Tikslas 4% nuo BVP skirti Lietuvos gynybai labai geras ilgalaikėje perspektyvoje, sako „Verslo tribūnos“ pašnekovai SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė. Ekonomistai siūlo atkreipti dėmesį į tuos mokesčius, kurie daro mažesnę įtaką ekonomikai, ir nepamiršti galimybės pasiskolinti, jeigu siekiama greito rezultato.

Priimtas Gamtos atkūrimo aktas, Ukrainos grūdai, keliaujantys per Lietuvą, geopolitinė padėtis lemia didesnį neapibrėžtumą, tačiau galimybių yra, teigia SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė Rūta Gucu.    Svarbiausi 2024-ųjų iššūkiai Lietuvos ūkininkams – likvidumas, t. y. pinigų poreikis, nes pinigai reikalingi viskam, kas lems būsimą derlių, ir investicijos – ar jos skiriamos dabartinei veiklai palaikyti, ar ilgalaikei, atsižvelgiant į  poreikius ateityje, sako „Verslo tribūnos“ pašnekovė.    „Dabar, jei ūkininkas turi traktorių ir kombainą, ypač gerai apsvarsto, ar pirkti naują, ar turint senąjį dar galima tinkamai atlikti darbus, o gal racionaliau techniką išsinuomoti“, – tendencijomis dalinasi R. Gucu.

Jei keliai būtų tokie kaip Lenkijoje, darbuotojų mobilumas ir konkurencija Lietuvoje, o kartu ir galimybės lyderiams augti, galėtų būti daug didesni, sako „Verslo tribūnos“ pašnekovas. „Pasiekėm tą lygį, kai tu gali pakeisti darbą ir renkiesi, o jei susisiekimas būtų geras, tai būtų daug lengviau“, – neabejoja bendrovės „Vita Baltic International“ generalinis direktorius Renatas Degulis.   Anot jo, lyderystei reikalinga tinkama aplinka ir galimybės žmonėms augti. Plačiau klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su R.Deguliu.

Sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ bendruomenė išskiria penkis investuotojų tipus.  Kuo jie skiriasi, kaip elgiasi krizinėse situacijose, kam tinkamiausias toks investavimo būdas ir koks verslas investuoja į SFP – „Verslo tribūnos“ pokalbis su „Profitus“ marketingo vadove Monika Lenčickaite ir ryšių su investuotojais vadovu Aurimu Satkūnu. „8 iš 10 investuotojų po pirmojo pabandymo grįžta ir investuoja toliau, tai yra aiškus pasitikėjimo signalas“, – pastebi M.Lenčickaitė.

Britų savaitraštis „The Economist“ kažkada skambiai pareiškė: „Niekas iš tiesų nežino, kas yra strategija“. Verslo strategai linkę nesutikti su tokiu aptakiu požiūriu. Giedrius Keraitis, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ partneris ir strategijos praktikos grupės vadovas, sukonkretina, kad strategija  yra organizacijos veiklos planas, nesvarbu – ar jis dar tik gimė galvoje, paskubomis buvo surašytas ant servetėlės ar jau patvirtintas įmonės valdyboje.
 „Kai planuojame organizacijos veiklą, tai ir yra strategija. Kitas klausimas – kaip tą strategiją paversti kūnu, kaip pasiekti, kad ja patikėtų strategiją įgyvendinsiantys darbuotojai, kaip ją transformuoti į operatyvinę veiklą ir kontroliuoti jos įgyvendinimą“, – didžiausius verslo strategijos iššūkius vardija G. Keraitis.
„Efektyvios vadybos DNR“ Giedrius pasakoja, į kokias tendencijas reikia atsižvelgti planuojant strategiją, kokie didžiausi iššūkiai tenka vadovams, kaip įkvėpti darbuotojus būsimiems pokyčiams ir įgyvendinti transformacijos, t. y. strategijos virsmo į veiklą etapą, kuriame iki šiol suklumpa net 80 proc. vadovų.

Katedros aikštės dydžio teritorija miške ir kelios minutės automobiliu nuo miesto centro – išskirtinis CITUS projektas Vilniuje.
„Miesto centrinėje dalyje, o jautiesi kaip išvažiavęs į Nemenčinės miškus“, – apie „Miško ardus by CITUS“ pasakoja CITUS Vilniaus regiono vyriausioji plėtros vadovė Gabrielė Norkutė.
„Mane žiauriai žavi, kad išsukusi iš aplinkkelio į mišką ir ten, nesitikėdama nieko, radau namus. O tai, kad ta vieta turi tam tikrą istoriją, prideda jai nenugludintos autentikos”,– apie paieškų rezultatą kalba „Miško ardų by CITUS“ gyventoja, verslininkė Gabija Strielčiunaitė.
 „Verslo tribūnos“ pokalbis apie išskirtinę teritoriją ir ateities Vilnių.

Formulių, kurios leistų apskaičiuoti tinkamą atlygio dydį – daugybė, tačiau jos ne visada užtikrina, kad atlygis atitiks darbuotojų poreikius, kurie ekonominių permainų laikais kyla kartu su augančiu pragyvenimo lygiu. Pasaulinė trąšų gamybos ir tiekimo milžinė „Yara International“ užsimojo gerus norus paversti standartu ir ėmėsi iniciatyvos – išanalizuoti visų 140 šalių, kuriose veikia bendrovė, rinką ir paruošti kiekvienai iš jų pritaikytą atlygio politiką. Daugiau kaip 140 šalių veikiančios, virš 17 500 darbuotojų turinčios bendrovės tikslas – užtikrinti, kad visi be išimties darbuotojai gautų oriai gyventi leidžiantį atlyginimą (angl. living wages).
Iniciatyvos pilotavimui kompanija pasirinko vienuolika šalių, viena iš jų – Lietuva, kurioje veikiančiame „Yara International“ Europos paslaugų centre dirba 500 specialistų.
„Prieš dvejus metus „Yara International” išsikėlė klausimą: ar visiems savo darbuotojams mokame tokį atlyginimą, kurį gaudami jie gali oriai gyventi? Rasti atsakymą į šį klausimą nėra paprasta, nes oraus atlygio apibrėžimas kiekvienoje šalyje priklauso nuo daugybės kontekstinių detalių ir tai, kas tinka Europoje, nebetiks Afrikoje ar Pietų Amerikoje“, – sako Zuzana Matonienė, „Yara International“ Europos paslaugų centro vadovė.
Vadovė pasakoja, kaip Lietuvoje pavyko įgyvendinti socialinės atsakomybės iniciatyvą ir ko iš jos galėtų pasimokyti įvairovę, lygybę ir įtrauktį savo vertybėmis laikantis šalies verslas.

Nepaisant daugybės makroekonominių ir politinių iššūkių, Baltijos šalių įsigijimo ir susijungimo sandorių rinka pernai buvo aktyvi – per šį laikotarpį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sudaryta 150 sandorių. Nors 2022 m. pademonstruotą pagreitį kiek prigesino pernai išryškėję pirkėjų ir pardavėjų lūkesčių skirtumai, ekspertai sako, kad aktyvumas rinkoje rodo pasiektą brandos lygį, o dalis pernai pradėtų procesų rezultatą duos šiemet ar 2024-aisiais.
Kas lėmė sėkmę pernai ir ko tikėtis šiemet, diskutuoja Julijus Grigaliūnas, finansinių sandorių patarėjų bendrovės „Porta Finance“ vadovaujantis partneris, Deimantė Korsakaitė, „INVL Baltic Sea Growth Fund“ vadovaujanti partnerė bei Dr. Irmantas Norkus, advokatų kontoros COBALT vadovaujantis partneris Lietuvoje.

Pasaulio maisto programos (angl. World Food Programme) duomenimis, maždaug trečdalis žmogaus reikmėms pagaminamo maisto yra iššvaistoma žaliavų auginimo, gamybos ir vartojimo stadijose. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai sako, kad nepaisant Europos Sąjungos Žaliojo kurso iniciatyvų, Lietuvoje agrosektoriaus įmonių ir ūkininkų, kurie norėtų bendradarbiauti ir, pasitelkus aplinką tausojantį žemės ūkį, keisti savo ūkininkavimo įpročius tvaresniais, vis dar nėra tiek daug.
Kaip užtikrinti kuo tvaresnę žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinės simbiozę? Kodėl norime pereiti prie aplinką tausojančių ir žmogaus sveikatai palankesnių žemdirbystės sistemų? Kokios dabarties ir ateities technologijos gelbėja judant beatliekės gamybos link? Kas skatina kurti inovatyvius, saugius ir vartotojams patrauklius maisto produktus? Kaip turėtų atrodyti tvari, aukštesnę pridėtinę vertę kurianti, žmogui ir gamtai palanki trumpoji maisto tiekimo grandinė? Apie tai „Verslo tribūnoje“ diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos prof. dr. Živilė Tarasevičienė, prof. dr. Vilma Atkočiūnienė, doc. dr. Jurgita Kulaitienė ir doc. dr. Nijolė Vaitkevičienė.