirtingą skambesį. Ar visos didelės parodos ir bienalės veikia pagal išmoktus formatus ir kokius idėjų, kuravimo ar žinių įrankius paliks ši Kauno bienalės versija? Apie dabartizmą, kaip jausmus ir protą, algoritmus ir meno taisykles persmelkiančią būseną kalbamės su kuratoriumi, menotyrininku, VDA doktorantu Edgaru Gerasimovičiumi.

    Ved. Jogintė Bučinskaitė
    49 min
  • 1-oji Klaipėdos bienalė – kompaktiška, melancholiška, bet viltinga?
    Tyrimai rodo, kad kultūra Klaipėdoje konkuruoja su jūra ir pasivaikščiojimais gamtoje. O kaip šiose varžytuvėse seksis pirmą kartą Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) organizuojamai tarptautinei Klaipėdos bienalei „Saulėlydis kas dvejus metus“? Kiek šiai parodai pavyksta apmąstyti vietos specifiškumą, neuždarant Klaipėdos stereotipiniame laikino „turisto“ žvilgsnyje ir vertinime? Ar nesuplokštiname šio miesto suvokimo įprastais paplūdimio, kurorto ir saulės tropais? Apie bienalės žanrą, tranzitinį miesto pobūdį, saulėlydžius parodoje ir už jos ribų kalbamės su šiuolaikinio meno kuratore Juste Kostikovaite ir meno kritike, žurnalo „Artnews.lt“ Klaipėdos regiono redaktore Rosana Lukauskaite.
    Ved. Jogintė Bučinskaitė.
    48 min
  • Siekis mylėti ir mylėtis, nepaisant negalios. Janinos Sabaliauskaitės paroda „Malonumas“
    Kalbėti apie negalią ir seksualumą vis dar dažnai nepatogu, gėda, nedrąsu, bet gali ir turi būti malonu. LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje veikianti fotografės Janinos Sabaliauskaitės paroda „Malonumas“ ardo įsisenėjusias eiblistines stigmas, kas gali ir negali patirti aistrą, kaip disfunkciniuose ir specialių poreikių kūnuose gyvena erotika. Jautriomis ir gyvenimą mylinčiomis akimis menininkės užfiksuotos fotografijos pasakoja apie vienuolikos dalyvių intymias gyvenimo akimirkas, tyrinėja kūniškumą ir vienas kito priėmimą. Tačiau kokios vidinės prieštaros gimsta tikintis nuotraukose pamatyti negalią ir ją tam tikru būdu vizualiai dangstant? Apie „Malonumą“ su malonumu kalbamės su menininke, kuratore, VDA meno doktorante Gabriele Gervickaite ir menotyrininke, fotografijos tyrinėtoja, parodų kuratore, VDA profesorė Agne Narušyte.

    Ved. Jogintė Bučinskaitė
    50 min
  • Vėjai, skersvėjai ir permakrizė „Stasys Museum“ parodoje „Ir vėjas mus nuneš“
    2022-aisias Collinso anglų kalbos žodynas metų žodžiu paskelbė terminą „permakrizė“ (permacrisis). Tai būklė, kai daugybė vienu metu ir iš eilės vykstančių krizių sukelia bendrą ilgalaikio nestabilumo, nerimo ir iššūkių jausmę. Apie karą, migraciją, teritorinį saugumą, ekologiją, istorinę bei kultūrinę atmintį, traumas ir aibę kitų visuomeninių, politinių ir asmeninių krizių pasakoja Stasio Eidrigevičiaus menų centre veikianti paroda „Ir vėjas mus nuneš“. Kaip stipriai pučia ši nauja laikina ekspozicija ir ką naujo į miesto bei šalies kultūrinį lauką įpūtė pirmuosius veiklos metus Panevėžyje paminėjęs „Stasys Museum“? Ar skersvėjus muziejaus administracijos ir menininko komunikacijoje galima interpretuoti kaip pavojaus steigti muziejų dar kuriančiam menininkui simptomą? Apie tai kalbamės su menotyrininku, meno kritiku, VDA doktorantu Linu Bliškevičiumi ir kultūros žurnaliste Juta Kiude.

    Ved. Jogintė Bučinskaitė
    51 min
  • Šuneliai – visada įdomu! Parodos „Istorija vizgina uodegą“ ir T. Daukšos „Šunys ir gėlės“
    Kol Lietuvos nacionalinio muziejaus Parodų erdvėje Istorijų namai pasakojama apie prieš 15 tūkstančių metų prisijaukintus šunis ir jų istorinį santykį su žmogumi, menininkas Tomas Daukša iš atminties tapo per savo gyvenimą laikytą, priglaustą, globotą 21 šunį: Toris, Pika, Reksas, Tušė… Kas skatina menininkus, filosofus, istorikus aktyviau galvoti apie ištikimiausius žmogaus kompanionus šunis? Kaip užtikrinti siekį kalbėti apie tarprūšiškumą, nesutelkiant galios tik į kūrėjų ir kuratorių rankas? Kodėl vis iš naujo bandome imituoti gyvūno žvilgsnį ir kodėl ši strategija nesėkminga? Apie prijaukintą, dresiruojamą, mylimą gamtos dalį – šunis ir šiek tiek gėles T. Daukšos parodoje „Šunys ir gėlės“ galerijoje „The Rooster Gallery“ bei LNM Istorijų namų parodoje „Istorija vizgina uodegą“ kalbamės su filosofu, Krokuvos Jogailos ir Vilniaus universitetų mokslininku dr. Viliumi Dranseika ir menininke, kuratore, VDA meno doktorante Indre Liškauskaite.

    Ved. Jogintė Bučinskaitė
    55 min
  • Paroda „Nuo gintarų iki žvaigždžių“: M. K. Čiurlionio aktualizavimas ar romantizavimas?
    Minint žymiausio Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje surengta paroda „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“. Čia susitinka iš garsiausių Europos muziejų pasiskolinti vienu metu su Čiurlioniu kūrusių menininkų darbai bei šiuolaikinis menas, įkvėptas Čiurlionio idėjų ir temų. Svarbią tarptautinę ekspoziciją kuruoja Vaiva Laukaitienė, Greta Katkevičienė ir kviestinė kuratė iš Jungtinės Karalystės Kathleen Soriano. Ar pavyksta šioje parodoje pristatyti skirtingus balsus ir istorijas? Kaip Čiurlionis atrodo šalia savo amžininkų? Apie tai, ar paroda patvirtina, ar sukomplikuoja Lietuvos meno istorijos ir Čiurlionio interpretacijos galimybes kalbamės su menotyrininke, LNDM Nacionalinės dailės galerijos kuratore ir VDA menotyros doktorante Gabriele Radzevičiūte bei filosofu, rašytoju, ŠMC kuratoriumi Edvardu Šumila, šiuo metu studijuojančiu Niujorko Naujosios socialinių tyrimų mokyklos doktorantūroje.

    Ved. Jogintė Bučinskaitė
    49 min
  • „Visa tai, ko negalima daryti“ – paroda parodoje, paveikslų rokiruotė, švelni intervencija

    Kai 1969 m. Rod Ailando dizaino mokyklos muziejus pakvietė Andy Warholą sukuruoti parodą iš kolekcijos kūrinių, menininkas iš saugyklų ištraukė daugybę reikšmingų ir visai menkaverčių objektų. Ši muziejinė intervencija tapo precedentu kelti sudėtingus ir aštrius klausimus apie institucijos kuriamą istorinę kūrinių vertę, autorystės ir meninės raiškos hierarchijas. LNDM padalinyje, Radvilų rūmų dailės muziejuje, į istorinės XVI–XIX a. Vakarų Europos tapybos ekspoziciją taip pat įterpiama trylikos XXI a. menininkių kūryba. Šis gestas paskatina užduoti daugybę klausimų ne tik apie muziejų kolekcijų sudarymą ir jų pertvarkymą. Ši Monikos Kalinauskaitės sukuruota intervencija pasiūlo apmąstyti šiuolaikinio meno istoriškumą ir senųjų tapybos darbų interpretacijas šiuolaikybės aplinkybėse. Apie tai, ką galima ir ko negalima daryti muziejuje, ir apie parodą „Visa tai, ko negalima daryti“ kalbamės su dailėtyrininke, humanitarinių mokslų daktare, VDA profesore emerite Aleksandra Aleksandravičiūte ir meno istorike, kuratore, Sapiegų rūmų tyrimų vadove Inesa Brašiške.

    Ved. Jogintė Bučinskaitė
    51 min
  • Pagaliau mes jas matom? XX a. pr. Baltijos šalių fotografių paroda „Sidabro merginos“ NDG
    LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje veikianti paroda „Sidabro merginos. Retušuota Baltijos šalių fotografijos istorija“ pristato dvidešimt vienos fotografės, kurios XX a. pr. dirbo Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, kūrinių rinkinį. Šeldos Puķītes, Agnės Narušytės ir Indreko Grigoro kuruotojoje ekspozicijoje tyrinėjamas fotografijos ir meno istorijoje pražiūrėtas moterų fotografių palikimas. Pasakojama apie kliūtis, kurias moterims teko įveikti, siekiant matomumo meno pasaulyje. Į šį palikimą paroda siūlo žiūrėti per veidrodžio atspindį – taip keldama klausimą, ar pagaliau mes jas matom? Apie tai, kiek parodoje sidabro, veidrodžių ir emancipacijos gestų, kalbamės su Lygių galimybių plėtros centro eksperte Margarita Jankauskaite ir fotografijos meno kritiku, kuratoriumi, Vytauto Didžiojo universiteto docentu dr. Tomu Pabedinsku.

    Ved. Jogintė Bučinskaitė
    50 min
  • Tarptautinė parodų dinamika: nuo „Interviu su monstru“ iki dialogo su pasauliniu menu
    Atsispirdamos nuo kelių užsienio menininkių parodų – čekų menininkės Evos Kot'átkovos parodos „Interviu su monstru“ ir galerijoje „Drifts“ Vilniuje veikusios tarp Vilniaus ir Štutgarto gyvenančios vokiečių menininkės Saskios Fischer parodos „Sutemos“, apie tarptautinę parodų dinamiką Lietuvoje ir Baltijos regione kalbamės su internetinio žurnalo apie šiuolaikinį meną Baltijos šalyse „Echo Gone Wrong“ redaktore, kuratore, meno erdvės „Editorial“ bendraįkūrėja Vitalija Jasaite ir menotyrininkė, MO muziejaus pagrindinė kuratore Migle Survilaite. Kokius užsienio kūrėjus ir kuratorius pavyksta pasikviesti į Lietuvą? Apie ką kuria čia reziduojantys užsienio menininkai? Ar tikrai Kuršių nerijoje sukurti kūriniai yra vienas kito tęsiniai? Kaip mums sekasi megzti tartptautinius „networkus“ ir įsirašyti į globalią meno istoriją?

    Ved. Jogintė Bučinskaitė
    50 min

About Parodų rūmai

From the publisher's feed

Nuo tada, kai 1907 m. Vileišių rūmuose buvo surengta pirmoji lietuvių „dailos“ paroda, pasikeitė ir kūrybos sąlygos, ir pats menas, ir jį nusakantis žodynas. Galbūt kalbėjimas apie meną, diskusijos…