Išankstiniai Valstybės Duomenų Agentūros duomenys rodo, kad per metus kainų augimas kiek paspartėjo ir siekia 3,7 proc. Didžiausią spaudimą infliacijai nuo metų pradžios darė maisto produktai – itin brango pieno produktai, kiaušiniai, mėsa ir vaisiai. Rugpjūtį metinis maisto kainų augimas perkopė 6 proc. ir sudarė daugiau nei pusę visos infliacijos. Kyla klausimas, kodėl maisto produktų brangimas šiemet paspartėjo ir ko galime tikėtis kitais metais?

Toks orų apibūdinimas man visada sukelia šypseną, nes iš esmės prognozė sako – tikėkis bet ko. Vienur palis, kitur – neturėtų, o žodis „gali“ taip pat neprideda aiškumo, kaip galiausiai apsirengus šiandien reikėtų išeiti į lauką. Sunkiai prognozuojamų orų metafora tinka ir kalbant apie asmeninius finansus.

Lietuvos žemės ūkio sektorius šiuo metu balansuoja tarp augančių sąnaudų, kainų svyravimų ir klimato nenuspėjamumo. Nors pieno ir kiaušinių rinkos rodo pozityvias tendencijas, grūdų supirkimo kainos mažėja. Todėl šalies ūkininkai yra priversti ieškoti būdų efektyvinti gamybą ir planuoti investicijas taip, kad išliktų konkurencingi tiek vidaus, tiek tarptautinėse rinkose.

Prie „Swedbank“ Verslo tarnybos vadovų komandos prisijungia ilgametę patirtį bankininkystės ir atsinaujinančios energetikos sektoriuose sukaupęs Rokas Bancevičius. Nuo šių metų spalio 13 d. jis eis Stambių verslo klientų departamento direktoriaus pareigas.

Šių metų „Swedbank Vilniaus maratonas“ ne tik suvienijo rekordinį skaičių bėgimo entuziastų, bet ir suteikė apčiuopiamos ekonominės naudos sostinei. „Swedbank“ atsiskaitymų kortelėmis duomenys rodo, kad maratono dieną – 2025 m. rugsėjo 14-ąją – Vilniaus centrinės dalies prekybininkų apyvarta buvo 28 proc. didesnė nei įprastais vasaros sekmadieniais.

Lietuvos įmonės išlieka patraukliu taikiniu finansiniams sukčiams, dažnai veikiantiems iš užsienio šalių. Per pirmąjį 2025 m. pusmetį šalies įmonių patirti nuostoliai dėl kibernetinių sukčių veiklos siekė beveik 1 mln. eurų, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centro duomenys. „Swedbank“ ekspertai pastebi, kad didžiausius nuostolius verslai patiria, kai sukčiai pinigų išviliojimui pasitelkia susirašinėjimo tarp verslo partnerių perėmimo metodą.

„Tallinna Vesi“ (TVE) antrojo ketvirčio pardavimai siekė 19,4 mln. eurų, t. y. 23,4 proc. arba 3,7 mln. eurų daugiau nei prieš metus. Augimas daugiausia buvo susijęs su 2,6 mln. EUR metiniu statybų pajamų padidėjimu. Pardavimai iš viso viršijo mūsų prognozę panašiu dydžiu, nes kitų segmentų rezultatai buvo tokie, kokių tikėtasi. Atitinkamai EBITDA siekė 7,4 mln. eurų (+14,1 proc. per metus) ir 0,6 mln. eurų viršijo mūsų prognozę. Galiausiai dėl didesnių pelno mokesčio tarifų Estijoje grynasis pelnas sumažėjo 37,6 proc. per metus iki 1,4 mln. eurų, tačiau vis tiek 0,9 mln. eurų buvo didesnis už mūsų prognozę.

„Swedbank“ suteikė 25,3 mln. eurų finansavimą bendrovei „EKO Srautas“, priklausančiai tarptautinei atsinaujinančios energetikos įmonei „Green Genius“. Gautos lėšos bus skirtos 196 MWh elektros energijos kaupiklių sistemos (EEKS) statyboms Antkalniškių kaime, Jurbarko rajone.

Per šią savaitę rengiamą FED posėdį investuotojai greičiausiai išgirs gerų žinių dėl tolesnio palūkanų mažinimo. JAV darbo rinkai demonstruojant vis naujus silpnumo ženklus, centrinis bankas galiausiai gali ryžtis bazines palūkanas sumažinti 25 baziniais punktais. Be to, JAV rinkoje atsirado nauja DI bumo žvaigždė technologijų senbuvė „Oracle“, kurios įkūrėjas trumpam buvo tapęs turtingiausiu žmogumi pasaulyje.

Nors centriniai bankai tęsia bazinių palūkanų mažinimo ciklą, ilgesnio laikotarpio skolinimosi kaina kopia į viršų. Daugelyje šalių 30 m. obligacijų pajamingumas šturmuoja seniai matytas aukštumas. Valstybių skolinimosi kainą didinančių priežasčių – apstu. Viena vertus, tai lemia iššūkių valstybių biudžetams, tačiau ir atveria pamirštų galimybių investuotojams.