Viena žinomiausių Lietuvos atlikėjų Jessica Shy yra žinoma ne tik dėl įspūdingų koncertų ar rekordus mušančių dainų perklausų, bet ir dėl ypatingo santykio su lietuviška mada. Jos sceninius bei raudonojo kilimo įvaizdžius dažnai ruošia talentingiausi jaunosios kartos dizaineriai, sugalvoti su stilistės Viltės Kinderevičiūtės pagalba, o kiekvienai detalei ištobulinti reikia daugybės primatavimų, praktinių žinių ir suvokimo, kokia yra sceninės aprangos specifika – arba kaip muziką atkleisti drabužiu.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Šios savaitės laidoje „Tendencingai“ – net trys intriguojantys mados pasakojimai. Laidą pradedame nuo istorijos apie bene įtakingiausią XX a. pirmosios pusės mados dizainerę Madeleine Vionnet, kurios vardas šiuo metu nepelnytai pamirštas, paskui keliaujame link temos apie mados ir meno santykį bei „pasiskolinto prestižo“ metodą, o laidą užbaigiame trumpu ir gan juokingu pasakojimu apie madą, aplink kurią formuojasi gerbėjų kultai.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Jaunosios kartos mados dizaineris Raimedas Latvys puikiai išmano ne tik drabužių konstrukcijos subtilybes, bet ir įvaldė mados komunikacijos kalbą. Jo socialinių medijų profiliuose pinasi humoras ir kūrybos pristatymas, o kolekcijose - įspūdingi hiperbolizuoti tūriai, įžvalgos apie visuomenę bei... atostogų Lietuvos pajūryje atgarsiai.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Vestuvių apranga – tai gerokai daugiau, nei tik balta suknelė. Nuotakų stilistė Akvilė Dambinskaitė, įkūrusi konsultacijų platformą „Ištekėjimai“, prieš vasaros švenčių maratoną pasakoja ne tik apie praktinę šventinių įvaizdžių parinkimo pusę, bet ir nurodo dažniausiai jaunųjų daromas klaidas, atskleidžia, dėl ko kyla didžiausi ginčai suknelių salonuose. Ir primena, kad mados tendencijos kinta, o štai vestuvių nuotraukos – išlieka iki gyvenimo galo.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kostiumų dailininkės darbas kartais gali nuvesti iki labai netikėtų projektų, su, pavyzdžiui, legendine Lietuvos kompanija „Lelija“, skirtingais teatrais ir net atlikėjais iš skirtingų šalių. Stilistė bei kostiumų dailininkė Elena Marija Veleckaitė savo karjerą pradėjo nuo vintažinių drabužių archyvo kaupimo bei pardavinėjimo „Instagram“ platformoje, o šiandien dirba su įdomiausiais jaunosios kartos performanso menininkais.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Net jei nesate girdėję Marijos Petraitytės vardo, jos kurtus drabužius veikiausiai būsite matę. Galbūt ant Eurovizijos scenos Silvester Belt pasirodymo metu, Jessicos Shy koncerte, ant Šiaulių ar Panevėžio teatrų scenų, mados festivaliuose ar net bokso ringe. Panevėžyje kurianti jaunosios kartos dizainerė Marija savo pavyzdžiu rodo, kad avangardinė mados kryptis ir baltų genčių įkvėpta estetika gali atnešti gausybę užsakymų, o komercinis požiūris į madą nebūtinai yra vienintelis kelias į sėkmę.


Ved. Deimantė Bulbenkaitė

„Gyvename parfumerinio pertekliaus amžiuje“, – sako parfumerijos ekspertė Rimantė Budrytė-Kvietkauskienė, apie kvapų meną bei verslą rašanti dar nuo 2009-ųjų. Pasak Rimantės, šiandieninės parfumerijos mados atitinka pasaulyje jaučiamą nerimą, bet sykiu jaučiamas ir poreikis savaip diegti tvarias praktikas bei stumtelti parfumerijos meną į ateitį.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Prieš daugiau nei dešimtmetį Marija Palaikytė Lietuvą sudomino itin netradicine savo profesija – baigusi studijas Florencijos mados institute „Polimoda“, ji prisistatė kaip mados tendencijų prognozuotoja. Po to sekė gausybė kitų įdomių projektų: nuo vyrų mados savaitės, organizuotos Vilniuje, iki televizijos stilistės darbo. Šiuo metu Marija veda realybės šou „Mados klubas“ ir į lietuviškos mados istoriją įneša naujų vėjų.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Už kostiumų dizainą Nauberto Jasinsko spektaklyje „Sugrįžimas“ „Auksinį scenos kryžių“ pelniusi Liucija Kvašytė pasakoja, kad teatro scenoje svarbu ne tik aprengti personažą, bet ir perteikti pjesės viziją. Pavyzdžiui, siurrealistinė Čilės autoriaus Roberto Bolaño „Sugrįžimo“ nuotaika buvo sukurta detalėmis: hiperbolizuotomis formomis, tarsi nereikalingais akcentais, logiką peržengiančiais sprendimais.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Sovietmečiu Vilniaus modelių namai drabužius kurdavo pagal gan griežtas taisykles: kiekvieno drabužio gamybą turėjo sudaryti lygiai septynios operacijos, apimant netgi sagų prisiuvimą. Nutikdavo ir taip, kad įdomaus dizaino modelis kartais likdavo nepatvirtintas, nes kokia vietinė ministrė nemėgdavo žalios spalvos. Tokia buvo sovietmečio realybė, bet vis stiprėjančios Vakarų įtakos pamažu keitė ir požiūrį, ir vartojimo įpročius.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė