Elektroninių mokėjimų srityje klaidingų įsitikinimų netrūksta. Vis dar galima išgirsti pamąstymų, neva, e. mokėjimus renkasi tik jaunimas, kad kortelėmis atsiskaityti nesaugu, o e. komercijoje besisukantiems verslams užtenka tik vieno mokėjimo būdo. Ekspertai įsitikinę – tai netiesa.

Vilniaus akcijų birža išsiveržė į priekį pagal akcijų prekybos apyvartą ir listinguotų įmonių kapitalizaciją. Per trečią 2025 m. ketvirtį Vilniaus biržoje listinguotų įmonių vertė pasiekė 5,3 mlrd. eurų, o Talino biržoje ši vertė smuko ir siekė 4,7 mlrd. eurų, Rygos biržoje ji sudarė 0,5 mlrd. eurų. Iki šiol, neatsižvelgiant į kelis trumpus laikotarpius, Talino birža buvo vienareikšmė lyderė tarp Baltijos akcijų rinkų. 

Šalies gyventojų vidutinės išlaidos pasiekė 870 eurų per mėnesį, rodo „Swedbank“ mokėjimo kortelių duomenys. Palyginti su trečiu praėjusių metų ketvirčiu, vartojimo išlaidos šiemet išaugusios 13 proc. Be to, pastebima, kad išlaidų augimas tapo spartesnis už atlyginimų augimą, kas rodo, jog šalies gyventojai ima išlaidauti mažiau galvodami apie ateities poreikius.

Finansų rinkas pastarosiomis savaitėmis drebino politinės naujienos – JAV vyriausybės uždarymas, dar viena Prancūzijos vyriausybės griūtis, atsinaujinusi prekybos karų tema. Nors tokių politinių naujienų poveikis rinkoms dažniausia būna trumpalaikis, visa tai žymi toliau išliekantį didelį neapibrėžtumo lygį. Geriausias to atspindys yra auksas, kurio paklausa tarp investuotojų nemažėja ir kurio kaina pirmą kartą kirto simbolinę 4 tūkst. JAV dol. ribą.

Kava, kuri dabar garuoja ant mano stalo, pabrango ne šiaip sau. Kažkur Brazilijos gilumoje jau kelerius metus besitęsiantys sausringi ir karšti orai menkina kavamedžių žydėjimą ir kavos vaisių vystymąsi. Tas pats vyksta su kakava (taigi, brangsta šokoladas), bei alyvuogių aliejumi. Šie produktai mums yra savaime suprantami, tačiau jau kurį laiką mokame už juos brangiau. Globaliame pasaulyje viskas su viskuo susiję, nederlius pietuose lemia kainų augimą šiaurėje. 

„Swedbank“ ir „Luminor“ suteikė 100 mln. eurų vertės sindikuotą paskolą įmonei „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“, priklausančiai bendrovei „Hanner“. Lėšos bus panaudotos Nacionalinio stadiono ir daugiafunkcio komplekso statyboms Vilniuje. „Swedbank“, veikiantis kaip sandorio agentas, skyrė 65 mln. eurų finansavimą, „Luminor“ – 35 mln. eurų. 

Tėvai vaikų kišenpinigiams skiria nuo kelių iki daugiau nei 100 eurų per mėnesį, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Mažesni vaikai dažniau pinigus leidžia saldumynams ar žaislams, tuo metu vyresni – pramogoms ir taupymui didesniems pirkiniams, pavyzdžiui, įvairiems technikos įrenginiams.

Spalio 6–20 dienomis valstybei platinant naują gynybos obligacijų emisiją, „Swedbank“ pastebi, kad gyventojų susidomėjimas šia investavimo priemone šiemet smarkiai išaugo. Padaugėjo ne tik jų įsigyjančių žmonių, bet ir į šią priemonę nukreipiamų lėšų suma. Tipinio investuotojo į obligacijas portretas atskleidžia, kad jas dažniau renkasi didmiesčių gyventojai ir vyresni investuotojai, kurie nukreipia santykinai dideles sumas.

Pagaliau 18. Dabar tėvai, aplinka (ir tu pats) iš tavęs ima tikėtis suaugusiam žmogui būdingų sprendimų. Ir tai nėra paprasta – daug ką savarankiškai tenka daryti pirmą kartą, slegia atsakomybė „nesusimauti“, socialiniuose tinkluose matai visomis prasmėmis turtingo gyvenimo pavyzdžius, kurie nebūtinai yra tikri, tačiau verčia jaustis prastai. Tačiau pilnametystė – ne tik atsakomybė, bet ir galimybė. Tai metas, kai pradedi planuoti savo finansinę ateitį, formuoti įpročius ir žengti pirmuosius žingsnius link finansinės laisvės. Kokie jie ir kaip gali pagelbėti pradedant savarankišką gyvenimą?

Nuo 2026 m. pradžios daugiau kaip 1,4 mln. šalies gyventojų atsivers naujos pasirinkimo galimybės dėl II pensijų pakopos, bet tuo pačiu metu teks prisiimti ir didesnę atsakomybę dėl savo ateities. Nuo dabar padaryto pasirinkimo gali priklausyti, kaip atrodys mūsų ateitis vyresniame amžiuje. Skaičiavimai rodo, kad ji, priklausomai nuo tolesnės kaupimo formos, gali būti labai skirtinga.