SAUGOK SAVE

Lietuvos gyventojai įsitikinę, kad didžiausią žalą sukelia priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, įskaitant vaistus, o mažiausiai žalinga yra priklausomybė nuo interneto, rodo „Spinter tyrimų“ apklausa. Jos duomenimis, pirmajai priklausomybei apklaustieji skiria 9,3 balo iš 10, o štai priklausomybei nuo interneto – vos daugiau nei 7 balus. Visgi specialistai pabrėžia, kad visos priklausomybės sukelia neigiamų pasekmių, tad numoti ranka nereikėtų nė į vieną. Kalbant apie probleminį interneto naudojimą, pažymima, kad dėl jo gali sutrikti miegas, sumažėti koncentracija,
atsirasti nerimas ir depresija. Pastaroji paveikia tiek emocinę, tiek fizinę sveikatą. Tad atkreipkime dėmesį, kiek laiko naršydami internete praleidžia mūsų artimieji ir, žinoma, mes patys. Nepamirškime, kad ši priklausomybė tokia pat žalinga kaip rūkymas ar alkoholio vartojimas.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Nors pastaruoju metu kone kasdien galima girdėti apie sukčiavimo atvejus ir išviliotas tūkstantines sumas, raštingumo šioje srityje vertėtų pasimokyti kiekvienam. Ne tik neatskleisti savo asmens duomenų svetimiems žmonės, bet, pirmiausia, pasirūpinti saugiais slaptažodžiais. Tikrai ne vardas ir pavardė, ne labas123 ar lietuva. Ekspertai pataria nepamiršti kelių taisyklių – kuo sudėtingesnė kombinacija, būtinai tiek didžiosios, tiek mažosios raidės, skaičiai, įvairūs simboliai. Jokiu būdu to paties slaptažodžio nenaudoti visur, neįsiminti jo darbo kompiuteryje ar juo labiau, prisijungus kažkur viešoje vietoje. Jeigu bijote, kad slaptažodžius pamiršite, tikrai nesižymėkite užrašų knygelėje, kurią dar ir laikote prie telefono. Tam yra įvairių mobiliųjų programėlių. Žinoma, čia būtina rinktis saugias ir patikimas, mat kitaip galima prisidaryti dar daugiau bėdos. Saugokime savo duomenis ir save.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Fiktyvios paskyros, dar vadinamos botais ar troliais, vis dažniau tampa priešiškų jėgų įrankiu socialiniuose tinkluose skleisti dezinformaciją ir organizuoti hibridines atakas. Lietuvos policijos duomenimis, šiuo metu socialiniuose tinkluose Lietuvoje yra apie 500 tūkstančių tokių paskyrų. Su jomis galima susidurti, kai, pavyzdžiui, feisbuke įsikeli Ukrainą palaikantį įrašą. Staiga po juo pasipila iš pirmo žvilgsnio tikrų asmenų įžeidžiantys komentarai ar besijuokiantys veideliai. Šie įprastai pasirenkami siekiant pažeminti ir nuvertinti temą, paverčiant ją pajuokos objektu. Jeigu seniau atskirti trolių paskyras buvo gana paprasta – nulis draugų ir kokios nors gėlės vietoj profilio nuotraukos, dabar nusikaltėliai tobulėja. Ir už viso to, žinoma, yra Lietuvai nedraugiškos valstybės, pirmiausia – Rusija ir Baltarusija. Kaip su tuo galime kovoti kiekvienas? Pirmiausia, praneškime apie tokias žinutes, komentarus ir paskyras socialinių tinklų valdytojams, blokuokime jas ir, kiek įmanoma, „išvalykime“ socialinę erdvę.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Turbūt daugeliui bent kartą teko girdėti pasakymą, kad žiniasklaida yra demokratijos sarginis šuo. Bet ar kada susimąstėte, ką tai reiškia? Įvairios medijų teorijos pabrėžia, kad objektyvaus ir nešališko žurnalisto misija – įspėti žmones, kad visuomenėje, valstybėje yra kažkas blogai. Lygiai taip, kaip šuns, saugančio namus. Norint to pasiekti, svarbu, kad žurnalistams niekas netrukdytų dirbti – nei į jų turinį besikišantys politikai, nei verslas ar kitos suinteresuotos grupės. Žinoma, ir patys žurnalistai turi to norėti, o savo darbe stengtis išgirsti visas puses ir nebandyti piršti savo nuomonės. Na, o kas belieka skaitytojams, klausytojams ir žiūrovams? Atsirinkti objektyvias ir kokybiškas žiniasklaidos priemones ir aklai nepasitikėti socialiniuose tinkluose skelbiama informacija – ten pasiraitoję rankoves darbuojasi ir Rusijos propagandos skleidėjai bei vadinamieji botai. Tad būkime atidūs, o sarginiai šunys lai sėkmingai darbuojasi.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Pastaruoju metu Lietuvoje vis garsiau kalbama apie nepriklausomos žiniasklaidos svarbą. Tam postūmį davė valdančiųjų užmojis politizuoti šalies visuomeninį transliuotoją. Tarptautiniai ekspertai pažymi, kad tai kelia grėsmę tiek laisvam žodžiui, tiek apskritai demokratijai – jeigu kiekviena nauja valdžia galėtų paskirti sau parankų visuomeninio transliuotojo vadovą ir nurodinėti ką kada skelbti, iš esmės griūtų nepriklausomos žiniasklaidos esmė. Na, o po visuomeninio transliuotojo politizavimo valdžios taikinyje galėtų atsidurti ir kitos žiniasklaidos priemonės bei nepriklausomi kūrėjai. To nori ir siekia Lietuvai nedraugiškos šalys – Rusija ir Baltarusija. Ir kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vengrijoje ar Slovakijoje, tokie procesai sparčiai juda į priekį. Tad jei nenorime, kad vadinamoji „orbanizacija“ (prorusiško Vengrijos premjero Viktoro Orbano vardu pavadinti procesai) pasiektų ir mūsų šalį, palaikykime tam besipriešinančius žiniasklaidos atstovus ir kiekvienas asmeniškai saugokime žodžio laisvę.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Nors apie melagienas ir dezinformaciją kalbama tikrai dažnai, daugybė žmonių vis dar jų negeba atpažinti. O tokio turinio itin gausu, ypač socialiniuose tinkluose. Tad keli praktiniai patarimai, kaip atpažinti melagienas. Pirmiausia – tikrinkite šaltinį. Ar tokia svetainė iš tiesų egzistuoja? Ar ji baigiasi trumpiniu .lt arba .com? Ar autorius – egzistuojants asmuo? Ar kuris nors kitas portalas taip pat skelbia šią naujieną? Sunkiai tikėta, kad įvykis – didelis, o apie jį skelbia tik tas vienas išskirtinis autorius. Tikrinkite datą. Kartais žinios iš praeities pateikiamos kaip naujos, visai kitame kontekste. Įvertinkite vizualinį turinį. Melagienos dažnai naudoja redaguotas nuotraukas ar manipuliuojančiu vaizdo įrašus. Naudokite „Google Reverse Image Search“ arba kitus įrankius, kad patikrintumėte vaizdų autentiškumą. Tikrinant faktus gelbsti ir tokios platformos kaip Snopes, FactCheck arba lietuviškasis Demaskuok.lt.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Pastaraisiais metais vis labiau populiarėjant įvairioms investavimo platformoms, tuo naudojasi ir sukčiai. Internete gausu raginimų investuoti vos kelis eurus ir susikrauti milžinišką pelną. Tai, pasak ekspertų, ir turėtų būti pagrindinis pavojaus signalas, kad prieš akis – ne patikima investavimo įmonė, o sukčiai. Juk, kaip sakoma, nemokamas būna tik sūris pelėkautuose. O kaip dar atpažinti investicinį sukčiavimą? Nusikaltėliai dažnai pasitelkia agresyvią reklamą, o joje skelbia tariamas žinomų žmonių sėkmės istorijas ar naudojasi žinomais prekės ženklais. Dažnai vos pažvelgus akivaizdu, kad reklama sukurta dirbtinio intelekto ar tiesiog yra melaginga. Taip pat svarbu patikrinti, ar investuoti siūlanti įmonės turi leidimą verstis šia veikla. Tai galima padaryti itin paprastai, Lietuvos banko interneto svetainėje. Prieš investuodami būtinai pasiskaitykite kitų vartotojų atsiliepimus, skundus ar įspėjimus. Tokie paprasti žingsniai, o sukčių tikrai padės išvengti. Saugokime save ir savo turtą.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Tikriausiai visi bent kartą girdėjote istorijų, kai sukčiai išvilioja dideles pinigų sumas apsimesdami, kad susižavėjo savo būsima auka. Tai – romantinis sukčiavimas. Jis ypač dažnas socialiniuose tinkluose, pažinčių svetainėse, programėlėse. Tad kaip atpažinti? Pasak ekspertų, tokiais atvejais užsimezgus tariamai simpatijai ir atsiradus pasitikėjimui, planuojamas susitikimas, tačiau nuolat esą nutinka kokia nors nelaimė, pritrūksta pinigų kelionei ir panašiai. Dėl to susitikti esą tampa neįmanoma ir sukčiui prireikia papildomų lėšų. Jų, žinoma, prašoma iš savo naujosios simpatijos. Žmonės raginami niekada nesiųsti pinigų ir neatskleisti savio asmeninių duomenų žmogui, kurio gyvenime net nematė. Taip pat savo naujiesiems internetiniams draugams nesiųskite kompromituojančių nuotraukų ar vaizdo įrašų, mat tai vėliau gali būti panaudota šantažuojant ir siekiant gauti finansinės naudos. Nebijokite nepažįstamajam užduoti daug klausimų, paprašykite susiskambinti naudojant vaizdo pokalbio funkciją. Ir netikėkite, kad neveikia vaizdo kamera.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Bene kasdien galime girdėti pranešimus apie sukčių išviliotus pinigus – nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių eurų. Dažniausiai žmonės nukenčia nuo telefoninių apgavikų. Šie paskambinę prisistato bankų, telekomunikacijų įmonių, policijos, pašto ar Mokesčių inspekcijos darbuotojais ir bando išvilioti asmeninius duomenis, pirmiausia – banko prisijungimus. Visos minėtos tarnybos pabrėžia, kad paskambinusios niekada neprašo tokių duomenų, o juo labiau nekalba rusiškai – būtent tai gali būti skiriamasis sukčių požymis. Tad vos išgirdus kažką panašaus, reikėtų tiesiog dėti telefono ragelį. O vėliau – užblokuoti skambinusio apgaviko numerį ir jį užregistruoti Nacionalinio kibernetinio saugumo centro svetainėje. Toks pilietinis veiksmas užtruks tik kelias minutes, bet padės kovoti su nusikaltėliais. Taip pat svarbu kalbėtis apie sukčius su artimaisiais, ypač vyresnio amžiaus – būtent jie dažniausiai tampa tokių nusikaltimų aukomis. Visgi atidumo ir budrumo reikia visiems. Saugokime save ir savo turtą.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Turbūt daugelis suaugusiųjų neįsivaizduoja savo ryto be kavos puodelio. Jis padeda pabusti, nusiteikti naujos dienos darbams ir tiesiog pasimėgauti keliomis ramiomis ryto minutėmis. Visgi besaikis kavos vartojimas gali tapti priklausomybe. Jeigu per dieną būtina išgerti 5-is-7-is puodelius kavos, o po to dėl per didelės kofeino dozės ne tik nepavyksta užmigti, bet ir ima drebėti rankos, pintis liežuvis, erzinti kiekvienas aplinkinių žodis, tai ženklas, kad metas sustoti. Medikai pažymi, kad nors ši priklausomybė nėra tokia pavojinga kaip kitos, pavyzdžiui, nuo alkoholio, kovoti su ja vis tiek būtina, mat tai alina širdies ir kraujagyslių sistemą, vegetacinė nervų sistema patiria krūvį, o žmogus – stresą. Tad įtariant galimą priklausomybę, pirmiausia svarbu po truputį mažinti kavos dozę. Vietoj jos išgerti arbatos, sulčių ar vandens, išeiti pasivaikščioti ar pasportuoti. Saugokime save.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.