Verslo tribūna

Prekybos sektorius Lietuvoje ir visame regione sparčiai keičiasi diegiant naujas technologijas. Vienos jų palengvina apsipirkimą, gerina pirkėjų patirtis, kitos mažina prekybininkų rūpesčius.   
Tabako gaminių eksponavimo draudimas, artėjantis „apvalinimas“, atsisakant 1 ir 2 centų monetų, išmaniųjų kasos aparatų sistema, susijusi su mokesčių inspekcija – visa šie pokyčiai vyksta jau šiais metais, Verslo tribūnai“ pasakoja  Rimantas Mažulis, „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims.

Vilnius – vienas sparčiausiai augančių miestų regione, lenkiantis kitus Baltijos šalių miestus. Urbanistiškai ir nekilnojamo turto rinkos požiūriu Lietuvos sostinė panašėja į Skandinavijos miestus, pritaikytus žmogui, sako „Citus“ investicijų direktorius Šarūnas Tarutis.

Dinamiškus 2024-uosius išgyvenęs Lietuvos verslas ir investuotojai šiemet laukia palankesnių sąlygų, tačiau labai įdėmiai stebi visame pasaulyje vykstančius pokyčius ir politines rokiruotes. Mindaugas Liaudanskas, investicijų bendrovės „Capitalica Asset Management“ vadovas, pasakoja, kas padeda mažinti investuotojų nerimo rodiklius ir kokie ženklai leidžia dėlioti optimistines prognozes.

Lietuva pasiruošusi istoriniam žingsniui – atsijungimui nuo sovietinės BRELL energetikos sistemos. Kaip tai paveiks šalies elektros tiekimą, kaštus ir balansavimo pajėgumus? „Verslo tribūnos“ pokalbis su „Elektrum Lietuva“ verslo sprendimų departamento vadovu Mariumi Kiečiu apie iššūkius ir galimybes.
„Tai yra galimybė Lietuvai užtikrinti visišką energetinę nepriklausomybę, savarankiškai subalansuoti elektros gamybą ir vartojimą“, – sako M. Kietis. Tačiau su tuo ateina ir iššūkiai: vartotojai neišvengiamai pajus balansavimo kaštus, kurie bus įtraukti į tarifus.
Lietuva jau dabar didelę dalį elektros pasigamina iš saulės ir vėjo energijos, ši dalis, kaip ir gaminančių vartotojų dalis rinkoje, nuolat auga. Tai galimybės, tačiau ir iššūkiai, reikalaujantys tam tikrų sprendimų.
„Žalioji energetika – mūsų strateginė kryptis, tačiau būtina tinkamai subalansuoti rinką“, – neabejoja pašnekovas. Klausykite plačiau.

2025-ieji bus nuosaikaus ekonomikos augimo metai, o pagrindinės rizikos verslui susijusios su geopolitine situacija, infliacija, tačiau vartotojų lūkesčių gerėjimas dėl mažėjančių palūkanų normų skatins investicijas ir verslo plėtrą. „Nuoseklaus lengvo augimo metai, net ir lyginant su 2024-aisiais metais“, – prognozuoja „Luminor“ banko vadovas Lietuvoje Jonas Urbonas.  Lietuva savo augimu išsiskiria tarp Baltijos šalių, viena priežasčių – plačios specializacijos ir gerai diversifikuotas verslas, gebantis neutralizuoti atskirų sektorių problemas, aiškina J.Urbonas. „Per paskutinius penkerius metus nuo 2019 metų Lietuvos BVP augo beveik 15%, o Estijos nesiekė ir 1 procento. Tai ir parodo labai didžiulį skirtumą ir atsispindi verslo elgsenoje,“ – Lietuvos išskirtinumą regione pabrėžia „Luminor“ banko vadovas Lietuvoje. Anot eksperto, proveržį ir toliau demonstruos energetika, infrastruktūros, statybų sektoriai, kur svarios gynybos sektoriaus ir valstybės investicijos, tačiau ir verslas taip pat turi įsivertinti savo pajėgumus. Plačiau apie tai, kokie bus 2025 metai Lietuvos verslui, ko tikėtis ir kam ruoštis, klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su „Luminor“ banko vadovu Lietuvoje Jonu Urbonu.

Dar viena perspektyvi ir auganti įmonė pasirinko pritraukti lėšas leisdama obligacijas per naują lietuvių sukurtą BeMyBond platformą.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) šiais metais mini ypatingą progą – 100 metų veiklos jubiliejų. Apie transformacijas per šimtą metų, Akademijos dalyvavimą valstybės gyvenime ir žemės ūkio sektoriaus formavime, mokslo ir verslo sinergiją, „Verslo tribūnos“ pokalbis su VDU ŽŪA kanclere prof. dr. Astrida Miceikiene, VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriumi doc. dr. Ryčiu Skominu ir VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro direktore Rita Petlickaite.

Kelis metus stagnavusi būsto rinka jau penkis mėnesius signalizuoja apie atsigavimą, būsto prieinamumas kiek didėja ir prie to prisidėjo keli veiksniai – visą laikotarpį stabilios būsto kainos, didėjantis darbo užmokestis ir  mažėjančios palūkanos. Apie situaciją būsto rinkoje „Verslo tribūna“ kalbina CITUS analizės skyriaus vadovę Eglę Savostę.

Artūras Fedotovas, tarptautinės mineralinių trąšų gamintojos „Yara International“ Europos verslo centro vadovas, sako, kad šiuolaikinėje konkurencingoje ir nuolat inovuojančioje rinkoje būtina simbiozė: tik ugdant talentus pasiekiama geriausių rezultatų.

Šiaulių bankas neseniai pristatė atvirojo tipo specialųjį į kitus kolektyvinio investavimo subjektus  investuojantį  investicinį fondą „SB alternatyviųjų investicijų fondas III“ (AIF III), kuris suteikia galimybę mažmeniniam investuotojui investuoti į pasaulinio lygio fondus, dažniausiai prieinamus tik profesionaliems investuotojams. Vaidotas Rūkas, Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Management“ vadovas, pasakoja, kokių naujų investavimo kelių mažmeniniams investuotojams atveria šis fondas.  
Anot V. Rūko, norintiems investuoti į alternatyviąsias investicijas – privačius verslus, privačią skolą, infrastruktūrą ar fizinį turtą – paprastai yra kuriami fondai. Tačiau jie pasiekiami tik stambesniems, ne mažesnį kaip 125 000 Eur portfelį valdantiems investuotojams. Mažmeniniam investuotojui patekti į tokius fondus nėra sudaromos sąlygos.   „
Su AIF III mums pavyko sukurti fondą, pritaikytą mažmeninių investuotojų poreikiams. Išskaidėme jį tarp skirtingų fondų ir skirtingų turto klasių, taip sumažindami riziką”, – teigia vadovas.  
Minimali investavimo į AIF III suma – nuo 5 000 Eur, investuojantiems nuo 30 000 Eur yra sukurta atskira klasė su mažesniu mokesčiu.  
Pasak V. Rūko, nors šis AIF fondas – jau trečiasis, jis iš esmės skiriasi nuo dviejų pirmųjų.  
„I-asis ir II-asis buvo uždari, dešimties metų trukmės fondai. AIF III yra atviras fondas, suteikiantis galimybę ir reguliariai investuoti ir, kilus poreikiui, išsiimti lėšas iš fondo”,  –  pabrėžia jis.  
Kas yra alternatyviosios investicijos, ką galima laikyti mažmeniniu investuotoju ir kodėl ši investuotojų klasė atsidūrė Šiaulių banko grupės dėmesio centre? Į ką tiksliau investuos AIF III ir kodėl jame niekada nebus kripto valiutų? Kaip tokie instrumentai apskritai keičia investavimo rinką Lietuvoje? Daugiau V. Rūko įžvalgų klausykite tinklalaidėje. 
Čia pateikiama informacija yra tik pristatomasis rinkodaros pranešimas. Ji negali būti vertinama kaip pasiūlymas įsigyti kurių nors finansinių priemonių, jas parduoti ir (ar) sudaryti sandorį (-ius).   Atkreipiame dėmesį, kad investavimas susijęs su rizika prarasti dalį ar visas investuotas lėšas. „SB alternatyviųjų investicijų fondo III“ siekiama metinė grąža skaičiuojama atskaičius mokesčius ir priklauso nuo investuojamos sumos. Valdymo įmonė negarantuoja investicijų pelningumo. Pirmus 2 metus nuo Fondo veiklos pradžios gali būti taikomas iki 10 proc. Išpirkimo mokestis. Prieš priimdami investavimo sprendimą išsamiai susipažinkite su Fondo steigimo dokumentais, strategija, taikomais mokesčiais ir kita informacija sb.lt/aif3.