Dar visai neseniai rinkodaros specialistai į nuomonės formuotojus žiūrėjo atsargiai, o šiandien jau kuriasi atskiros agentūros, kurios rūpinasi populiariausių talentų vadyba ir jų santykiais su prekių ženklais. Talentų agentūros „Personal“ įkūrėja Magdalena Sabalė sako, kad keičiasi ne tik nuomonės formuotojų darbo metodai, bet ir jiems keliami reikalavimai.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

9 iš 10 europiečių mano, kad mūsų perkami ir dėvimi drabužiai turėtų būti patvaresni, o ES vienas asmuo kasmet išmeta daugiau nei 11 kg nebenaudojamos tekstilės. Deja, perdirbama ir naujais daiktais virsta mažiau nei 1 % išmestų drabužių. Nors tvarumas kasmet tampa vis svarbesne tema, mados industrijoje dėl jo daroma vis dar gerokai per mažai.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Nors jau atrodė, kad natūralus kailis mados industrijoje tampa vadinamuoju „faux pas”, pastaruoju metu vis daugiau mados kūrėjų gręžiasi į natūralų kailį kaip į prabangią, ilgalaikę ir net ekologišką medžiagą. Kol vieni kritikuoja kailio industriją kaip žudikišką ir komunikuojančią senas vertybes, kiti teigia, kad dirbtinis kailis, dažnai gaminamas iš plastiko, yra dar žalingesnis nei tikras.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Geras eurovizinis įvaizdis prasideda nuo geros dainos. Šiemet didžiojoje „Eurovizijos“ scenoje Malmėje Lietuvai atstovausiantis Silvester Belt sako, kad jo dainą įkvėpusi Berlyno kultūra persilieja ir į pasirinktą sceninį įvaizdį, o Silvestro stilistas Vainotas Jakštas rūpinasi, kad įvaizdis nuo galvos iki kojų būtų lietuviškas bei reprezentuotų Lietuvos mados industriją.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

Prieš penktmetį į Lietuvos mados lauką įsiveržusi dizainerė Urtė Katiliūtė, dabar geriau žinoma URTE KAT vardu, sugebėjo padaryti stulbinamą karjerą, neseniai ją nunešusią net iki Paryžiaus mados savaitės. Urtės drabužiais rengiasi dešimtis milijonų sekėjų turinčios įžymybės, bet dizainerė išlieka ištikima ne tik savo šaliai, bet ir lietuviškiems amatams bei Lietuvos kultūrai.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kostiumai yra neatsiejama kino meno dalis, nes pats persirengimo veiksmas aktoriams neretai tampa paskutiniu žingsniu save transformuojant į personažą. Vis tik jei teatre kostiumas turi „nusiskaityti” akimirksniu ir iš toli, kine jo vaizdavimas dažnai subtilesnis bei niuansuotas. Apie madą kine ir kiną madoje – pokalbis su „Kino pavasario“ programos vadove Dovile Grigaliūnaite.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Per Niujorką, Londoną, Milaną ir Paryžių nusiritusios mados savaitės kaskart atskleidžia, kuo šiuo metu gyvena visa mados industrija. O ji, pasirodo, laukia didelių debiutų, kovoja su privatumo problemomis, kuria memus ir, deja, vengia įvairovės ant podiumų.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Jei prieš kelerius metus mados industrija pradėjo aktyviai stengtis dėl didesnės modelių įvairovės ir reprezentacijos, pastaruoju metu matome itin pavojingą grįžimą prie nulinio dydžio standarto. Išpopuliarėję apetitą slopinantys vaistai, juos vartojančios įžymybės bei turtingi klientai ekstremalų lieknumą vėl pavertė geidžiamu, o sveikos reprezentacijos atstovai imasi už galvų, svastydami, kaip šį žalingą procesą apgręžti.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Priešingai nei gali atrodyti, greitoji mada nėra tik šiems laikams būdingas reiškinys. Jos užuomazgos slypi dar XIX a. industrinėje revoliucijoje, kai pradėta gaminti daug pluošto mechaniniu būdu, rankų darbą pakeitė siuvimo mašinos bei pradėta taikyti standartizuotų drabužių dydžių sistema. Vis tik šiandien greita mada yra tapusi itin toksišku verslu, išnaudojančiu pigią darbo jėgą ir darančiu didžiulę žalą visai planetai.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė