Swedbank Lietuvoje

Didžiųjų pasaulio ekonomikų atsparumas šiemet buvo didesnis nei tikėtasi, tačiau „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad neigiama importo muitų įtaka dar pasireikš, o augimas kitais metais bus lėtesnis. Tuo metu Lietuvos ekonomikos augimas 2026 metais bus sparčiausias regione, bet paremtas beveik vien tik vidaus paklausos didėjimu.

Kas ketvirtas Lietuvos darbingo amžiaus gyventojas sau leistų išeiti į pensiją, jei turėtų papildomai sukaupęs daugiau nei 300 tūkst. eurų. Per metus norinčių turėti didesnę sukauptą sumą skaičius išaugo, rodo „Swedbank“ inicijuotas nuomonės tyrimas

Finansinis saugumas – vienas svarbiausių šiuolaikinio žmogaus poreikių. Planuojantys išlaidas bei santaupas savo rankose išlaiko kontrolę, o užklupus netikėtumams – juos atremia išvengdami didelių emocinių ir finansinių nuostolių. Šiandien, minint pasaulinę taupymo dieną, verta paklausti – ką iš tiesų reiškia būti finansiškai saugiam? Komentuoja Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ finansinio raštingumo srities vadovė

Vėlinių laikotarpiu šalies keliuose tradiciškai padidėja automobilių eismas – daugelis vairuotojų keliauja ilgesnius atstumus, dažniau važiuoja užmiesčio keliais. Kartu šiuo metu išauga ir rizika patirti eismo įvykius – trumpėjantis šviesusis paros metas, prastesnis matomumas bei laukinių gyvūnų migracija lemia didesnį susidūrimų skaičių. „Swedbank“ duomenimis, rudenį tokių įvykių fiksuojama vis daugiau, o šiemet jų užregistruota jau daugiau nei per visus praėjusius metus.

Finansiniai sukčiai taikosi ne tik į suaugusiuosius, bet ir į nepilnamečius – siekia išvilioti jų prisijungimo duomenis, pinigus ar prašo leisti pasinaudoti asmenine sąskaita. Policijos duomenimis, per 2025 m. 9 mėn. pradėti 27 tyrimai dėl nuo finansinių sukčių nukentėjusių nepilnamečių, tačiau, ekspertų vertinimu, realus atvejų skaičius gali būti dešimtis kartų didesnis.

Užsitęsus JAV vyriausybės uždarymui, investuotojų nuotaikos išlieka saikingai optimistinės, nors bendro ekonominio augimo kontekste matyti ir perspėjimo ženklų.

Būsto rinkoje šiemet toliau tęsiasi klestėjimo etapas – nuo praėjusių metų pabaigos stebimas itin išaugęs rezervacijų bei sandorių skaičius. Pavyzdžiui, Vilniaus pirminėje rinkoje būsto rezervacijų skaičius yra aukščiausiame lygyje nuo pat 2021 metų. Panašios tendencijos stebimos ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Kitais metais būsto rinką paveiks ne tik reguliaciniai pokyčiai, bet ir pirkėjai, pasiruošę į NT nukreipti II pensijų pakopoje turimas lėšų. Tad ko NT sektoriuje tikėtis kitais metais? 

Pastaruosius dvejus metus Rusijos ekonomikos augimas viršijo daugelį prognozių ir lūkesčių – iš dalies dėl to, kad jos pramonė greitai persiorientavo nuo sviesto prie ginklų. Tačiau šiemet augimas jau išblėso, o naujos JAV ir ES sankcijos gali stumtelėti ją link recesijos.

Komentuoja dr. Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Trečiąjį šių metų ketvirtį bendrosios pajamos išaugo 1,5 % palyginti su praėjusiais metais ir siekė 232,7 mln. eurų, o tai gerokai viršijo mūsų prognozes, kurios buvo 213,9 mln. eurų. EBITDA sumažėjo 4,9 % iki 21,5 mln. eurų, o grynasis pelnas – 5,7 % iki 8,1 mln. eurų, tačiau vis tiek viršijo mūsų prognozes atitinkamai 24,1 % ir 114,8 %. 

„Swedbank“, kartu su Europos investicijų banku (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) bei Šiaurės investicijų banku (ŠIB), suteikė finansavimą „Ignitis grupės“ vystomam Kelmės vėjo parkui – didžiausiam sausumos vėjo energetikos projektui Baltijos regione. Bendras projekto finansavimo paketas siekia 318 mln. eurų. Iš jų 98,5 mln. eurų paskolą suteikė „Swedbank“, 100 mln. eurų – EIB, 79,5 mln. eurų – ERPB, 40 mln. eurų – ŠIB.