Nuo 2025 m. Lietuvoje įsigalioja naujas investavimui skirtas sprendimas – investicinė sąskaita. Jos tikslas yra paskatinti šalies gyventojus investuoti į įvairias finansines priemones, o reinvestuojamas pelnas nebus apmokestinamas. Ką šie pakeitimai reiškia esamiems ir būsimiems investuotojams?

Besibaigiant metams įprasta sudaryti per metus perskaitytų knygų, padarytų klaidų, nuveiktų darbų ar šiaip pasiekimų sąrašus. Tačiau įdomesnis pratimas yra atsitraukti nuo trumpalaikių pasiekimų ir nesėkmių bei įvertinti daug ilgesnę perspektyvą. Nuo šio amžiaus pradžios praėjo lygiai 25 metai, o lietuviams tai buvo išskirtinis klestėjimo ir pilnatvės laikotarpis.

Besitęsiantys karai, permainas žadantys rinkimai demokratinėse šalyse, stagnuojančios Europos ekonomikos ir konkurencingumo paieškos – šie metai daugeliui vis dar neleido ramiai miegoti. O pasaulyje ir toliau gilėjo takoskyra tarp demokratijų ir autoritarinių režimų. Kita vertus, žvelgiant į Lietuvą, atrodo, kad daugelis šių negandų mūsų šalį aplenkė – ekonomika įsibėgėjo, o vartotojų lūkesčiai, atlyginimai ir gyventojų santaupos pasiekė naujus rekordus. Galime pasidžiaugti pakankamai šaliai gana sėkmingais 2024-aisiais ir pradėti galvoti apie prioritetus ateinantiems metams.

Ką darytum, jei turėtum milijoną? Šis klausimas dažniausiai užduodamas juoko forma – kviečia pasvajoti ir bent mintyse paišlaidauti sąskaitoje turint menamą milijoną. O ar įmanoma dirbančiam žmogui per gyvenimą iki pensijos išties sukaupti milijoną?

„Swedbank“ su bendrove „Idavang“, kuri valdo didžiausią šalyje kiaulininkystės ūkių kompleksą, pasirašė 40 mln. eurų finansavimo susitarimą. Gautos lėšos bus panaudotos anksčiau Danijos rinkoje išleistoms obligacijoms išpirkti. „Swedbank“ taip pat refinansuos bendrovės kituose šalies ir užsienio bankuose iki šiol turėtus finansinius instrumentus.

Atostogos prasideda nuo planavimo – deriname laiką, skaičiuojame biudžetą, renkamės kryptį, perkame bilietus, pakuojame lagaminus. Tačiau net ir geriausias atostogų planas gali griūti dėl nuo mūsų nepriklausančių aplinkybių, pvz., ugnikalnio išsiveržimo ar transporto bendrovės darbuotojų streiko, o tokiais atvejais itin pravartus tampa kelionių draudimas.

Didžiausių metų švenčių akivaizdoje norisi dalytis ne tik dovanomis, bet ir gerumu. Šiemet kvietėme savo klientus ir visuomenę tapti palaikymo balsu tiems, kurie kasdienę savo veiklą skiria kilniems tikslams. Kalėdinė iniciatyva „Palaikymas keičia!“ tapo ryškiu pavyzdžiu, kaip visų mūsų bendrystė gali prisidėti prie didelių pokyčių.

Naujieji metai – kaip ir kone kiekvienas pirmadienis – suteikia vilties patikėti, kad šį kartą tikrai sportuosime daugiau, valgysime sveikiau bei iš esmės pagerinsime savo finansinę elgseną. Tikslą pagerinti savo finansinę sveikatą sau kelti itin prasminga, tačiau prieš užsibrėždami naujus pažadus, įsivertinkime, kaip sekėsi įgyvendinti numatytus praėjusiais metais.

Moterys Lietuvoje vis dar uždirba mažiau, investuoja mažiau, nors į savo ateitį yra linkusios žvelgti atsakingiau. Besisukdamas visą aktyvų darbinį gyvenimą, šis ydingas ratas atveda prie to, kad moterys gauna 15 proc. mažesnę pensiją ir yra sukaupusios mažiau finansinio turto. Visa tai galiausiai atspindi statistiniai duomenys – vyresniame amžiuje moterys 2 kartus dažniau susiduria su skurdo rizika, palyginti su vyrais. Ar įmanoma šį atotrūkį panaikinti?

Šiuos metus uždarau su gerokai didesne investicinių priemonių įvairove savo investiciniame portfelyje nei 2023 m. Tačiau ir šių, ir praėjusių metų pabaiga turi šį tą bendro – mano krepšelį stabiliai žalioje augimo zonoje palaiko „Swedbank Robur“ fondai.