Verslo tribūna

Apie filantropijos ir mecenatystės pavyzdžius pasaulyje, galimybes jiems augti Lietuvoje ir dalinimosi džiaugsmą, klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su Kotryna Stankute-Jaščemskiene ir Mindaugu Morkūnu.

Mecenatas Vaidas Barakauskas jau investavo pusantro milijono eurų į Rokiškio rajone stovinčią Onuškio bažnyčią, o atrastos senosios freskos reikiamą sumą, veikiausiai, padvigubins.  
Onuškio bažnyčia – viena seniausių medinių bažnyčių visoje Lietuvoje. Šimtmečius skaičiuojantis istorinis pastatas vargu ar būtų dar ilgai gyvenęs, jei nebūtų patraukęs mecenato dėmesio.   
Mažesnėms savivaldybėms tokie projektai be mecenatų indėlio neįkandami, sako Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas.   Bažnyčios atstatymą inicijavęs ir jį finansuojantis Vaidas Barakauskas – netoliese esančio Ilzenbergo dvaro savininkas. Jis juokauja, kad bažnyčiai tiesiog pasisekė, kad ji šalia dvaro, nes nei su šiuo kraštu, nei su bažnyčia, jo anksčiau jokie saitai nesiejo.  
„Tvarkant dvarą istoriškai būdavo, kad reikia prisidėti ir prie vietos bendruomenės, taip pat ir religijos,“ – pasakoja mecenatas. Kelias buvo ilgas, vien tik projektavimas truko kelerius metus,  vėliau darbai, galiausiai atrastos freskos, apie kurias iki šiol niekas nežinojo.   Mecenato indėlis šiame projekte itin svarbus ne tik finansine prasme – tai visai kitos galimybės ir lankstumas.  
„Tyrimai, ekspertizės, visi tie dalykai reikalauja ne tik laiko, žinių, bet ir papildomų išlaidų, vien tyrimai kainuoja panašiai kaip patys darbai ir jas privatus investuotojas sprendžia gerokai greičiau ir paprasčiau“, – džiaugiasi Rokiškio meras.   Plačiau apie mecenatų indėlį mažesnėse savivaldybėse klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su mecenatu Vaidu Barakausku ir Rokiškio rajono meru Ramūnu Godeliausku.

Nuolatiniai svyravimai ir nepastovi situacija pasaulyje investuotojus skatina ieškoti saugumo, diversifikuoti savo portfelį ir žvalgytis į įvairesnes investavimo formas, kurios suteikia galimybę fiksuoti uždarbį. Norint ramiau miegoti, reikia orientuotis į ilgesnį laikotarpį ir fiksuotą pajamingumą, sako SAVY ryšių su investuotojais komandos vadovė Audra Kondrotė.

„SmartPosti“ – labai didelės grupės dalis, o motininė įmonė Suomijoje „Posti“ – viena seniausių logistikos įmonių pasaulyje, skaičiuojanti keturis šimtus metų, turinti 17 tūkstančių darbuotojų bei 1,5 milijardų apyvartą, pasakoja „SmartPosti“ vadovas Baltijos šalims Gediminas Mickus.
Lietuvoje įmonė pradėjo nuo palečių pristatymo paslaugos ir labiau buvo žinoma „Itella“ vardu. 2020-aisiais buvo nuspręsta keisti profilį ir sukti į e-komerciją, tuo pačiu atsirado ir poreikis kitokiam įvaizdžiui.
„Prieš du metus priėmėm sprendimą, kad reikia tokio brendo, su kuriuo būtume aiškiai matomi kaip savo įmonių grupės dalis“, – kaip gimė „SmartPosti“ aiškina vadovas.

Pastarasis laikotarpis Europoje ir pasaulyje pilnas netikrumo ir geopolitinių iššūkių, kurie formuoja ir žmonių emocijas bei klimatą darbovietėse. Visgi Lietuvos darbo rinkoje šį pavasarį situacija atrodo gana stabili, o statistiniai duomenys rodo teigiamas tendencijas – nedarbas mažėja, laisvų darbo vietų pasiūlymų daugėja visuose portaluose, sako Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė. Nors ekspertai prognozuoja gerėjančią situaciją, tačiau tvarumo ir stabilumo darbo rinkoje vis mažiau, ir tai susiję ne tik su ekonominiais veiksniais, bet ir darbuotojų elgsena – žmonės gerokai lengviau keičia darbą.

Valstybė turi daugiau nei 9 milijonus kvadratinių metrų nekilnojamojo turto ir strateginis siekis – efektyvinti  nekilnojamojo turto (NT) portfelį, sako valstybės įmonės Turto bankas Strategijos ir analizės skyriaus vadovė Živilė Ričkienė. Kasmet valstybės valdomo nekilnojamojo turto mažėja 4-5 % per metus ir tai vyksta valstybės institucijoms bei Turto bankui parduodant NT viešo aukciono būdu per  e-varžytines. Pernai valstybės institucijos atsisakė ir Turto bankui perleido beveik 50 000 kvadratinių metrų nereikalingų patalpų, kurios bus parduodamos aukcionuose.

Konkurencingoje verslo aplinkoje valdybos nario pozicija dažnai laikoma prestižine, neretai asocijuojama su galimybe įtakoti verslą strateginiame lygmenyje. Tačiau Agnė Jonaitytė, advokatų kontoros NOOR partnerė, pabrėžia, kad šis daugelio geidžiamas statusas reikalauja daug patirties, žinių, pasirengimo, bei susijęs su nemaža atsakomybės rizika.

Geopolitinės įtampos, trikdžiai tiekimo grandinėse, potencialūs prekybos karai, kuria neapibrėžtumo atmosferą, kurioje ūkininkai ir agroverslo atstovai negali jaustis užtikrinti dėl ateities.  Rūta Gucu, SEB banko Verslo klientų ir institucijų departamento vadovė, sako, kad net ir tokiu metu labiausiai pasiteisinanti taktika yra proaktyvumas: tinkamai sureagavęs į dabar vykstančius pokyčius, šalies agroverslas galėtų raškyti finansinę naudą ir kilstelėti Lietuvos konkurencingumo lygį.

Sirin Development, the largest logistics real estate developer in the Baltics for nearly two decades, boasts a portfolio nearing 500,000 square meters of industrial and logistics space. The company is now shifting its strategy toward build-to-suit (BTS) projects, which are customized to meet clients' specific requirements.   "This decision is purely data-driven," explained Lukasz Tomczyk, head of commerce division at Sirin Development, highlighting the escalating demand for such facilities.

Mecenatystė visame pasaulyje yra viena svarbiausių kultūros ir meno finansavimo formų, filantropijos ir mecenatystės tradicijos pamažu formuojasi ir Lietuvoje. Kaip kultūros įstaigos gali tapti patraukliu partneriu verslui, kokie geriausi mecenatystės pavyzdžiai Lietuvoje ir kokią naudą iš tokios partnerystės gauna abi pusės, savo patirtimi dalijasi Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas ir Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius dr. Egidijus Stancikas   „Kultūros laukas ir jo finansavimas pasižymi įvairove ir čia mecenatystei, rėmimui, labdarai tikrai yra platus laukas pasireikšti.“ - neabejoja dr. A. Gelūnas.