Paprastas, bet svarbus klausimas: kodėl mados industriją dažnai vadiname moteriška ir skirta moterims, bet joje tiek nedaug žinomų moterų dizainerių bei kompanijų vadovių? Juk taip buvo tikrai ne visada – tarpukariu tokios kūrėjos kaip Chanel, Lanvin ir Schiaparelli nulėmė svarbiausius mados virsmus. Tad smalsu, kas industrijoje turi pasikeisti, kad įsibėgėjus XXI a. matytume daugiau moteriškų veidų, vardų bei idėjų, o vyro-genijaus kūrėjo mitas pamažu užleistų vietą realiai perspektyvai.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Rodos, per pastaruosius kelis metus išgyvenome tiek, kiek seniau įvykdavo per dešimtmetį. Radikaliai keičiantis gyvenimui apsukas didina ir mada, mat ją šiuo metu kuria tiek dirbtinis intelektas, tiek pats vartotojas. Laidoje taip pat gilinsimės į popandeminės mados atgimimą bei ieškosime atsakymo, kaip mada gali būti tvaresne bei atviresne mums visiems.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kas galėjo pagalvoti, jog labiausiai XXI a. madą pakeis nuotraukų dalinimosi programėlė? 2010-aisiais pasirodžiusi „Instagram“ platforma ne tik padidino mados greitį, bet ir paskatino kreipti dėmesį ne į dizainą, o į vienkartinį fotogeniškumą. Vis tik socialiniai tinklai suteikė balsą ir tiems, kurie jo iki tol neturėjo – mažumoms, socialiai pažeidžiamoms grupėms bei tiems, kurie buvo pasiilgę mados eklektikos.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ar žinojote, kad šiandien naudojama Google vaizdų paieška prasidėjo nuo Jennifer Lopez dėvėtos „Versace“ suknelės? Kaip įžymybių bei dietos kultūra pakeitė mūsų požiūrį į kūną bei asmeninį įvaizdį? Ir kodėl būtent hiphopas tapo vienu svarbiausių kultūrinių judėjimų XXI a. aušroje?
Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kodėl dešimtojo dešimtmečio mados sostine vadintas ne Milanas ar Paryžius, o JAV vakarų pakrantės miestas Sietlas? Kokias tendencijas padiktavo grupė Nirvana? Ir kodėl dizainerį Marcą Jacobsą atleido už tai, kad jis pristatė bene garsiausią savo karjeros kolekciją? Devyniasdešimtieji pilni prieštaravimų, bet mados istorijoje vadinami vienu įdomiausių laikotarpių.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Devintasis mados dešimtmetis priklausė galiai bei įtakai – tokie filmai kaip „Volstrytas“ formavo įsivaizdavimą, koks turėtų būti jaunas, dirbantis bei uždirbantis miestietis. Naujas muzikos kanalas MTV diktavo gatvės mados tendencijas, o kartu su hiphopo kultūra atsirado ir meilė logotipams. Paryžius į tai atsakė savaip – ant podiumo vėl užkeldamas aukštąją madą.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Aštuntasis mados dešimtmetis judėjo muzikos ritmu. Disko vakarėliai spindėjo liureksu ir spandeksu, Londono pankai dėvėjo Vivienne Westwood kūrybą, o rokeriai akylai sekė beikeičiantį Davido Bowie sceninį įvaizdį. Ir kas galėjo pagalvoti, kad skirtingos mados filosofijos susitiks ne kur kitur, o Versalio rūmuose Paryžiuje, kur Europos ir JAV dizaineriai bandė išsiaiškinti, kurie iš jų laikmečio pulsą užčiuopia geriausiai.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Nors netyla ginčai, kas pirmas pristatė mini sijoną – prancūzai ar britai, mados istorikai sutaria, kad šis drabužis neabejotinai sukėlė mados revoliuciją. O kol sijonai trumpėjo ir kontraceptikai populiarėjo, dizaineriai įkvėpimo ieškojo pasaulio supervalstybių kosmoso karuose, vyriško kostiumo linijose ir hipių vakarėliuose, kur linksmybių ir geros muzikos tikrai netrūko.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Pokario Europa šventai tikėjo, kad grožis išgelbės pasaulį, tad nenuostabu, kad prasidėjo aukštosios mados aukso amžius. Tačiau kodėl moteris dizaineres pakeitė mados kūrėjai vyrai? Kurie iš jų paliko didžiausią pėdsaką madoje? Kaip išpopuliarėjusi televizija kūrė tendencijas kitoje Atlanto pusėje ir kokie nauji mados vėjai atskriejo iš Italijos?

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Antrasis pasaulinis karas mados industriją pakeitė neatpažįstamai. Metalinės drabužių detalės turėjo virsti šoviniais, nailoninės pėdkelnės - parašiutais, o dizainerių talento prireikė nebent kuriant uniformas kariaujantiems. Vis tik karui pasibaigus Paryžiaus laukė naujas aukso etapas, paženklintas Chistiano Dioro sukurtu naujuoju pokario moters įvaizdžiu - New Look.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė