SAUGOK SAVE

Lietuvoje masiškai plintant įžūlioms sukčių aferoms, kovą su tuo pradeda ir pavienės savivaldybės bei verslai. Štai Ignalinoje vieno parduotuvių tinklo lankytojai jau kurį laiką raginami atidžiau pažvelgti į pirkinių kvitus – ant jų spausdinama trumpa, bet itin svarbi informacija apie galimus sukčiavimo pavojus. Gyventojai raginami nespausti gautų nuorodų, neatskleisti banko duomenų ar PIN kodo. Pabrėžiama, kad sukčiai apsimeta banko, pašto, „Sodros“ darbuotojais, medikais, policininkais ir panašiai. Informacija ant čekių pateikta trumpai ir aiškiai, kad ją suprastų visi. Ypatingą dėmesį norima skirti senjorams ir kaimo vietovių gyventojams, kurie nuo sukčių nukenčia dažniausiai. Policija pabrėžia, kad net trumpas žvilgsnis į kvitą gali tapti svarbiu priminimu sustoti ir nepakliūti į sukčių pinkles. Saugokime save.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Sukčių fantazijai ribų nėra. Pastaruoju metu žiniasklaidoje nuskambėjo net kelios istorijos, kai dešimčių tūkstančių eurų neteko žmonės, įsivaizdavę, kad perka nekilnojamąjį turtą. Jo pardavėjais apsimetusiems apgavikams nukentėjusieji pervedė rezervacijos mokesčius ar net visą sumą už būstą, o tada sukčiai dingdavo kaip į balą. Kartais juos rasti pareigūnams itin sudėtinga, ypač jei pinigai atiduodami grynaisiais. Tad rinkos ekspertai ir policija pataria būti itin atidiems, nevesti pinigų neapžiūrėjus būsto, įtariai žiūrėti į skelbimus, kuriuose pardavėjai ar nuomotojai siūlo pernelyg pigų būstą ar didžiules, keliasdešimt tūkstančių eurų siekiančias nuolaidas. Juk nemokamas sūris būna tik pelėkautuose. Saugokime save ir savo turtą.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Šalies gyventojams pradėjus atgauti iš antros pensijų pakopos atsiimtus pinigus, kaip niekad suaktyvėjo sukčiai. Jie suskubo siūlyti investuoti ar kitaip neva saugiai pasaugoti pinigus, kol žmogus apsispręs, kam juos skirti. Netrūksta ir netikrų internetinių parduotuvių. Pas kai kuriuos žmones, ypač gyvenančius kaimiškose vietovėse, apgavikai užsuka net į namus. Tad policija ragina būti itin atidiems – niekam neatskleisti savo asmeninių duomenų, atidžiai tikrinti laiško siuntėjo ar svetainės, kur neva galima investuoti, duomenis, apie internetines parduotuves skaityti internautų atsiliepimus. Apie sukčiavimo atvejus reikėtų pranešti ne tik policijai, bet ir Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui. Taip apsaugosime ir kitus žmones.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Visi žinome, kad piktnaudžiavimas alkoholiu kenkia sveikatai, tačiau naujas tyrimas parodė, kad net ir nedidelis alkoholio kiekis gali pakenkti smegenims. Jungtinių Valstijų mokslininkai nustatė, kad visą mėnesį kasdien išgeriamas alaus bokalas ar vyno taurė gali lemti suprastėjusią smegenų perfuziją (kraujo pritekėjimą) ir plonesnę smegenų žievę (tai – sritis, kurioje vyksta dauguma aukštesniojo lygio mąstymo procesų). Tokios pasekmės ypač išryškėja sensant, kai imtis pokyčių jau per vėlu. Akivaizdu, kad iš pirmo žvilgsnio nekaltas įprotis prie vakarienės išgerti taurę vyno gali vesti ir link priklausomybių, o šių pasekmės – dar didesnės. Tad mokslininkų išvada aiški – nekalto alkoholio kiekio nėra. Saugokime save.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Vasarą, kai pasikeičia kasdienė rutina, atsiranda daugiau laisvo laiko ir įvairių pramogų, kyla pavojų turintiesiems elgesio priklausomybių, tokių kaip lošimai, kompulsyvus apsipirkimas ar perteklinis laiko leidimas internete. Psichologai pažymi, kad nors įprasta manyti, kad šiuo metų laiku daugiau socializuojamės, kai kurie žmonės, priešingai, patiria vienišumą, nuobodulį ir vidinę įtampą, matydami, kaip smagiai laiką leidžia kiti, o jie patys – ne. Norėdami numalšinti kilusius jausmus, žmonės ieško stipresnių emocijų ar momentinio atlygio ir taip gali vėl įnikti į lošimus, nesaikingą pirkimą ir panašiai. Tad svarbu patiems sergantiesiems stebėti savo jauseną, o artimiesiems pasirūpinti, kad šie žmonės nesijaustų vieniši ir atstumti.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.  

Vasara žmonėms, turintiems priklausomybių, yra tam tikras rizikų metas: padaugėja švenčių, vakarėlių, o kartu ir pagundų nuklysti bei patirti atkrytį. Visgi tai gali būtų ir teigiamų pokyčių laikotarpis. Šiltuoju sezonu atsiranda daugiau galimybių aktyviai leisti laiką, sportuoti, būti gryname ore, keliauti ar užsiimti kitomis sveikatai palankiomis veiklomis. Toks užimtumas gali padėti nukreipti dėmesį nuo žalingų įpročių, mažinti stresą, įtampą ir vidinį nerimą. Reguliarus fizinis aktyvumas ir buvimas gamtoje dažnai prisideda prie geresnės emocinės savijautos bei stipresnės savikontrolės. Dėl to šis metų laikas kai kuriems gali tapti palankia proga atsitraukti nuo priklausomybę skatinančios aplinkos ir stiprinti motyvaciją keisti gyvenimo būdą. Svarbiausia, kad šalia būtų palaikančių ir motyvuojančių žmonių.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Apie žarnyno mikrobiotą ir jos svarbą mūsų savijautai pastaruoju metu kalbama vis dažniau. Visgi mikrobiotos ir priklausomybių, konkrečiai – maisto priklausomybės – santykis nėra tokia dažna tema. Prieš kelerius metus mokslininkai, tarp jų ir lietuviai, iš pradžių atlikę tyrimą su pelėmis, o vėliau – ir žmonėmis, nustatė, kad tam tikros žarnyno bakterijos gali padidinti mūsų potraukį daug cukraus ir riebalų turinčiam maistui. Būtent jis ir sukelia tiek nutukimą ar diabetą, tiek maisto priklausomybę. Dėl to svarbu užtikrinti reikiamą tam tikrų prebiotikų ir probiotikų kiekį mūsų organizme. Nors gausu tą galinčių padaryti maisto papildų, kur kas naudingiau subalansuoti mitybą: mūsų mikrobiota labai mėgsta raugintas daržoves, jogurtą, kombučią. Juos vartodami sau darysime paslaugą visomis prasmėmis ir bent jau sumažinsime maisto priklausomybės riziką.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Artėjanti vasara, kai padaugėja vakarėlių, festivalių, šeimos švenčių ir spontaniškų susibūrimų, kelia papildomų rizikų žmonėms, turintiems priklausomybių ar esantiems sveikimo procese. Šiuo metų laiku dažniau susiduriama su alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, socialiniu spaudimu „prisijungti“, pagunda grįžti prie ansktesnių įpročių. Be to, vasarą dažnai keičiasi dienotvarkė, įprasta rutina, sutrinka miego režimas, o tai gali silpninti savikontrolę ir emocinį stabilumą, tad net ir sėkmingai sveikstantis žmogus gali vėl patirti atkrytį. Todėl labai svarbu vasarą sąmoningesniems būti ne tik patiems sergantiesiems, bet ir jų draugams bei artimiesiems – vietoj vakarėlio pakviesti į gamtą, vietoj alkoholio taurės pasiūlyti, pavyzdžiui, putojančios arbatos, o svarbiausia – patiems būti pavyzdžiu ir rinktis sveiką gyvenimo būdą.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Priklausomybės ligomis sergančių žmonių savo aplinkoje turi beveik 7 iš 10-ties Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ apklausa. Beveik kas antras žmogus priklausomybę supranta kaip ligą, kuria sergantiesiems reikalinga pagalba. Visgi kone trečdalis mano, kad turintieji priklausomybę yra patys už tai ir atsakingi. Dar blogiau – dalis žmonių ne tik smerkia sergančiuosius, bet ir skatina juos vartoti
priklausomybę galinčias sukelti medžiagas. Medikai sako dažnai išgirstantys istorijų, kai sergančiųjų artimieji skatino bent per šventes išgerti alkoholio, mat nuo vieno karto esą nieko nenutiks. Visgi pažymima, kad bet koks pavartojimas priklausomybę turinčiam žmogui gali sukelti atkrytį. Dėl to tiek artimieji, tiek kolegos raginami būti supratingi ir palaikantys.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Nemaža dalis šalies gyventojų kasdienę įtampą ir stresą bando įveikti vaistais, rūkymu ar alkoholiu, rodo „Spinter tyrimų“ apklausa. Jos duomenimis, 13 procentų apklaustųjų renkasi rūkymą, 12 procentų – alkoholį, dar tiek pat pripažįsta vartojantys raminamuosius vaistus. Medikai įspėja, kad tokie trumpalaikiai sprendimai gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių, įskaitant priklausomybes, tad ragina pirmenybę teikti sveikesniems streso valdymo būdams. Vienas veiksmingiausių ir paprasčiausių – kokybiškas miegas. Nusiraminti padeda ir bendravimas su artimaisias, sportas, buvimas gryname ore, gyvūnų glostymas, įvairūs atsipalaidavimo pratimai, pavyzdžiui, kvėpavimo technikos ir meditacija. O štai telefono griebtis tokiais atvejais nereikėtų – bukas naršymas internete, priešingai, gali didinti įtampą ir susierzinimą.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.