Kokią madą kuria dizaineriai, pirmiausiai žinomi kaip meno ar net politikos intelektualai? Italė Miuccia Prada bei japonė Rei Kawakubo madą prisijaukina savaip – dekonstruoja egzistuojantį madingą siluetą, dėvinčiajam suteikia absoliučią autonomiją bei kuria įtampas tarp to, kas gražu ir kas laikoma estetine bjaurastimi. Tokie kontrastai nulėmė, kad šių intelektualių kolekcijas mados istorikai vadina aukščiausio lygio kūryba, apie kurią jau rašomi ir mados vadovėliai.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Toli gražu ne visi mados dizaineriai yra verti menininko vardo. Bet kai kurie sugeba ne tik įvesti drabužį į meno lauką, bet ir patį mados pristatymą paverčia performansu. Gibraltare gimęs dizaineris Johnas Galliano dar 1980-ųjų viduryje išgarsėjo drąsiomis istorinėmis interpretacijomis, kurias tęsė ir kurdamas „Dior“ bei „Margiela“. O štai Demna, „Balenciaga“ mados namų kūrėjas, madą pasitelkia kaip socialinės bei poilitinės kritikos įrankį, kalbantį apie viską – nuo „cancel“ kultūros iki pabėgėlių krizės.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ar mada gali būti maišto forma? Tikrai taip, jei kalbame apie Paryžiaus mados nenaudėlį Jeaną Paulį Gaultierą arbą Londono chuliganu vadintą Alexanderį McQueeną. Abu dizaineriai mados istorijoje vadinami vienais drąsiausių ir įtakingiausių, mat jų šou priminė politinių bei socialinių žinučių kupinus performansus, o kolekcijos įkūnijo kunkuliuojančio kultūrų katilo idėją. Analizuoti jų kūrybą – tai matyti naujos postmodernios mados eros gimimą besibaigiant dešimtajam XX a. dešimtmečiui.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ar žinojote, kad pirmieji mados industrijos modeliai dar XIX a. buvo jauni vyrai, kuriuos siuvėjai išleisdavo tiesiog vaikštinėti Paryžiaus gatvėmis? O kad dirbti modeliu ilgą laiką buvo beveik gėdinga? Modelio profesijos istorija pilna netikėtų vingių, o šiandien supermodelio statusas reiškia ką kita nei prieš šimtą ar net dešimt metų.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Dar nuo Ievos išvarymo iš Rojaus sodo kūnui pridengti reikėjo drabužių, o drabužiams reikėjo tobulo kūno. Mados istorijoje kūno bei aprangos santykis komplikuotas, nes kūnas savaime matomas kaip nepakankamas, o besikeičianti mada nustato vis kitą figūros idealą. Nuo korsetų nėščiosioms iki guminių diržų klubams suspausti, mada vis randa būdų, kaip mus priversti jaustis blogai. O gal tokiai sistemai ateina galas?

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Mada yra galinga kalba, o aprangos elementai šiandien pasirodo svarbiausių pasaulio naujienų antraštėse. Nuo prezidentų aprangos iki Irane viešai deginamų hidžabų, drabužiai tampa rezistencijos ir protesto simboliais, reiškiančiais norą kurti pokytį ar išsivaduoti iš priespaudos režimų. Vis tik daugelis situacijų reikalauja gilesnio žvilgsnio, nes laisvė aprangos kultūros kontekste mums visiems gali reikšti labai skirtingus dalykus.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Gyvename laikais, kai atrodo, kad madinga yra viskas. O juk dar taip neseniai mados tendencijas skirstėme pagal XX a. dešimtmečius, didesnius kultūrinius ar socialinius lūžius. Vis dėlto šiandien mada kinta ne kas sezoną, o kas savaitę ir padėkoti galime tik interneto algoritmams bei didėjančiam vartotojų apetitui. Bet kas nulemia, kad vienus daiktus matome kaip madingus, o į kitus žiūrime kaip į atgyvenusią tendenciją?
Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Jau bene šimtmetį netyla ginčai, ar mada gali būti vadinama menu. Aukštosios mados gerbėjai bei konceptualaus dizaino atstovai teigia, kad mada yra bene aukščiausia meno rūšis, mat šiuolaikybę bei mūsų santykį su savimi užčiuopia geriau nei bet koks paveikslas ar skulptūra. Vis tik savo atsaką turi ir kritikai, teigiantys, kad mada ir menas gyvena greta, bet atskirai. Net ir legendinis Yves'as Saint Laurent'as save yra vadinęs tiesiog nepavykusiu dalininku, bet ne mados meninku. O gal vieno atsakymo tiesiog nėra?

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Rodos, mados parduotuvėse visada einame arba į vyrų, arba į moterų skyrių, bet galbūt ateities mada lyties kategorijos nebeturės? Tokie mados namai kaip „Gucci“ ar „Balenciaga“ vis dažniau sako, kad madą kuria ne lyčiai, o žmonėms, vertinantiems dizainą. O ir jaunosios kartos pirkėjai sako, kad mada turi būti įrankis išreikšti save, o ne apriboti konkrečia lytimi.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kai kostiumėlis kainuoja 50 tūkstančių eurų, o vestuvinės suknelės kaina gali siekti ir milijoną, kas yra tie paslaptingieji aukštosios mados pirkėjai, leidžiantis sau neišpasakytą prabangą? Pasak ekspertų, jų visame pasaulyje tėra vos 4000, bet būtent jų dėka svarbiausios mados tradicijos ir šiandien yra gyvos.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė