Swedbank Lietuvoje

Šalies ekonomikai toliau augant, „Swedbank“ Lietuvoje nuosekliai didino finansavimo apimtis verslui ir gyventojams. Paskolų portfelis per metus išaugo 15 proc. ir rugsėjo pabaigoje siekė 10,9 mlrd. eurų. Mažėjant palūkanoms, banko pajamos per tris šių metų ketvirčius buvo 17 proc. mažesnės nei pernai ir sudarė 508 mln. eurų.

Investavimo kelionę pradėti bei sėkmingai ją vystyti galima dar mokyklos suole. Tai savo pavyzdžiu įrodė tinklalaidės „Ilgai ir pelningai“ pašnekovė Emilija Čapkauskaitė. Vilniaus jėzuitų gimnazijos moksleivė pirmuosius žingsnius finansų pasaulyje žengė dar 8 klasėje, o dabar ji – savo gimnazijos paramos fondo (VJG) direktorė.
 
Apie moksleivių įkurto fondo investavimo strategiją, asmeninius investicinius sprendimus ir pamokas E. Čapkauskaitę kalbina „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus.

 
Investavimas yra susijęs su rizika ir investicijų vertė gali tiek didėti, tiek mažėti. Istoriniai rezultatai negarantuoja rezultatų ateityje.
Informacija tinklalaidėje pateikta edukacijos tikslais ir negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, kvietimas, pasiūlymas ar raginimas pirkti / parduoti konkrečias finansines priemones.

Elektroninių mokėjimų srityje klaidingų įsitikinimų netrūksta. Vis dar galima išgirsti pamąstymų, neva, e. mokėjimus renkasi tik jaunimas, kad kortelėmis atsiskaityti nesaugu, o e. komercijoje besisukantiems verslams užtenka tik vieno mokėjimo būdo. Ekspertai įsitikinę – tai netiesa.

Vilniaus akcijų birža išsiveržė į priekį pagal akcijų prekybos apyvartą ir listinguotų įmonių kapitalizaciją. Per trečią 2025 m. ketvirtį Vilniaus biržoje listinguotų įmonių vertė pasiekė 5,3 mlrd. eurų, o Talino biržoje ši vertė smuko ir siekė 4,7 mlrd. eurų, Rygos biržoje ji sudarė 0,5 mlrd. eurų. Iki šiol, neatsižvelgiant į kelis trumpus laikotarpius, Talino birža buvo vienareikšmė lyderė tarp Baltijos akcijų rinkų. 

Šalies gyventojų vidutinės išlaidos pasiekė 870 eurų per mėnesį, rodo „Swedbank“ mokėjimo kortelių duomenys. Palyginti su trečiu praėjusių metų ketvirčiu, vartojimo išlaidos šiemet išaugusios 13 proc. Be to, pastebima, kad išlaidų augimas tapo spartesnis už atlyginimų augimą, kas rodo, jog šalies gyventojai ima išlaidauti mažiau galvodami apie ateities poreikius.

Finansų rinkas pastarosiomis savaitėmis drebino politinės naujienos – JAV vyriausybės uždarymas, dar viena Prancūzijos vyriausybės griūtis, atsinaujinusi prekybos karų tema. Nors tokių politinių naujienų poveikis rinkoms dažniausia būna trumpalaikis, visa tai žymi toliau išliekantį didelį neapibrėžtumo lygį. Geriausias to atspindys yra auksas, kurio paklausa tarp investuotojų nemažėja ir kurio kaina pirmą kartą kirto simbolinę 4 tūkst. JAV dol. ribą.

Kava, kuri dabar garuoja ant mano stalo, pabrango ne šiaip sau. Kažkur Brazilijos gilumoje jau kelerius metus besitęsiantys sausringi ir karšti orai menkina kavamedžių žydėjimą ir kavos vaisių vystymąsi. Tas pats vyksta su kakava (taigi, brangsta šokoladas), bei alyvuogių aliejumi. Šie produktai mums yra savaime suprantami, tačiau jau kurį laiką mokame už juos brangiau. Globaliame pasaulyje viskas su viskuo susiję, nederlius pietuose lemia kainų augimą šiaurėje. 

„Swedbank“ ir „Luminor“ suteikė 100 mln. eurų vertės sindikuotą paskolą įmonei „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“, priklausančiai bendrovei „Hanner“. Lėšos bus panaudotos Nacionalinio stadiono ir daugiafunkcio komplekso statyboms Vilniuje. „Swedbank“, veikiantis kaip sandorio agentas, skyrė 65 mln. eurų finansavimą, „Luminor“ – 35 mln. eurų. 

Tėvai vaikų kišenpinigiams skiria nuo kelių iki daugiau nei 100 eurų per mėnesį, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Mažesni vaikai dažniau pinigus leidžia saldumynams ar žaislams, tuo metu vyresni – pramogoms ir taupymui didesniems pirkiniams, pavyzdžiui, įvairiems technikos įrenginiams.

Spalio 6–20 dienomis valstybei platinant naują gynybos obligacijų emisiją, „Swedbank“ pastebi, kad gyventojų susidomėjimas šia investavimo priemone šiemet smarkiai išaugo. Padaugėjo ne tik jų įsigyjančių žmonių, bet ir į šią priemonę nukreipiamų lėšų suma. Tipinio investuotojo į obligacijas portretas atskleidžia, kad jas dažniau renkasi didmiesčių gyventojai ir vyresni investuotojai, kurie nukreipia santykinai dideles sumas.