Nors tiek moterys, tiek vyrai siekia geriausių rezultatų tose pačiose sporto šakose, jie tai daro dėvėdami kartais net labai skirtingas uniformas. Pavyzdžiui, paplūdimio tinklininkai dėvi laisvus šortus ir marškinėlius, o tinklininkės yra įpareigotos apsitempti itin atvirais bikiniais. Kodėl? Niekas negali paaiškinti, bet ir taisyklių keisti neketina net 2024-aisiais, kai lygybė turėtų būti savaime suprantamas profesinis aspektas.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Įdomus paradoksas: dar vos prieš šimtmetį žmonės sportuodami turėjo dėvėti kasdienai skirtus formalius drabužius, o šiandien jau kasdien dėvime sportinę aprangą neturėdami jokios intencijos aktyviai judėti. Neįmanoma paneigti, kad demokratiškėjanti mada juda naujo patogumo ir universalumo standarto link, bet ne visada aišku, kokie faktoriai nulėmė, jog šiandien sportinius batelius avime visur ir visada, o sportinė stilistika tampa madinga.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Prieš dvidešimt metų mados modelius žurnaluose pradėjo keisti pramogų pasaulio įžymybės, o šiandien jas jau keičia atletai. Turintys dešimtis milijonų sekėjų socialiniuose tinkluose bei sekami tiek dėl sporto rezultatų, tiek dėl asmeninio stiliaus, būtent sportininkai tampa naujausiais tendencijų diktatoriais ir didžiausių mados namų ambasadoriais.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Paralimpinės žaidynės – tai vienas svarbiausių globalių sporto renginių, kuriame varžosi tūkstančiai atletų iš viso pasaulio. Deja, apie specialias jiems pritaikytas uniformas pradėta galvoti visai neseniai, o platesnė mados industrija žmonių su negalia poreikius išvis dažnai linkusi ignoruoti. Vis dėlto populiarėja nauja mados dizaino šaka – pritaikomas dizainas, atliepiantis skirtingų kūnų poreikius ir svarbą teikiantis estetikai.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Pirmųjų modernių olimpinių žaidynių metu atletų delegacijoms specialios uniformos nebuvo kuriamos ir sportininkai savo tautybę pažymėdavo tik įsegamais ženkliukais ar emblemomis. O štai 2024-aisiais šalys net varžosi uniformų dizainu bei į pagalbą pasitelkia garsiausius pasaulio mados kūrėjus, inovatyvias medžiagas bei stengiasi patraukti mados žiniasklaidos dėmesį.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Mados dizainerė Eglė Čekanavičiūtė - viena iš nedaugelio lietuvių kūrėjų, kuriai pavyko įsitvirtinti Paryžiaus aukštosios mados ekosistemoje. Vis dėlto kelis pastaruosius metus dizainerė skyrė asmeniniam projektui „Gowns for Sport“, kurio kontekste nagrinėja problematišką mados ir kūno santykį ir net kuria sukneles Lietuvos bei Prancūzijos sportininkėms olimpietėms.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Vos peržengusi XX a. slenkstį, sportinių drabužių mada pradėjo vytis visuomenės progresą. Kurti specialūs apsiaustai pirmiesiems automobilių vairuotojams bei jų keleivėms, tarp moterų populiarėjantis plaukimas paskatino sukurti atviresnį ir patogesnį maudymosi kostiumėlį. O žiemos sporto entuziastai surado būdų, kaip slidinėti ar užsiimti alpinizmu neapsunkinant kūno keliais sluoksniais vilnos.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Sportinių drabužių istorija – tai ne tik socialinių ar ekonominių skirtybių analizė, bet ir galimybė pažvelgti į mūsų santykį su savo pačių kūnais. Jeigu Antikoje sportinė veikla buvo įsivaizduojama tik be varžančių drabužių ir atletai varžydavosi nuogi, XIX a. buvo gaminami, pavydžiui, lininiai teniso kostiumai arba net moterims dviratininkėms skirti korsetai.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Šiandien bene visi kasdien avime sportinius batelius, žavimės garsių pasaulio atletų stiliumi ir net nepastebime, kaip sportinės aprangos elementai persilieja tiek į kasdienę madą, tiek pasirodo ant aukštosios mados podiumų. Vasarinis LRT Klasika laidos „Tendencingai“ ciklas skiriamas mados ir sporto sankirtoms, o pirmoji laida pateikia dešimt perspektyvų, atskleidžiančių, kaip mados industrijoje kalbama apie aktyvų laisvalaikį.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Vilniaus dailės akademijos profesorė Virginija Idzelytė – ne tik scenografė, apipavidalinusi virš 90 spektaklių, bet ir išskirtinį žinių gylį turinti kostiumo istorijos tyrėja. Pastarąjį dešimtmetį profesorė nagrinėjo Rytų tautų tradicinio kostiumo ypatybes, keliaudama po pasaulį lankė muziejus ir archyvus, o sukauptas žinias sudėjo į knygą „Šilko kelias“. Šis pokalbis – tai svarstymai, kuo skiriasi Rytų ir Vakarų aprangos kultūros, kas šiuos skirtumus nulėmė ir kodėl verta juos suprasti.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė