Liucija Kvašytė yra teatro kostiumų dailininkė, ką tik grįžusi į Vilnių po devynių savaičių, praleistų Reikjaviko miesto teatro užkulisiuose. Ten ji kūrė kostiumus Uršulės Bartosevičiūtės „Makbetui“, kurio aprangą įkvėpė tiek XVI a. mada, tiek šiuolaikiniai video žaidimai. Pokalbyje su Liucija – žvilgsnis į darbą teatre, veiklą meno lauke bei tyrimus tvarios mados srityje.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Būti mados antropologu – tai ne tik išmanyti mados istoriją bei kultūrą, bet ir sugebėti įžvelgti, kodėl ir kaip mes dėvime drabužius ar matome tendencijas. Antopologijos studijas baigusi stilistė Miglė Kazėnaitė pasakoja, kaip pasiremdama antropologiniais įrankiais konstruoja įvaizdžius, matomus televizijos ekrane.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kaip ieškoti originalumo tada, kai viskas madoje jau atrodo sukurta? Ir kaip įkvėpti ateities dizainerius kurti kažką naujo, kai mados industrija liūdnai garsėja savo tarša bei perprodukcija? Apie jaunų mados kūrėjų ugdymą diskutuoja bei mados ateities scenarijus svarsto Vilniaus dailės akademijos bei Vilniaus dizaino kolekcijos docentė, žurnalo „Moteris“ mados redaktorė Justė Kubilinskaitė.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Puikiai žinome, kad drabužiu galime parodyti savo politines nuostatas, palaikyti svarbias idėjas ar komunikuoti nepritarimą tam, kas vyksta. Pasak istorikės dr. Olgos Mastianicos, XIX a. vilnietės prieš Rusijos imperijos diktatą irgi kovojo drabužiu – nors neturėjo balsavimo teisės, jos į gatves eidavo tyčia apsirengusios gedulo suknelėmis, o po krinolinais slėpdavo netgi sunkias spausdinimo mašinas.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ne visos įdomios istorijos gali išsirutulioti iki pilnos laidos apie madą, bet tai nereiškia, kad jos nevertos dėmesio. Paskutiniame 2022-ųjų „Tendencingai“ epizode pristatomas trumpų, bet vertingų mados pasasakojimų rinkinys, kuriame – istorijos apie princesės Dianos pradėtą keršto suknelės tradiciją, Alexanderio McQueeno regėtą mados ateitį bei Yves Saint Laurent'o mados pristatymą, vykusį pasaulio futbolo čempionato aikštėje.


Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kai 2013 m. Londono prekybos centras „Harvey Nichols“ pristatė kalėdinę reklamą „Sorry I Spent It On Myself“ („Atsiprašau, viską išleidau sau“), mados industrija šiek tiek susinepatogino. Ar tinkama kalbėti apie šventes akcentuojant ne norą pradžiuginti kitus, o teikiant prioritetą tam, ko trokštame patys? O gal egoizmas pateisinamas, jei apie jį kalbame su šypsena? Naujoji dovanojimo kultūra, propaguojanti savęs lepinimą, rodo, kad tokie šūkiai yra gerokai daugiau nei tik rinkodara, tai – naujas požiūris į šventes ir save.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Galvodami apie vyrišką madą mintimis iškart piešiame kostiumo siluetą. Vis tik persiverčiant tūkstantmečiui du mados kūrėjai nusprendė radikaliai perbraižyti vyriškos mados dizaino ribas. Tai – rokenrolo gerbėjas prancūzas Hedi Slimane bei post-punk judėjimui simpatizavęs belgas Rafas Simonsas, kurie ant podiumo užkėlė naujo tipažo vyrą – realų ir matomą gatvėje.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Komercija ir kūryba madoje dažnai atrodo nesuderinamos priešingybės, tačiau kai kurie dizaineriai įrodo, kad komerciškai sėkmingas dizainas mados istorijoje palieka giliausią įspaudą. Dar 1966-aisiais Yves Saint Laurent mados industrijoje sukėlė skandalą atidaręs pirmą gatavų drabužių parduotuvę, kurioje pirkėjai savo eilės laukė net po 3 valandas, o šiandien komercinės sėkmės istoriją Paryžiuje perrašo jaunasis Simonas Porte Jacquemus.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Šiandien būti mados dizaineriu reiškia nešti atsakomybę ne tik už dizainą, bet ir pardavimus bei komunikaciją. Todėl šią savaitę aptariame tris svarbias mados industrijos naujienas: Rafo Simonso mados namų uždarymą, Alessandro Michele pasitraukimą iš Gucci mados namų bei Balenciaga reklamą, kurioje vaikai laiko sadomazochistinius aksesuarus. Ne pati lengviausia savaitė mados žurnalistams, bet tikrai svarbi visai mados industrijai.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kokią madą kuria dizaineriai, pirmiausiai žinomi kaip meno ar net politikos intelektualai? Italė Miuccia Prada bei japonė Rei Kawakubo madą prisijaukina savaip – dekonstruoja egzistuojantį madingą siluetą, dėvinčiajam suteikia absoliučią autonomiją bei kuria įtampas tarp to, kas gražu ir kas laikoma estetine bjaurastimi. Tokie kontrastai nulėmė, kad šių intelektualių kolekcijas mados istorikai vadina aukščiausio lygio kūryba, apie kurią jau rašomi ir mados vadovėliai.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė