SAUGOK SAVE

Dezinformacija bene sparčiausiai plinta socialiniuose tinkluose, o prie to prisideda būtent pastarųjų algortimai. Socialinių tinklų veikimo principas paremtas vartotojų įsitraukimu – kuo daugiau reakcijų, komentarų ar pasidalijimų sulaukia įrašas, tuo platesnei auditorijai jis parodomas. Dėl to melaginga ar emocijas kelianti informacija neretai išplinta greičiau nei faktais pagrįstas turinys. Specialistų teigimu, dezinformacijos kūrėjai dažnai pasitelkia šokiruojančias antraštes, iš konteksto ištrauktus vaizdus ar klaidinančius teiginius, siekdami sukelti stiprias emocijas ir paskatinti žmones dalytis turiniu. Todėl žmonės raginami nepasikliauti vien socialiniuose tinkluose matoma informacija, o svarbias naujienas tikrinti patikimuose informacijos šaltiniuose. Pasak ekspertų, kritiškas informacijos vertinimas gali padėti sumažinti melagingo turinio sklaidą ir jo poveikį visuomenei.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Socialiniai tinklai tapo viena pagrindinių erdvių, kurioje itin sparčiai plinta dezinformacija. Specialistai įspėja, kad melagingos žinutės dažnai kuriamos siekiant manipuliuoti visuomenės nuomone, kelti paniką ar skatinti nepasitikėjimą valstybės institucijomis. Ypač pavojinga tai, kad klaidinantis turinys neretai pateikiamas kaip patikima naujiena – naudojamos suklastotos nuotraukos, dirbtinio intelekto sugeneruoti vaizdo įrašai, netikros ekspertų citatos ar melagingos antraštės. Bene labiausiai auganti grėsmė – vadinamieji „deepfake“ vaizdo įrašai ir garso įrašai. Pasitelkus dirbtinį intelektą galima sukurti itin tikroviškai atrodančius įrašus, kuriuose vieši asmenys neva sako ar daro tai, ko iš tiesų niekada nebuvo. Specialistai ragina prieš patikint, o tuo labiau – dalijantis – įrašais patikrinti informacijos šaltinį, palyginti ją su patikimų žiniasklaidos priemonių skelbiama informacija ir atsargiai vertinti emocijas ar baimę keliančius pranešimus.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Apie dezinformaciją ir jos keliamus pavojus viešumoje kalbama tikrai dažnai. Vis daugiau savivaldybių pačios imasi veiksmų su tuo kovoti. Dabar pranešama, kad už daugiau nei 105 tūkstančius eurų Kėdainių gyventojai bus mokomi ne tik kaip elgtis karo ar kitų ekstremalių situacijų metu, bet ir kaip atpažinti dezinformaciją. Didžioji dalis lėšų – iš Europos Sąjungos fondų. Numatoma, kad mieste bus organizuojamos specialios švietimo veiklos, skirtos civilinės saugos klausimams, siekiant, kad įvairios socialinės grupės žinotų, kaip elgtis krizės atveju. Tuo metu patys gyventojai raginami būti socialiai atsakingi ir dalytis turimomis žiniomis su artimaisiais ar vietos bendruomenėmis. Pasak ekspertų, gebėjimas kritiškai vertinti informaciją yra neatsiejama civilinės saugos dalis. O tai ypač svarbu pašonėje turint tokią kaimynę kaip Rusija.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Nors apie finansinius sukčius ir būdus nuo jų apsisaugoti viešumoje kalbama tikrai dažnai, bene kasdien girdime apie įvykdytus nusikaltimus. Kodėl? Psichologai aiškina, esą realiose situacijose žmonės sprendimus priima ne vien remdamiesi turimomis žiniomis. Taikomieji elgesio mokslai rodo, kad itin dažnai sprendimus lemia emocijos, dėmesys ir aplinkybės, kuriomis tas sprendimas priimamas. Pasak ekspertų, sukčiai siekia sukelti baimę, skubą, kaltę, norą padėti artimajam arba pasitikėjimą tariamu autoritetu. Tokiu momentu žmogus pradeda veikti automatiškai, o stipri emocija trumpam nustelbia kritinį mąstymą. Todėl, pasak psichologų, svarbu ne tik kalbėti apie sukčių schemas, bet ir ugdyti įprotį sustoti, patikrinti faktus bei neskubėti priimti sprendimo. Čia naudinga ir repetuoti galimus scenarijus – ką darytum, jei dabar paskambintų banko darbuotoju prisistatęs žmogus? Ko jo paklaustum? Tikrai naudingiau nei pokalbiai apie orą.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Apie sveikatą, buitį ar kasdienius rūpesčius su artimaisiais kalbėtis įprasta, tačiau finansinio saugumo tema šeimose vis dar lieka nepatogi. Naujausios „Norstat“ apklausos duomenimis, šia tema su tėvais niekada nėra kalbėję 34 procentai respondentų. Paradoksalu, bet panašiai tiek žmonių mano, jog jų tėvai galėtų tapti finansinių sukčių aukomis. Tad ekspertai ragina šią temą įtraukti į kasdienius pokalbius, be kita ko, susitarti, kaip reaguoti, jeigu, pavyzdžiui, telefonu pranešama apie į nelaimę patekusį artimąjį. Viena priemonių – tarpusavyje susitarti raktiniai žodžiai ar slaptažodžiai. Juos geriausia sutarti rašant ant popieriaus, o ne žinutėmis telefone, kad nutekinus duomenis, nebūtų atskleista ir ši šeimos informacija. Ir dar kartą – budrumo, budrumo, budrumo.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Vasarą, kai daugelis planuoja atostogas ir ieško poilsio vietų, suaktyvėja ir sukčiai. Viena dažniausių schemų – netikri apgyvendinimo pasiūlymai. Sukčiai skelbimų portaluose ar socialiniuose tinkluose siūlo išsinuomoti butus, sodybas ar poilsio namus už itin patrauklią kainą, prašo sumokėti avansą, o gavę pinigus dingsta. Taip pat padaugėja melagingų žinučių apie neva atšauktus skrydžius, rezervacijų patvirtinimą ar pinigų grąžinimą. Paspaudę jose esančias nuorodas žmonės rizikuoja prarasti savo prisijungimo ar banko duomenis. Specialistai pataria neskubėti pervesti pinigų, atidžiai tikrinti nuomotojų ar paslaugų teikėjų informaciją, įtariai vertinti neįprastai mažas kainas ir nespausti neaiškių nuorodų. Juk pernelyg geri pasiūlymai dažnai slepia ne išskirtinę galimybę, o sukčių spąstus. Saugokime save ir savo turtą.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas

Prasidėjus vasaros atostogų sezonui, socialiniai tinklai mirga nuo kelionių nuotraukų. Visgi tuo gali pasinaudoti ne tik draugai ar sekėjai, bet ir sukčiai bei vagys. Viešai skelbiamos nuotraukos ir vietos žymos dažnai išduoda, kad namai kurį laiką bus tušti, tad piktavaliams tampa lengviau pasirinkti taikinį. Be to, iš socialiniuose tinkluose pateikiamos informacijos neretai galima sužinoti daugiau asmeninių detalių, kurios vėliau panaudojamos kuriant įtikinamas apgaules. Ypač atsargiai reikėtų dalytis skrydžių įlaipinimo bilietų nuotraukomis. Jose, ypač jei matomas brūkšninis ar QR kodas, sukčiai gali pamatyti jūsų vardą, pavardę, užsakymo numerį ir skrydžio detales. Tokia informacija gali būti panaudota siekiant pasiekti jūsų rezervacijos duomenis ar sutrikdyti kelionės planus. Apskritai kelionių įspūdžiais saugiau dalytis grįžus namo, pravartu riboti įrašų matomumą ir vengti realiuoju laiku atskleisti tikslią savo buvimo vietą. Saugokime save, savo duomenis ir turtą.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Pastaraisiais metais vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad nesveika mityba daro įtaką ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai. Greitasis maistas, saldūs gėrimai, gausiai perdirbti užkandžiai ir cukraus perteklius tapo kasdiene daugelio žmonių raciono dalimi. Specialistai perspėja, kad tokie produktai dažnai suteikia trumpalaikį energijos antplūdį, tačiau netrukus po jo seka nuovargis, dirglumas ir nuotaikos svyravimai. Pasak medikų, nesubalansuota mityba gali sutrikdyti organizmo veiklą, paveikti smegenų funkcijas ir sumažinti gebėjimą susidoroti su stresu. Tyrimai taip pat rodo ryšį tarp dažno itin perdirbto maisto vartojimo ir didesnės depresijos bei nerimo simptomų rizikos. Nors retkarčiais pasimėgauti mėgstamais užkandžiais nėra žalinga, ilgalaikiai mitybos įpročiai turi didelę reikšmę mūsų savijautai. Tad rūpinimasis emocine sveikata prasideda ne tik nuo poilsio ar fizinio aktyvumo, bet ir nuo kasdienių pasirinkimų lėkštėje.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Pastaraisiais metais specialistai vis dažniau atkreipia dėmesį į prastėjančią visuomenės miego kokybę. Nuolatinis skubėjimas, ilgos valandos prie ekranų ir augantis streso lygis lemia tai, kad daugelis žmonių miega per mažai arba nekokybiškai. Nors miegas dažnai laikomas tiesiog poilsiu, medikai pabrėžia, kad jis itin svarbus ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai. Miegant smegenys apdoroja dienos įvykius, reguliuoja emocijas ir atkuria vidinę pusiausvyrą. Kai miego trūksta, žmogus tampa jautresnis stresui, dažniau patiria dirglumą, nerimą, nuotaikų svyravimus, sunkiau susikaupia ir priima sprendimus. Ilgainiui nuolatinis miego stygius gali prisidėti prie rimtesnių psichikos sveikatos sunkumų, tokių kaip depresija ar nerimo sutrikimai. Todėl kokybiškas ir pakankamas miegas nėra prabanga – tai būtina sąlyga gerai savijautai ir emocinei pusiausvyrai. Rūpinkimės savo miego higiena ir priminkime tą daryti artimiesiems.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Pasaulio sveikatos organizacija neseniai paskelbė, kad beveik 7 iš 10 keturiolikmečių vartoja energinius gėrimus. Jų pastaraisiais metais sako gerokai daugiau parduodantys ir Lietuvos prekybininkai. Paaugliai vis dar neretai bando šio, jiems nelegalaus, gėrimo nusipirkti patys arba prašo vyresnėlių pagalbos. Savo ruožtu medikai skambina pavojaus varpais – be jau anksčiau žinotų rizikų, pavyzdžiui, grėsmės širdžiai ar skrandžiui, šis gėrimas kenkia ir jaunuolių smegenims. Pasak psichiatrų, milžiniškas cukraus kiekis, esantis energiniuose gėrimuose, išbalansuoja miego režimą, sukelia nuotaikų svyravimus, hiperaktyvumą, dėmesio sutrikimus, o ilgainiui dėl to gali išsivystyti priklausomybė ar net depresija. Tad akivaizdu, kad grėsmių – daugiau nei naudų. Saugokime save ir artimuosius.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.