Swedbank Lietuvoje

Aštuntoje „Swedbank“ tinklalaidės „Ilgai ir pelningai“ serijoje „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus ir „Swedbank“ vyr. ekonomistė Greta Ilekytė aptaria naujausias Lietuvos būsto rinkos tendencijas ir jų pokyčius. Kodėl NT vis dar išlieka populiariausia investicijos forma, kaip Lietuva atrodo Baltijos šalių ir Vakarų Europos kontekste? Ar NT grąža dar ilgai džiugins investuotojus? 

Apie tai ir dar daugiau – tinklalaidėje „Ilgai ir pelningai“

JAV akcijų rinkose pastarąsias dvi savaites netrūko optimizmo – investuotojus teigiamai nuteikė puikūs technologijų įmonių rezultatai, švelnesnė pinigų politika ir mažėjanti įtampa su Kinija. Europa tuo metu atsiliko – nors euro zonos ekonomika augo sparčiau, nei tikėtasi, pelningumo atotrūkio nuo JAV įveikti nepavyko. 

Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.

„Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumas trečiąjį šių metų ketvirtį Vilniuje ir Klaipėdoje šiek tiek padidėjo, o Kaune net šiek tiek sumažėjo. Tolimesnė perspektyva nėra pirkėjų pusėje – Europos Centrinio Banko (ECB) palūkanų kirpimo ciklui artėjant prie pabaigos, o kainų augimui įsibėgėjant, gyventojų galimybės įpirkti būstą laikysis žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio. Būsto įperkamumas Vilniuje taip pat išlieka žemiausias ir tarp Baltijos šalių sostinių. 

Net 64 proc. jaunų 18–29 metų suaugusiųjų Lietuvoje bent kelissyk per mėnesį jaučia finansinį nerimą. Tokius duomenis rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šios amžiaus grupės gyventojų apklausa.  Pagrindine nerimo priežastimi jie įvardija nepakankamas pajamas, tačiau tyrimas atskleidžia kur kas kompleksiškesnį nerimo priežasčių paveikslą.

Trečiąjį ketvirtį grupės pardavimai parduotuvėse šoktelėjo 10,6 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, iki 82,2 mln. EUR, augant apyvartai visose trijose šalyse. Komentuoja Andrej Rodionov, CFA, Baltijos šalių akcijų tyrimų srities vadovas.

„Tallink“ pirmą kartą per septynis ketvirčius pranešė apie teigiamus pokyčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Komentuoja Andrej Rodionov, CFA, Baltijos šalių akcijų tyrimų srities vadovas.

Trečiajame ketvirtyje koreguotas EBITDA išaugo 56,7 mln. eurų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, ir siekė 101,6 mln. eurų, viršydamas mūsų prognozę 18,8 proc. arba 16,1 mln. eurų. Šį rezultatą daugiausia siejame su didesniu pelningumu energetikos segmente ir „Tallink“ veikloje. Komentuoja Andrej Rodionov, CFA, Baltijos šalių akcijų tyrimų srities vadovas.

Šiandien įmonės, kreipdamosi dėl finansavimo, be įprastų finansinių dokumentų vis dažniau turi atsakyti ir į klausimus apie savo veiklą tvarumo srityje. Įmonėms gali tekti pateikti informaciją apie įmonės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, turimų pastatų energinio naudingumo sertifikatus, energijos suvartojimą ar kitus duomenis, susijusius su veiklos poveikiu aplinkai. Tai nėra laikina tendencija – tvarumo kriterijai tampa neatsiejama įmonių finansavimo proceso dalimi. Kodėl bankams tai rūpi? Priežasčių yra bent trys. Komentuoja Šarlota Belazaraitė, „Swedbank“ verslo klientų tvarumo srities vadovė.

Bent 3 iš 4 šalies gyventojų kasdienėse situacijose jau galėtų apsieiti be grynųjų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Šią tendenciją patvirtina ir banko duomenys – gyventojai vis rečiau gryninasi pinigus bankomatuose, sparčiau auga operacijų negrynaisiais skaičius ir apimtis, kuri sudaro vis didesnę dalį visų piniginių operacijų.

Dirbtinis intelektas į mūsų kasdienybę įžengė sparčiai bei užtikrintai. Daugeliui technologijų reikia laiko pritraukti savo vartotojus, tuo metu „ChatGPT“ pakako 5 dienų ir įrankis jau turėjo 1 mln. vartotojų. „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad daugiau nei pusė (54 proc.) Lietuvos gyventojų naudojasi DI bent kartais, o daugiau nei ketvirtadalis jį pasitelkia konsultacijoms finansiniams klausimais.
Komentuoja Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.