Swedbank Lietuvoje

Pagaliau 18. Dabar tėvai, aplinka (ir tu pats) iš tavęs ima tikėtis suaugusiam žmogui būdingų sprendimų. Ir tai nėra paprasta – daug ką savarankiškai tenka daryti pirmą kartą, slegia atsakomybė „nesusimauti“, socialiniuose tinkluose matai visomis prasmėmis turtingo gyvenimo pavyzdžius, kurie nebūtinai yra tikri, tačiau verčia jaustis prastai. Tačiau pilnametystė – ne tik atsakomybė, bet ir galimybė. Tai metas, kai pradedi planuoti savo finansinę ateitį, formuoti įpročius ir žengti pirmuosius žingsnius link finansinės laisvės. Kokie jie ir kaip gali pagelbėti pradedant savarankišką gyvenimą?

Nuo 2026 m. pradžios daugiau kaip 1,4 mln. šalies gyventojų atsivers naujos pasirinkimo galimybės dėl II pensijų pakopos, bet tuo pačiu metu teks prisiimti ir didesnę atsakomybę dėl savo ateities. Nuo dabar padaryto pasirinkimo gali priklausyti, kaip atrodys mūsų ateitis vyresniame amžiuje. Skaičiavimai rodo, kad ji, priklausomai nuo tolesnės kaupimo formos, gali būti labai skirtinga.

Nekilnojamas turtas dominuoja Lietuvos namų ūkių turte kaip pati didžiausia turto klasė. Net 87 proc. gyventojų gyvena nuosavame būste, o apie penktadalis turi daugiau nei vieną NT objektą. Investavimas į būstą dažnai ir apklausose įvardijamas kaip pati populiariausia pinigų įdarbinimo kryptis. Tuo metu į vertybinius popierius tiesiogiai investuoja tik apie 7 proc. gyventojų. Vis dėlto investavimas į būstą reikalauja daug asmeninio įsitraukimo, turi paslėptų išlaidų ir yra gerokai mažiau likvidus. Klausimas – ar tos papildomos pastangos atsiperka?

Kaip ir buvo galima tikėtis, finansų rinkų dalyviai palankiai reagavo į bazinių palūkanų sumažinimą JAV, o pagrindiniai indeksai užfiksavo naujus rekordinius lygius. Šį kartą išsiskyrė mažos kapitalizacijos akcijų indeksas „Russell 2000“, kuris nuo vasaros ūgtelėjo daugiau kaip 10 proc. Be to, JAV ekonomika toliau demonstruoja lūkesčius pralenkiančius rezultatus, o vartotojai kol kas nelinkę riboti savo išlaidų.

Maždaug vienas iš dešimties gyventojų yra patyręs žalos dėl sukčių veiklos, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Nuo sukčių keliamos grėsmės automatiškai neapsaugo nei išsilavinimas, nei užimamos pareigos, nei pajamų dydis, rodo duomenys.

Išankstiniai Valstybės Duomenų Agentūros duomenys rodo, kad per metus kainų augimas kiek paspartėjo ir siekia 3,7 proc. Didžiausią spaudimą infliacijai nuo metų pradžios darė maisto produktai – itin brango pieno produktai, kiaušiniai, mėsa ir vaisiai. Rugpjūtį metinis maisto kainų augimas perkopė 6 proc. ir sudarė daugiau nei pusę visos infliacijos. Kyla klausimas, kodėl maisto produktų brangimas šiemet paspartėjo ir ko galime tikėtis kitais metais?

Toks orų apibūdinimas man visada sukelia šypseną, nes iš esmės prognozė sako – tikėkis bet ko. Vienur palis, kitur – neturėtų, o žodis „gali“ taip pat neprideda aiškumo, kaip galiausiai apsirengus šiandien reikėtų išeiti į lauką. Sunkiai prognozuojamų orų metafora tinka ir kalbant apie asmeninius finansus.

Lietuvos žemės ūkio sektorius šiuo metu balansuoja tarp augančių sąnaudų, kainų svyravimų ir klimato nenuspėjamumo. Nors pieno ir kiaušinių rinkos rodo pozityvias tendencijas, grūdų supirkimo kainos mažėja. Todėl šalies ūkininkai yra priversti ieškoti būdų efektyvinti gamybą ir planuoti investicijas taip, kad išliktų konkurencingi tiek vidaus, tiek tarptautinėse rinkose.

Prie „Swedbank“ Verslo tarnybos vadovų komandos prisijungia ilgametę patirtį bankininkystės ir atsinaujinančios energetikos sektoriuose sukaupęs Rokas Bancevičius. Nuo šių metų spalio 13 d. jis eis Stambių verslo klientų departamento direktoriaus pareigas.

Šių metų „Swedbank Vilniaus maratonas“ ne tik suvienijo rekordinį skaičių bėgimo entuziastų, bet ir suteikė apčiuopiamos ekonominės naudos sostinei. „Swedbank“ atsiskaitymų kortelėmis duomenys rodo, kad maratono dieną – 2025 m. rugsėjo 14-ąją – Vilniaus centrinės dalies prekybininkų apyvarta buvo 28 proc. didesnė nei įprastais vasaros sekmadieniais.