Swedbank Lietuvoje

„Swedbank“ suteikė 14 mln. eurų finansavimą vienam didžiausių šalyje televizijos ir interneto paslaugų teikėjų – bendrovei „Cgates“. Lėšos bus skirtos bendrovės „Splius“ verslo dalies įsigijimui ir integracijai bei tolimesnei tinklo plėtrai.

Daugiausia dėl smarkiai išaugusio grūdų, aliejinių augalų ir pašarų bendrojo pelningumo, konsoliduotas bendrasis pelnas, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 26,7 proc. - iki 55,9 mln. eurų, o EBITDA ir grynasis pelnas atitinkamai šoktelėjo 33,2 proc. (iki 34,3 mln. eurų) ir 61,7 proc. (iki 18,3 mln. eurų) per pirmąjį fiskalinį ketvirtį (kalendorinis trečiasis ketvirtis). 

Komentuoja Andrej Rodionov, CFA, Baltijos šalių akcijų tyrimų srities vadovas.

Nuo 2025 m. Lietuvoje įsigaliojo naujas investavimui skirtas sprendimas – investicinė sąskaita. Jos tikslas yra paskatinti šalies gyventojus investuoti į įvairias finansines priemones, o reinvestuojamas pelnas nebus apmokestinamas. Ką šie pakeitimai reiškia esamiems ir būsimiems investuotojams?

Per išpardavimus, tokius, kaip „Juodasis penktadienis“, nurodo apsiperkantys kiek mažiau nei pusė šalies gyventojų (42 proc.). Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Tačiau tik du penktadaliai pirkėjų yra tikri, kad prieš tai patikrino kainas ir žino, jog sutaupė.
Komentuoja Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė.

Per pastarąjį dešimtmetį tvarumo tema versle perėjo kelias stadijas: „gerų darbų darymo“, privalomų ataskaitų ruošimo ir pasiekė šiandieninę – finansiškai atsiperkančių inovacijų diegimo. Tvarumas nebėra vertybinis klausimas – tai dalis efektyvios verslo valdymo logikos. Įmonės, kurios geba susieti tvarumo pokyčius su kaštų struktūra, finansavimo poreikiais, verslo plėtros planais ir reputacijos stiprinimu, įgauna konkurencinį pranašumą.
Komentuoja Karolina Semionovaitė, „Swedbank“ Tvarumo vadovė.

Kaip ir buvo tikėtasi, trečiąjį ketvirtį grupės pajamos sumažėjo 57,8 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, iki 73,9 mln. eurų. Nors pajamos atitiko mūsų lūkesčius, statybos paslaugų EBITDA marža padidėjo daugiau nei dvigubai – nuo vos 9,3 proc. antrajame ketvirtyje iki įspūdingų 20,1 proc. trečiajame ketvirtyje. 

Komentuoja Andrej Rodionov, CFA, Baltijos šalių akcijų tyrimų srities vadovas.

III ketvirtį grupės koreguotas EBITDA sumažėjo 2,7 proc. iki 104,3 mln. EUR ir buvo 4,6 proc. mažesnis nei mes prognozavome, nes geresni Tinklų (+10,3 mln. EUR iki 60,2 mln. EUR) ir Žaliųjų pajėgumų rezultatai (+2,4 mln. EUR, iki 48,8 mln. EUR) buvo atsverti prastesnių Rezervinių pajėgumų rezultatų (-5,9 mln. EUR, iki 5,9 mln. EUR) ir padidėjusių nuostolių Sprendimuose klientams (-14,6 mln. EUR, iki -15,3 mln. EUR).

Komentuoja Andrej Rodionov, CFA, Baltijos šalių akcijų tyrimų srities vadovas.

Pusė (52 proc.) senos statybos daugiabučiuose gyvenančių lietuvių norėtų, kad jų namas būtų renovuotas, o dauguma (59 proc.) tarp svarbiausių naudų tobulinant būstą nurodo pinigų taupymą. Visgi 56 proc. žmonių nuvertina renovacijos poveikį šildymo sąskaitoms, kuris yra didesnis, nei daugelis mano. Tą atskleidė „Swedbank“ inicijuoto tyrimo duomenys.

Kodėl mums taip sunku ir dažniausiai visai nesinori galvoti apie ateitį? Ypač, kai kalba pasisuka apie pensiją ir senatvę? Specialistai sako, kad tai visiškai natūralu, tačiau neefektyvu, ir nors esame sutverti koncentruotis į dabartį, tikrai galime pasirūpinti ir ateities finansais. 

Apie tai, kaip veikia mūsų smegenys, kokius įsitikinimus apie senatvę turime ir kokius įpročius galime išsiugdyti jau dabar, kad jaustumėmės kur kas užtikrinčiau dėl savo ateities, pirmojoje tinklalaidėje „Sveiki(,) finansai“ su gydytoju psichoterapeutu Dainiumi Jakučioniu ir turinio kūrėja Rūta Ašvydyte kalbasi „Swedbank” Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.